Šių metų vasarį aptarnauta daugiau nei 3 tūkst. skrydžių, pernai – 1 174, šių metų vasario skrydžių skaičius sudaro daugiau nei 70 proc. to skrydžių srauto, kuris buvo 2019 metais tuo pačiu metu.
Sparčiausias aviacijos rodiklių atsigavimas stebimas Kauno oro uoste – čia keleivių srautas pasiekė 80 proc. priešpandeminio lygio, o skrydžių skaičius jau priartėjo prie visiško atsistatymo (96 proc.).
Pernai vasarį per Kauno oro uostą keliavo 4 tūkst. keleivių, šiemet – daugiau nei 60 tūkst. Pasak aviacijos ekspertų, palyginus su praėjusių metų duomenimis, Palangos oro uoste keleivių skaičius vasarį išaugo daugiau nei 7 kartus, Vilniaus – beveik 5 kartus.
Šių metų vasarį Lietuvos oro uostai siūlė ir tris kartus daugiau krypčių – 67. Pernai tuo pačiu metu keleiviams buvo siūlomos 22 kryptys. 2019 metais buvo vykdomos 85 tiesioginės skrydžių kryptys.
Pergabenamų krovinių kiekis šį vasarį lenkė ir rekordiniais laikomus 2019 metus. 2022 metų vasarį per Lietuvos oro uostus pergabenta 1,5 tūkst. tonų krovinių (lyginant su 2021 m., +1 proc., 2019 m. +30 proc.)
„Pastarojo laikotarpio įvykiai ir karas Ukrainoje tiesiogiai didžiausią įtaką, be jokios abejonės, padarė toms oro bendrovėms, kurios turėjo maršrutus į ir iš Ukrainos, arba ten laikė savo orlaivius.
Kalbant apie įtaką būtent Lietuvos oro uostams, didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų kol kas nematome, nes didžioji dalis maršrutų yra į kitas Europos šalis. Nutraukti tiesioginiai maršrutai į Ukrainą, mūsų skaičiavimais, sumažins bendrus keleivių skaičius apie 2 procentus“, – teigė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
