Ryšio įranga prekiaujančios „Groupe President Baltic“ vadovas Tomas Padūmis apgailestauja, kad verslas susiduria su gan formaliu ir abejingu požiūriu.
„Elektrifikavome savo parką, prie nuomojamų patalpų yra mintis pasistatyti greitąją įkrovimo stotelę, kuri Kaune iš principo viena yra: eilės tokios, kad atvažiavęs nerasi, kada pasikrauti. Buvo tiesmukas atsakymas, net nesvarstant nieko, – „ne“ (...) „Galimybės nėra, kraukitės viešosiose stotelėse, kurios yra šiuo metu Kaune“, – sakė T. Padūmis, kartu pasigedęs ir argumentų, kodėl atsisakoma palaikyti jo sumanymą.
Anot jo, stotelę įmonė būtų pastačiusi savo lėšomis, o investicijos išties nemenkos. Tačiau palaikymo tam neišgirdo.
„Mano lengvas pasipiktinimas, kad vien šitam atsakymui „ne“ valdininkui prireikė 23 darbo dienų (...) Tikrai niekas dar nėra pasiruošę elektromobilių infrastruktūros plėtrai“, – sakė verslininkas.
Stotelę jis norėjo statyti valstybinėje žemėje, o ne privačiame plote, priešingu atveju situacija būtų buvusi paprastesnė.
„Pastato savininkas, iš kurio mes nuomojamės žemę, aš jo atsiklausiau, ar šitas parkingas yra jų, ar miesto. Jis sakė „ne mūsų, tai yra miesto“. Tada aš parašau miestui prašymą, ar aš galėčiau įsirengti savo lėšomis greito įkrovimo stotelę tokioje ir tokioje vietoje“, – sakė jis.
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius patvirtino, kad prašymo įrengti automobilių įkrovimo stotelę valstybinėje žemėje, Jovarų gatvėje, sulaukta šių metų sausio 12 dieną.
„Jeigu norima įrengti elektromobiliams skirtas vietas privačioje žemėje, visus sprendimus dėl naujų infrastruktūros įrenginių, kelio ženklų ir kitų priima sklypo valdytojas. Be to, įrengiant automobilių stovėjimo vietas privalu vadovautis statybos techninio reglamento reikalavimais ir kitais teisės aktais.
Kol kas savivaldybė įrengti elektromobiliams skirtų įkrovimų stotelių Jovarų gatvėje neplanuoja. Tačiau mieste yra daug kitų vietų, kuriose galima įkrauti elektra varomas transporto priemones“, – „Delfi“ komentuoja M. Matusevičius.
Jis kartu pateikė sąrašą keliolikos vietų, kur galima krautis elektromobilius Kaune, taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybė yra numačiusi dar 119 viešų vietų, kur ateityje galėtų būti įrengtos elektromobiliams skirtos įkrovimo stotelės.
Elektromobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius – apskritai įvertindamas valstybės ar savivaldybės įstaigų požiūrį į elektromobilių plėtrą – pažymėjo, kad rizikuojama nugrimzti į problemą, kuri kol kas menkai tesuvokiama.
„Pati pirma paraiška, kur galima buvo gauti kompensacijas elektromobiliui, fiziniam asmeniui, buvo beprotiškai sudėtinga. Dabar jau APVA paraiška fiziniam asmeniui trunka 10 minučių, ir viskas paprasta ir lengva, bet iš pradžių ji buvo apipinta biurokratijos.
Lygiai tas pats dabar yra – savivaldybės nesupranta problemos masto, nes šiandien elektromobilių skaičius nėra toks didelis, bet jis augantis. Tas problemos mastas augs ne dienomis, o valandomis kažkuriuo metu“, – teigia L. Boguševičius.
Jo manymu, savivaldybės vis dar neturi aiškių procesų, neturi skatinimo idėjų, fiziškai niekaip neskatina verslo turėti stoteles.
„Manau, kad savivaldybės užsisuko savo biurokratiniuose mechanizmuose, dar nesupranta problemos masto ir dėl to verslui galėjo pakenkti. Pati verslo idėja turbūt buvo sveikintina, nes darbuotojams, spėju, planavo leisti krautis, arba patys įmonės savininkai jau persėdo į elektromobilius“, – apie šią konkrečią situaciją kalbėjo L. Boguševičius.
Iš tiesų, T. Padūmis minėjo, kad stotelė būtų buvusi skirta darbuotojams, o kartu, kad atsipirktų, – ir kitiems elektromobilių savininkams. Jis pabrėžė, jog šiuo metu idėjos variklis yra entuziazmas.
„Iš to verslo tikrai kol kas nepadarysi. Čia daugiau yra entuziazmas, investicija tikrai didžiulė – 30-40 tūkst. eurų vienos stotelės įrengimas. Geriausiu atveju, teoriškai skaičiuojant, esant geram atsipirkimui, tai 20 metų klausimas. Aišku, tų elektromobilių daugės, galbūt ir apkrovimas didės tos stotelės, bet toks tikslas ir yra“, – sakė jis.
Verslininkas svarstė, kad bet kuria kainą tikslo siekiantys „pionieriai“ galbūt ieškotų kelių apeiti esančią tvarką, tačiau tai, anot jo, nėra normalu.
„Galima bandyti savivaldybei rašyti, kad mes norime toje vietoje reklaminį stendą statyti, vietoj jo statysime įkrovimo stotelę, afišuojant, kad tai yra reklaminis stendas. Mano galva, čia kvailas reikalų apėjimo ieškojimas. Plius, tai nėra kažkoks kosminis laivas, visi deklaruoja, kad reikia didinti tą infrastruktūrą – kai pabandai kažkokią parodyti iniciatyvą, pamatai, kad iš tos pusės dar niekas nėra pasiruošęs“, – kalbėjo jis.
T. Padūmis dalijosi planais, kad pirmiausia svarstė pabandyti įrengti vieną greito įkrovimo stotelę, bet ateityje jų galėtų būti ir daugiau.
Tuo metu L. Boguševičius mano, kad valdininkai turėtų būti lankstesni, prioritetą teikti ateities galimybėms ir tikslams, o ne žiūrėti į tai, „kur padėtas kablelis“.
Susisiekimo ministerija sausio pabaigoje komentavo „Delfi“, kad šalyje jau yra vykdoma nemažai priemonių, susijusių su elektromobilumo plėtros skatinimu. Pavyzdžiui, galimybė naudotis A juosta, nemokamas automobilių stovėjimas didmiesčiuose, nemokamas įkrovimas elektromobilių įkrovimo stotelėse šalia valstybės reikšmės kelių, sugriežtinti viešųjų žaliųjų pirkimų reikalavimai.
Nuo 2020 metų vykdomos finansinės paskatos subsidijomis ir kompensacijomis elektromobilių įsigijimui visuomenei ir verslui, kurias administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Dar planuojama sukurti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinę sistemą su visiems prieinamais duomenimis apie viešąsias įkrovimo stoteles.
Ministerija didžiausią dėmesį elektromobilumo plėtrai skirs vystant viešąją įkrovimo infrastruktūrą 2022–2029 metais – planuojama paskatinti daugiau nei 7 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą. Numatyta ir kitų žingsnių.
