Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, kuria per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 12 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus, nuo vasario 1 dienos turi nebegalioti.
„Lietuvos geležinkeliai“ netrukus pranešė, kad pasiruošę vykdyti šį nutarimą, tačiau įspėjo, kad „Belaruskalij“ yra ne vienintelė įmonė, galinti užsakyti šio krovinio pervežimo paslaugas.
„Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių susitarimų, kuriais esami ar potencialūs klientai gali pagrįsti prašymus gabenti baltarusiškas trąšas. Tai reiškia, kad „LTG Cargo“ turėtų turėti tvirtą teisinį pagrindą atsisakyti gabenti tokį krovinį.
Taip pat baltarusiškas trąšas per Lietuvą gali pretenduoti gabenti kiti vežėjai“, – rašoma jų pranešime.
M. Skuodis po trečiadienį vykusio uždaro bendro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetų posėdžio įvardijo, kad Lietuvoje yra apie dešimt licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą.
„Bet realiai yra dvi“, – nurodė M. Skuodis, tačiau nesutiko įvardinti jų pavadinimų.
Registras – viešas
Vis dėlto, visi šie pavadinimai yra vieši. Lietuvos transporto saugos administracija skelbia įmonių, kurioms yra išduotos licencijos verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, sąrašą.
Jame galima sužinoti, kad teisę vežti keleivius Lietuvoje ir tarptautiniais maršrutais turi tik valstybinė „LTG Link“.
Tuo metu teisę vežti krovinius Lietuvoje turi įmonės „Energijos sistemų servisas“, „Akmenės cementas“, „Gargždų geležinkelis“, „Geležinkelio tiesimo centras“, „Vakarų krova“, „LTG Cargo“ ir „Baltloco“.
Teisę vežti tarptautiniais maršrutais turi „Bega“, „Gargždų geležinkelis“, „LGC Cargo“, „LTG Cargo“ ir „Baltloco“.
Taip pat galima numanyti, kurias įmones ministras vertina kaip gabenimą galinčias perimti realiai. Tai yra „Gargždų geležinkelis“ ir „LGC Cargo“. Būtent joms „LTG Infra“ lapkritį pirmą kartą skyrė pajėgumų perpildytuose ruožuose.
Aiškina, kad negali
Juridinių asmenų registro duomenimis, vienas „Gargždų geležinkelio“ akcininkų yra Igoris Udovickis, kuris kartu su „Belaruskalij“ yra ir „Birių krovinių terminalo“ akcininkas. „Belaruskalij“ yra Baltarusijos valstybės valdoma įmonė.
Verta prisiminti, kad Vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija 2017 metų gruodį nesuteikė leidimo „Birių krovinių terminalui“ nuomotis nedidelio sklypo Klaipėdos uoste, motyvuodama tuo, kad ji gali turėti nacionalinio saugumo riziką didinančių ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungos ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar asmenimis.
„Delfi“ ketvirtadienį pakartotinai kreipėsi į „Gargždų geležinkelio“ atstovus, taip pat – į I. Udovickio atstovus, tačiau jie komentarų nepateikė.
Tuo metu „LGC Cargo“, kaip parodė anksčiau naujienų agentūros BNS surinkti duomenys, per akcininkę Latvijoje yra susijusi su „Rusijos geležinkeliais“.
Šios įmonės atstovai „Delfi“ ir anksčiau teigė, kad norint vykdyti vežimus su Baltarusija ar Rusija pirmiausiai vežėjams turi būti užtikrinta prieiga prie informacinių sistemų ir tarptautinių sutarčių su Baltarusijos geležinkeliais.
„Šiuo metu tas sutartis ir sistemas administruoja „Lietuvos geležinkeliai“ ir privatiems vežėjams prieigos prie jų atsisako suteikti. Tokia teisė suteikta tik jų dukterinei įmonei „LTG Cargo“. Taigi galimybės privatiems vežėjams vežti krovinius iš Baltarusijos šiuo metu nėra“, – sakė jie.
„LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis ketvirtadienį nurodė, kad šiuo klausimu niekas nepasikeitė.
„Mes jau aiškinome, kad tai nėra fiziškai įmanoma, nebent patys „Lietuvos geležinkeliai“ to norėtų“, – paklaustas, ar ketina po vasario 1 dienos perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, sakė jis.
„Yra susitarimai su Baltarusija, o tų susitarimų šalis yra „Lietuvos geležinkeliai“. Kitas dalykas yra informacinės sistemos, bendra rusiškos vėžės geležinkelio duomenų bazė, kurios dalyviai yra „Lietuvos geležinkeliai“.
Mes jokio vežimo nei į Baltarusiją, nei su Kaliningrado sritimi daryti negalime, nes tiesiog fiziškai negalime tais susitarimais pasinaudoti, nei prie informacinių sistemų jungtis. Kitaip vežimai paprasčiausiai nevyks“, – dėstė jis.
T. Keršis dar pridūrė, kad ir po Vyriausybės sprendimo niekas nedraudžia patiems „LTG Cargo“ vežti minėto krovinio.
„Juk yra ekspeditoriai, kurie apmokės už tą vežimą, nesvarbu, kad sutartis pasibaigė su „Belaruskalij“. Gali už vežimą mokėti visai kita įmonė. Gal jie patys ir veš.
Mes tai vertiname kaip eilinį parodymą, kad jiems neleidžiama, bet dar bandoma parodyti, kad mes norime kažkokį kąsnį atimti iš tų geležinkelių ir kažką daryti nelegalaus“, – apibendrino „LGC Cargo“ atstovas.
Gali patys kreiptis
„Delfi“ „Lietuvos geležinkelių“ pasiteiravo, ar „LGC Cargo“ įvardijama priežastis iš tikrųjų neleidžia jiems perimti trąšų gabenimo po vasario 1 dienos.
Valstybės valdomos įmonės atstovė Laura Gabrilavičiūtė atsakė, kad dėl dalyvavimo Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geležinkelių transporto tarybos (GTT) veikloje bei prisijungimo prie jos sistemų ir jų naudojimo sąlygų įmonės turėtų kreiptis į šias sistemas valdančią GTT.
„Lietuvos geležinkeliai“ GTT veikloje dalyvauja pagal sutartį ir nėra įpareigota koordinuoti kitų įmonių santykių su verslo asociacijomis.
Dėl bendradarbiavimo sutarties su Baltarusijos geležinkeliais kiti vežėjai turėtų kreiptis tiesiogiai į juos“, – sakė ji.
GTT įsteigta Maskvoje 1992 metais. Jai pirmininkauja „Rusijos geležinkelių“ prezidentas, jos nariai – NVS šalių geležinkelių administracijos. Asocijuoti nariai – Bulgarijos, Gruzijos, Latvijos ir Suomijos šalių geležinkelių administracijos. „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Estijos geležinkeliai“ yra GTT nariai, turintys patariamojo balso teisę pagal atskirus susitarimus.
NVS narės yra Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija gruodžio pabaigoje nusprendė, kad 2018 metais pasirašyta ir 2021 metų spalį pakeista sutartis tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 2021 metų pabaigoje Lietuvoje buvo kilęs skandalas po to, kai „Belaruskalij“ trąšų tranzitas nesustojo, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų.
Įvardijant su tuo susijusią žalą „Lietuvos geležinkelių“ reputacijai, iš pareigų pasitraukė valstybės valdomos įmonės vadovas Mantas Bartuška. Atsistatydinimo pareiškimus buvo pateikę ir susisiekimo ministras M. Skuodis bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė, kad jie darbą gali tęsti.
