Medininkų pasienio punkte Baltarusijos pusėje esantis vairuotojas Darius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nesigilino, dėl kokių priežasčių stringa vilkikų srautai pasienyje, tačiau jis įsitikinęs, kad problema – Lietuvos pusėje.

„Ką aš, eilinis žmogus, galiu jums pasakyti, jums turi būti geriau žinoma? Galvoju, kad sistemos nedirba. 12 parų stoviu eilėje. (Problema) Lietuvos pusėje – Baltarusijos pusėje niekada problemų nebuvo“, – neslėpė nusivylimo Darius.

Kalbėdamas apie šias – veikiau gyvenimo, o ne darbo pasienyje – sąlygas vilkiko vairuotojas sakė, jog dėl maisto „tragedijos nebūtų“, ir turint pinigų yra, kur įsigyti, tačiau didžiausia problema yra sanitarinės sąlygos.

„Jeigu gyva eilė eina, mašina po mašinos ir niekas nieko neapvažiuoja, tai sistema tokia padaryta - mūsų valdžios? Kieno? Negaliu pasakyti“, – dalijosi Darius.

Jo teigimu, daugiausia vilkikų mato iš kitų šalių.

„Eina Rusija, Baltarusija, Ukraina, čia lietuvių tai mažai tėra. Visi kroviniai stovi ne sandėliuose, o mašinose. Tai supraskite patys, kaip stabdoma ekonomika“, – kalbėjo vairuotojas.

Paklaustas, ar, jo žiniomis, problema tik Medininkuose, jis sakė, kad „visi Lietuvos praėjimo punktai“.

Bendrovės „Sedeka“ transporto vadybininkas Vaidas Anužis teigia, kad verslas patiria didelius nuostolius: kainuoja kuras, techninis aptarnavimas dėl gedimų (pavyzdžiui, genda nuolat įjungtos šildymo sistemos), taip pat fiksuojamos prastovos, gaunama baudų nuo užsakovų ir kita. Trumpiau tariant, planuoti veiklos neįmanoma.

„Jeigu po savaitę ar daugiau stovi prie Lietuvos sienos, grįžtant ar beįvažiuojant, tai čia irgi nelabai gaunasi. Ir pinigai prarandami, ir baudos nuo užsakovų (...) Jau čia nuo gruodžio mėnesio ta situacija tokia. Sakau, planuoti neįmanoma“, – sakė V. Anužis.

Jis teigia, kad didžiausią bėdą mato būtent Lietuvos pusėje.

„Programos keičiasi, atrodo, kad ne savo darbą muitininkai dirba (...) Eilės kilometrinės susidaro. Jeigu čia taip toliau, ne vienas bankrutuos“, – sako V. Anužis.

Vilkikai
Foto: Vežėjų nuotr.

Vežėjai jau nori eiti iš darbo

Klaipėdoje krašto vežėjai, nuolat vežantys ir jūrinius konteinerius į Baltarusiją, mano, jog padėtis katastrofiška.

„Situacija sudėtinga, katastrofiška. Kadangi mūsų įmonės vilkikai ir visi kiti kolegos negalime grįžti iš Baltarusijos į Lietuvą – kai kurios mašinos stovi nuo vasario 3 dienos – 13 dienų jau stovi ir nesame tikri, kad iki savaitgalio grįšime“, – sakė vienos iš įmonių (pavadinimas redakcijai žinomas) atstovas Tomas.

Pasak jo, kiek galima spręsti iš vežėjų patirties, problemų kyla Lietuvos pusėje, būtent muitinėje.

„Paskutiniu metu jie diegia sistemas, labai ilgai daro bendrą tą importo-eksporto, labai jiems nesiseka tą padaryti. Bet čia yra tik kokie 50 proc. problemos“, – teigė pašnekovas.

Anot Tomo, kita problema – muitininko pareigybės prestižas ir sąlygos: būtina gerinti jas pareigūnams, kad trumpėtų ir jų pamainų darbo laikas, būtų mažesnis nuovargis. Jo teigimu, investicijos į daugiau etatų valstybei atsipirks su kaupu, nes verslas veikdamas atneš daugiau naudos šaliai per mokesčius, užuot stovėjęs vietoje ir kentęs nuostolius.

„Vairuotojai jau nori eiti iš darbo, mes sakome: tu neik, mes tau mokėsim. Mūsų užsakovai tai mums nemoka už tai, kad stovime, o mes vairuotojui turime mokėti. (...) Gal šitą kolapsą išgyvensime, sumokėsime iš savo kišenės, bet kito kolapso jau nebeturėsime iš ko mokėti“, – kalbėjo Tomas.

„Tai jau tiesiog katastrofinis slenkstis. Labai daug įmonių gali sustoti. Šnekame su labai daug vežėjų, verkti visi nori, tiek visi nusiminę, labai didelis liūdesys“, – neslėpė apmaudo jis.

Vilkikų eilė
Foto: Skaitytojų nuotr.

Dar viena bendrovė skelbia, kad Šalčininkų punkte Baltarusijos pusėje nutįso 20 km eilė, o „sąlygos nežmoniškos, nei tualetų, nei vandens. Kas stovi 5 dienas, kas 10 dienų, o kai kurie – ir 14 dienų. Kiek dar stovės, neaišku“.

Tarp priežasčių: atnaujinta sistema, Medininkų rekonstrukcija, srautai iš Lenkijos

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius mano, kad patekimo į Lietuvą klausimą turėtų pakomentuoti pasieniečiai, o išvykimas iš Lietuvos pagal kompetenciją pavestas Pasienio kontrolės punktų direkcijai, nes ji atsakinga už pasienio postų infrastruktūrą, laukimo aikšteles, kurios yra prie postų iš Lietuvos pusės, „taip pat – ir dėl Medininkų posto rekonstrukcijos“.

„Jeigu kalbėtume iš muitinės pusės, tai galiu pasakyti tik tiek, kad muitinė dirba įprastu režimu, muitinės informacinės sistemos veikia, trikdžių nėra, o kontrabanda taip pat gabenama nepertraukiamai: vos ne kasdien sulaikome gabenamą kontrabandą tiek krovininėse priemonėse, tiek ir lengvose transporto priemonėse“, – darbo krūvius muitinėje aiškino V. Volungevičius.

„Iš mūsų pusės vėlgi, galėčiau pasakyti tiek, kad mes matome problemą keliose srityse, tai pirma, yra nelegali migracija – sustiprintas pasienio tikrinimas, antras – cigarečių kontrabanda, trečias – uždarytas Lenkijos Bruzgi-Kuznica kelio postas, per kurį vyko daugiau nei per visus Medininkus krovininių transporto priemonių, ir ketvirta, manytume, dabar tai yra susiję su karinėmis pratybomis Baltarusijoje“, – galimas pasienio punktų problemas vardijo muitinės atstovas.

Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Mindaugas Zobiela neneigia, kad Medininkuose iš tiesų vyksta rekonstrukcija, bet ragina pažvelgti į kitų punktų pralaidumą, kur tokių darbų nėra.

„Labai kategoriškai rekomenduočiau kreiptis į muitinę (...). Mes esame „statybininkai“, esame postus pastatę, prižiūrime: sniego nėra, nukastas ir, be to, nutirpti baigia. Pralaidumas, pasakysiu, Lavoriškėse galėtų važiuoti 200, važiuoja 50-60 – mes niekaip negalime įtakoti, tai yra grynai muitinės klausimas. Negaliu nei pabarstyti ko nors labiau, nei pastatyti“, – sako M. Zobiela.

„Dėl Medininkų vyksta rekonstrukcija, pralaidumas per pusę sumažėjęs, bet nereikia ant to užsikabinti. Jeigu per Lavoriškes, Šalčininkus, Raigardą nepravažiuoja nė 200, kartais nė 100 nepravažiuoja, tai ar sistemas diegia, ar ką daro – čia reikėtų jų (muitinės – red.) klausti“, – sakė jis.

Pasak direkcijos vadovo, situacija punktuose pralaidumo požiūriu tikrai nėra gera, bet nesanti ir tragiška.

„Iš Lietuvos laukė Medininkuose, ryte žiūrėjau, berods, 112, Raigarde blogiausia situacija – 180, mažai Lavoriškėse, Šalčininkuose – link 200. Tai nėra gerai ir nėra tai, ko siekiame, bet nėra tragiška situacija ir tinkamai dirbant muitinei per parą jos išvažiuotų, bet –- koks pralaidumas, tiek ir laukia“, – sakė M. Zobiela.

V. Volungevičius teigė, kad dėl patekimo į Lietuvą reikėtų kreiptis į pasieniečius, tai yra Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT).

„Sustiprinę tikrinimą dėl nelegalios migracijos, tai jie galėtų pakomentuoti, nes jie atidarinėja visas krovininio transporto priemones ir kitas priemones ir tikrina, ar ten nėra pasislėpusių nelegalų, nes tokią situaciją jau turėjome, buvo Medininkuose aptikti krovininėje transporto priemonėje pasislėpę keturi nelegalai“, – kalbėjo jis.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis pripažino, kad dėmesys migracijos užkardymui irgi turi tam tikros įtakos patikros procedūroms, bet tikrai nėra pagrindinė dabartinių eilių priežastis.

„Atidaryti vilkiko puspriekabę ir pažiūrėti, ar ten nėra žmogaus, daug laiko nereikia. Ar su širdies dūžių matuokliu pakišus po automobiliu pasižiūrėti ribotą laiką, ar ten nėra gyvybės“, – sakė G. Mišutis.

Anot jo, eilės yra ir, matyt, išliks. Jis patikino, jog pasieniečių sistemos veikia gerai ir priežasčių reiktų ieškoti kitur.

„Srautai yra dideli, Medininkų problematika aiški (...) Kitas dalykas, muitininkai turi projektus, naują informacinę sistemą, berods, pasileido, ne visai atvejais ji sklandžiai veikia, tai šiek tiek įtakos turi. Bet, kaip jie patys sako, šiuo metu sistema įsivažiuoja ir turėtų sklandžiai veikti.

Ir dar Raigardas – punktas pietų Lietuvoje prie Druskininkų. Ten yra nemaža eilė susidariusi, tai ten įtakos turi ir srautai nuo Lenkijos“, – sakė G. Mišutis, turėdamas omenyje situaciją jau minėtame Bruzgi-Kuznicos kelio poste Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.