Pirma ilgalaikė sutartis
Šie posėdžiai vyko praėjusių metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas.
Pateikdama savo išvadas komisija rėmėsi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, kuris šiame kontekste užima labai svarbią vietą.
Gruodžio mėnesį ši komisija nutarė atlikti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ 2018 m. kovo 16 d. sudarytos vežimų organizavimo sutarties ir šios sutarties pakeitimų atitikties Lietuvos nacionalinio saugumo interesams patikrą.
Į Nacionalinio saugumo komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis. Savo kreipimesi jis prašė įvertinti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartį, pagal kurią per Lietuvą gabenamos baltarusiškos trąšos. Komisijos buvo prašoma įvertinti, ar ši sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 d. ketvirtą kartą svarstė, ar „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ gali kelti grėsmę šalies saugumui. Tądien komisija priėmė galutinę išvadą.
Verta pabrėžti, kad komisijos įvertinta 2018 m. kovo 16 d. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sudaryta sutartis teoriškai turėtų galioti iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Taip pat svarbu prisiminti, kad tą pačią 2018 m. dieną, kovo 16-ąją, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Belaruskalij“ sudarė papildomą susitarimą prie sutarties. Juo susitarta dėl krovinių – kalio chlorido, cheminių ir mineralinių trąšų, techninės druskos, halito vežimo, taikytinų tarifų bei kitų paslaugų teikimo sąlygų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis susitarimas buvo pakeistas 2020 m. gegužės 18 d. pasirašant dar vieną susitarimą. Juo į vežamų krovinių sąrašą buvo įtrauktas ir kalio nitratas.
2018 metais sudaryta sutartis buvo pirmoji „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ ilgalaikė sutartis. O iki tol su šia Baltarusijos įmone buvo sudaromos tik trumpalaikės sutartys.
Kalbant apie reikšmingas datas, Į JAV sankcijų taikymo apimtį pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. vykdomąjį įsakymą pateko „Belaruskalij“. 2021 m. gruodžio 2 d. JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras priėmė licenciją, kuria leido pabaigti visus sandorius su „Belaruskalij“ ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 8 d. Tų pačių metų gruodžio 2 d. tas pats departamentas leido pabaigti visus sandorius su „Belaruskalij“ dukterinėmis bendrovėmis ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 1 d.
Atsisakė sau naudingo punkto
Tačiau jau po JAV sankcijų įvedimo, 2021 m. spalio 21 d., „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Belaruskalij“ sudarė papildomą susitarimą. Juo buvo pakeista 2018 m. pasirašyta sutartis.
Abi šalys susitarė dėl išankstinių mokėjimų pagal sutartį tvarkos. Labai svarbu tai, kad šiuo susitarimu buvo panaikinta sutartyje iki tol galiojusi „Lietuvos geležinkelių“ galimybė nedelsiant vienašališkai nutraukti sutartį „Belaruskalij“ pažeidus sutartyje numatytą atsiskaitymų tvarką arba susidarius įsiskolinimams „Lietuvos geležinkelių“ atžvilgiu, informavo „Delfi“ šaltiniai.
Be to, dar viena svarbi detalė. Ankstesniame susitarime buvo numatytas šalių patvirtinimas, kad visos „Lietuvos geležinkelių“ iš sutarties kylančios teisės ir pareigos nuo 2019 m. gegužės yra perėjusios į AB „LTG Cargo“. Tai yra dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė.
Dabar kitas svarbus momentas. Įstatymu yra įtvirtinta nuostata, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi pranešti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus tais atvejais, kai sandorio vertė viršija 10 proc. praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų. Šios sandorių patikrą nustatančios įstatymo pataisos įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d. Taigi, dar prieš pasirašant sutartį.
Komisijos sudėtis buvo patvirtinta Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimu. Personalinė sudėtis patvirtinta 2018 m. kovo 2 d.
Dėl to šių metų gruodžio pabaigoje posėdžiavusi komisija padarė išvadą, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties sudarymo metu jau buvo įsigaliojusi įstatyminė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pareiga kreiptis į komisiją dėl įstatyme numatytus reikalavimus atitinkančio ketinimo sudaryti sandorio patikros dėl jo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams, o pati komisija taip pat jau buvo suformuota, jos personalinė sudėtis – patvirtinta.
Neinformavo komisijos
Atsižvelgiant į tai, kad sutarties dalykas yra „Belaruskalij“ teikiamos krovinių vežimo paslaugos, o jų apimtis 2017 m. viršijo 10 proc. „Lietuvos geležinkelių“ pajamų, komisija padarė išvadą, kad sutartis atitiko įstatyme nustatytas sąlygas. Kaip tik dėl to apie ketinimą sudaryti sutartį „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo pranešti komisijai prieš sutarties sudarymą.
Kaip išsiaiškino komisija, „Belaruskalij" buvo ir iki šiol yra vienas iš svarbiausių „Lietuvos geležinkelių" ir jos dukterinės įmonės „LTG Cargo" teikiamų paslaugų krovinių vežimo srityje pirkėjų. Komisija nustatė, kad 2017 m. „Lietuvos geležinkelių" pajamos iš „Belaruskalij" krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos sudarė 13 proc. visų „Lietuvos geležinkelių" pajamų. 2018 - 2020 m. pajamos iš „Belaruskalij" sudarė tarp 14 - 15 procentų, o per pirmuosius devynis 2021 m. mėnesius siekė 17 proc. visų „Lietuvos geležinkelių" (nuo 2019 m. gegužės 1 d. - „LTG Cargo" pajamų.
Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad neturėjo pareigos kreiptis į komisiją, nes tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis, komisija nedirbo.
Tačiau su tokiu vertinimu pastaroji nesutiko. Kaip žinoma „Delfi“, anot komisijos, sutarties sudarymo metu jau galiojo įstatymo reikalavimas dėl pareigos pranešti apie atitinkamą sandorį.
Nors komisijos darbo tvarkos aprašas buvo patvirtintas 2018 m. kovo 27 d., tai nepaneigia įstatyme numatytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pareigos pranešti apie ketinimą sudaryti sandorį. Taigi, „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2018 m. kovo 1 d. turėjo pareigą pranešti apie sandorius, įskaitant ir mūsų aptariamą. Būtent tokios pozicijos gruodžio pabaigoje vykusio posėdžio metu, šaltinių teigimu, laikėsi komisija.
Vis dėlto „Lietuvos geležinkeliai“ to nepadarė. Komisijos darbo tvarkos aprašas buvo priimtas 2018 m. kovo 21 d. Vyriausybės nutarimu, kuris įsigaliojo praėjusių metų kovo 27 d.
Kaip bebūtų, komisija šiandien laikosi pozicijos, kad komisijos darbo tvarkos aprašo nebuvimas neatleido „Lietuvos geležinkelių“ nuo įstatyme numatytos pareigos pranešti apie ketinamą sudaryti arba bent jau sudarytą sutartį komisijai.
Jau minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės turi pranešti komisijai ne tik apie planuojamus sudaryti sandorius, bet ir apie esminius pakeitimus. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ to taip pat nepadarė.
Mano, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bandė apeiti sankcijas
Paskutiniu susitarimu buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, numatant, kad galima vykdyti mokėjimus už būsimas krovinių vežimo paslaugas, kurios bus suteiktos bet kada iki sutarties galiojimo pabaigos – 2023 m. gruodžio 31 d.
Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“, kaip pastebėjo komisijos nariai, viešai yra minėję, kad susitarimo tikslas tebuvo užsitikrinti, kad iki 2021 m. gruodžio 8 d. jiems būtų avansu sumokėta už paslaugas, kurias jie ketino suteikti iki tos dienos, jog neliktų įsiskolinimo už paslaugas dėl JAV sankcijų apribojus galimybes gauti mokėjimus po 2021 m. gruodžio 8 d.
Vis dėlto, kaip nutarė į posėdį susirinkę komisijos nariai, jei iš tiesų būtų buvęs toks tikslas, „Lietuvos geležinkeliai“ susitarime galėjo susitarti, kad avansinis mokėjimas būtų atliktas tik už tokią būsimų paslaugų apimtį, kuri turėjo būti suteikta iki minimos datos ir atitinkamai nusimatyti galimybę neteikti paslaugų ir nepatirti atsakomybės už paslaugų neteikimą po 2021 m. gruodžio 8 d.
Komisija, atsižvelgusi, kad susitarime be atsiskaitymo klausimų buvo pakeistos esminės sutarties nuostatos, taip pat įvertinus kontekstą, apie kurį „Lietuvos geležinkeliai“ žinojo, konstatavo, kad darytina išvada, jog susitarimu buvo siekta išvengti JAV sankcijų „Belaruskalij“ taikymo ir jų neigiamo poveikio.
Komisija padarė išvadą, kad susitarimo tikslas buvo gauti mokėjimus iš „Belaruskalij“ ir po 2021 m. gruodžio 8 d.
Laiko esminiu sutarties sąlygų pakeitimu
Kaip jau minėta, paskutiniu susitarimu buvo panaikinta „Lietuvos geležinkelių“ teisė vienašališkai nutraukti sutartį tais atvejais, kai „Belaruskalij“ pažeidžia atsiskaitymo sąlygas.
Kaip teigia šaltiniai, tikėtina, kad gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“ atsiskaitymai būtų iš karto sutrikę, būtų susidaręs įsiskolinimas, taip „Belaruskalij“ pažeidžiant sutarties 3.9 punktą ir suteikiant teisę „Lietuvos geležinkeliams“ nedelsiant nutraukti sutartį.
Dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad „Lietuvos geležinkelių“ teisės vienašališkai nutraukti sutartį mokėjimų tvarkos pažeidimo atveju panaikinimas yra laikytinas esminių sutarties sąlygų pakeitimu.
Ir čia pat komisija nustatė dar vieną esminį sutarties pakeitimo faktą. Aplinkybė, kad susitarimo šalys sutarė dėl sutarties šalies pakeitimo iš „Lietuvos geležinkelių“ į „LTG Cargo“, komisijos nuomone, laikytina esminiu sutarties pakeitimu.
Be to, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija laikėsi pozicijos, kad „Lietuvos geležinkeliai“, žinodami apie priimtas Europos ir JAV sankcijas ir galimą jų įtaką sutarties vykdymui, nesiėmė priemonių į susitarimą įtraukti „Lietuvos geležinkelių“ interesus apsaugančias nuostatas, kurios galėjo padėti šiai įmonei suvaldyti rizikas dėl sutarties nutraukimo ir atsakomybės ribojimo, negalint sutarties vykdyti dėl sankcijų tiesioginio ir netiesioginio poveikio.
Kaip svarstė komisija, atskiras susitarimas buvo sudaromas jau aiškiai žinant apie sankcijų taikymą tiek ES, tiek JAV mastu. Nepaisant to, „Lietuvos geležinkelių“ atsakomybės saugiklių nebuvo numatyta, taip nusprendė komisija. Negana to, valstybės kontroliuojama įmonė susiaurino savo galimybes vienašališkai nutraukti sutartį.
Apibendrindama komisija priėjo išvados, kad susitarimo sudarymas buvo esminis jau sudaryto sandorio pakeitimas įstatymo 13 straipsnio 1 dalies kontekste. Todėl, komisijos vertinimu, apie ketinimą sudaryti susitarimą AB „LTG Cargo“ privalėjo pranešti komisijai prieš jo sudarymą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirminio sandorio atitikties nacionaliniam saugumui vertinimas nebuvo atliktas dėl to, kad apie jį „Lietuvos geležinkeliai“ nepranešė komisijai, nors, komisijos vertinimu, turėjo tai padaryti.
Taip pat komisija nustatė, kad „Belaruskalij“ buvo vienas svarbiausių ir reikšmingiausių „Lietuvos geležinkelių“ paslaugų pirkėjų, kasmet užtikrinantis ne mažiau kaip 10 proc. įmonės metinių pajamų 2017-2021 m. laikotarpiu. Tai komisijai sudarė prielaidas konstatuoti reikšmingų ekonominių ryšių bei ekonominės priklausomybės tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ buvimą, prie kurios sukūrimo galbūt reikšmingai prisidėjo ir sutarties sudarymas.
Pasiūlyta susitarimus laikyti negaliojančiais
Komisija konstatavo, kad dėl prisiimtų įsipareigojimų „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo ieškoti būdų, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus ir po 2021 m. gruodžio 8 d., neatsižvelgiant į tai, ar šie veiksmai yra suderinami su nacionalinio saugumo interesais. Anot komisijos, tai įrodo ekonominės priklausomybės laipsnį, kurį sutarties pagalba pasiekė „Belaruskalij“ strateginę reikšmę Lietuvai turinčios įmonės ir infrastruktūros atžvilgiu.
Be to, kaip nustatė komisija, siekdami patenkinti planuojamą „Belaruskalij" krovinių apimtį, „Lietuvos geležinkeliai" įsipareigojo investuoti į geležinkelių riedmenis, plėsti ir modernizuoti lokomotyvų parką, planuoti ir rezervuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus bei imtis kitų priemonių siekiant užtikrinti kad nurodyti krovinių kiekiai bus pervežti.
Komisija priėjo išvados, kad prisiimdama plačios apimties ir ilgalaikius įsipareigojimus vežti „Belaruskalij" krovinius naudojantis „Lietuvos geležinkelių" infrastruktūra ir rezervuodama tam atitinkamus pajėgumus, „Lietuvos geležinkeliai" įgalina „Belaruskalij" toliau užsiimti komercine veikla, iš kurios gautomis pajamomis galbūt remiamas Baltarusijos autoritarinis ir antidemokratinis režimas bei finansuojami šio režimo veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos interesus.
Galiausiai komisija, kuri vadovavosi LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis, nutarė pripažinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ 2018 m. kovo 16 d. sudarytą vežimų organizavimo sutartį, 2018 m. kovo 16 d. papildomą susitarimą ir 2020 m. gegužės 18 d. sudarytą šio papildomo susitarimo pakeitimą neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.
Taip pat rekomenduota Vyriausybei nustatyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ 2018 m. kovo 16 d. sutartis, tos pačios dienos papildomas susitarimas ir 2020 m. gegužę sudarytas papildomo susitarimo pakeitimas yra negaliojantis nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ 2018 m. kovo 16 d. sudaryta vežimų organizavimo sutartis, 2018 m. kovo 16 d. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sudarytas papildomas susitarimas ir 2020 m. gegužės 18 d. sudarytas šio papildomo susitarimo pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo dienos.
Be to, rekomenduota pripažinti, kad 2021 m. spalio 21 d. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sudarytas papildomas susitarimas prie 2018 m. sutarties neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Ir galiausiai rekomenduota Vyriausybei nustatyti, kad šis susitarimas yra negaliojantis nuo šio papildomo nutarimo sudarymo momento.
M. Skuodis: sprendimą dabar priims Vyriausybė
Delfi susisiekė su Susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Jo paprašėme įvertinti komisijos priimtą sprendimą. Anot jo, dabar sprendimą turi priimti Vyriausybė.
„Komisija savo nuomonę išsakė. Toliau sprendimą priims Vyriausybė kolegialiai. Vyriausybės kolegialiam sprendimui priimti komisija pateikė informaciją iš nacionalinio saugumo pusės, Susisiekimo ministerija pateiks nutarimo projektą ir papildomą informaciją apie sprendimų ekonominį poveikį ir susijusias rizikas“, – tokią poziciją išdėstė ministras.
Šaltinių teigimu, komisija nustatė, kad 2021 m. spalio 21 d. susitarimu buvo panaikinta sutartyje iki tol galiojusi „Lietuvos geležinkelių“ galimybė nedelsiant vienašališkai nutraukti sutartį „Belaruskalij“ pažeidus sutartyje numatytą atsiskaitymų tvarką arba susidarius įsiskolinimams „Lietuvos geležinkelių“ atžvilgiu. Ministro paklausėme, ar jam buvo žinoma, kas inicijavo šiuos pakeitimus, ar su ministru tai buvo derinta.
Į šį klausimą M. Skuodis atsakė štai taip: „Spalį LTG sudarius sutarties pakeitimus, buvau bendrai informuotas apie pakeitimo faktą ir racionalų motyvą, kad tokie sutarties pakeitimai sudaryti siekiant pereiti prie avansinių mokėjimų. Kitaip tariant, iki sankcijų įsigaliojimo laikotarpio valdyti rizikas. Prieš juos priimant, nei ministerija, nei LTG valdyba nebuvo informuota. Pačias sutarties pakeitimo detales gali komentuoti sutarties šalys.“
Jei „Lietuvos geležinkeliai“ nebūtų atsisakę galimybės vienašališkai nutraukti sutartį, galbūt po 2021 gruodžio 8 d. būtų buvę tikėtini „Belaruskalij“ atsiskaitymo sutrikimai ir taip būtų buvęs pretekstas nutraukti sutartį? Ministro paklausėme, ar šios nuostatos neišėmimas būtų galėjęs sustabdyti krovinių tranzitą. Jis teigė, kad scenarijų galėjo būti įvairių: „Į šį klausimą geriausiai atsakytų teisininkai. Scenarijų galėjo būti įvairų, bet dabartinė situacija rodo, ir, mano vertinimu, klausimo esmė buvo apskritai dėl gerokai didesnių nei iki gruodžio 8 d. produkcijos vežimas avansų priėmimas, iš finansų rinkos dalyvių girdint, kad po gruodžio 8 d. jie mokėjimų nepraleis.“
Kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ prieš sudarydami 2018 m. sutartį su „Belaruskalij“ ir tais pačiais metais bei 2020 m. ir 2021 m. sudarydami papildomus susitarimus prie sutarties nesikreipė ir neinformavo minėtos Komisijos, M. Skuodis teigė tokios informacijos neturintis.
„Komisijos vertinimu, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas įpareigojo LTG kreiptis ir informuoti Komisiją apie esminius sutarties pakeitimus, jei sandoris viršija 10 proc. įmonės pajamų. Kodėl nė karto nebuvo kreiptasi, turėtų atsakyti pati įmonė“, – nurodė M. Skuodis.
Komisijos nuomonę gerbia, bet nemano, kad turėjo į ją kreiptis
Delfi susisiekė su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais ir paprašė įvertinti komisijos sprendimą. Įmonės atstovė Laura Gabrilavičiūtė teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ gerbia komisijos sprendimą.
„Gerbiame komisijos sprendimą ir laukiame galutinio Vyriausybės nutarimo, kurį nedelsdami vykdysime. Bendradarbiaujame su institucijomis ieškodami tvaraus teisinio kelio susidariusiai situacijai spręsti“, - dėstė ji.
Taip pat ji detalizavo paskutinio pakeitimo esmę: „2021-10-21 pakeista apmokėjimo tvarka pereinant prie išankstinių atsiskaitymų. Tai buvo padaryta siekiant išvengti galimo neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas.
Iki tol „Belaruskalij“ už teikiamas paslaugas atsiskaitydavo per 30 dienų nuo paslaugų suteikimo. Taigi, jeigu prie avansinių mokėjimų nebūtų pereita, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) būtų rizikavę patirti daugiau kaip 7 mln. eurų nuostolį – po gruodžio 8 d. bankams nustojus aptarnauti „Belaruskalij“ atliekamus mokėjimo pavedimus, už paskutinį mėnesį liktų neatsiskaityta. Taigi šiuo pakeitimu rizikos bendrovei buvo mažinamos, apie jį buvo informuota bendrovės valdyba.“
Komisija, šaltinių teigimu, laikosi nuomonės, kad paskutiniai pakeitimai buvo esminiai, dėl to komisija turėjo būti informuota. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ su tuo nesutinka.
„Remiantis tuometiniu bendrovės vertinimu, pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į Nacionalinio saugumo komisiją.
LTG Grupės įmonės savo veikloje laikosi tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Dėl sankcijų laikymosi LTG konsultavosi ir konsultuojasi su atsakingomis Lietuvos ir JAV valstybinėmis institucijomis, tarp kurių – ir JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras. Situacijai išsiaiškinti buvo pasitelkti ir Lietuvos bei JAV teisininkai.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“ Lietuvos Respublikos subjektams nėra privalomos ir taikytinos tik tuo atveju, jei sandoris iš esmės atitinka šias sąlygas: 1. sandoryje dalyvauja JAV asmuo; 2. sandoris vykdomas JAV doleriais ir 3. sandoris vykdomas per JAV banką korespondentą. Jei nėra nei vienos iš šių sąlygų, LTG nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti sutartį. Pagal sutartį „Belaruskalij“ už paslaugas atsiskaito eurais. ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. LTG sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metais, ji galioja iki 2023 metų pabaigos“, - teigė L. Gabrilavičiūtė.
Anot jos, „Belaruskalij“ nėra įtrauktas į ES sankcionuotų subjektų sąrašą. Vis dėlto, ES sankcijos draudžia tam tikros rūšies (kodo) kalio chlorido produktų importą. Tokia produkcija sudaro itin nedidelę visos „Belaruskalij“ vežamos produkcijos dalį (iki 20 proc.). Taigi, kaip teigė L. Gabrilavičiūtė, didžiajai daliai „Belaruskalij“ vežamos produkcijos netaikomos jokios ES sankcijos, o turint galvoje, kad minėtas draudimas netaikomas sutartims, sudarytoms iki 2021 m. birželio 25 d., visos „Belaruskalij“ produkcijos (be išimties) vežimui nėra taikomi jokie ribojimai.
„Tai reiškia, kad LTG neturėjo ir iki šiol neturi tvirto teisinio pagrindo stabdyti paslaugų teikimą „Belaruskalij“. Tolesnis paslaugų teikimas priklauso nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos dėl „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų aptarnavimo.
LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau, kita pusė gali reikalauti atlyginti prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG bankrotu. Sutartis keičiama abiejų šalių sutarimu, todėl pakeisti sutarties nutraukimo sąlygų ar įdėti papildomų saugiklių vienašališkai nėra teisinių galimybių“, - nurodė L. Gabrilavičiūtė.
Atsakė ne į visus klausimus
Nors Delfi „Lietuvos geležinkeliams“ pateikė šešis konkrečius klausimus, įmonė pateikė vientisą komentarą, kuriame galima rasti atsakymus ne į visus klausimus.
Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliams“ uždavėme štai tokį klausimą: „Taip pat komisija nustatė, kad 2021 m. spalio 21 d. susitarimu buvo panaikinta sutartyje iki tol galiojusi „Lietuvos geležinkelių“ galimybė nedelsiant vienašališkai nutraukti sutartį „Belaruskalij“ pažeidus sutartyje numatytą atsiskaitymų tvarką arba susidarius įsiskolinimams „Lietuvos geležinkelių“ atžvilgiu. Kas inicijavo šiuos pakeitimus? Kaip vertinate, ar jie buvo naudingi „Lietuvos geležinkeliams“?“- tačiau atsiųstame komentare atsakymo į šį klausimą nėra.
Neatsakė „Lietuvos geležinkeliai ir į kitą Delfi klausimą: „Jei ši nuostata nebūtų įtvirtinta, galbūt po 2021 gruodžio 8 d. būtų buvę tikėtini „Belaruskalij“ atsiskaitymo sutrikimai ir taip būtų buvęs pretekstas nutraukti sutartį?“
Taip pat norėjome sužinoti, ar dėl šio pakeitimo punkto „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi konsultacijų į Susisiekimo ministeriją, Vyriausybę ar prezidentūrą? Jei taip, koks buvo gautas atsakymas? Tačiau ir tokios informacijos negavome.
Galiausiai klausėme, kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ prieš sudarydami 2018 m. sutartį su „Belaruskalij“ ir tais pačiais metais bei 2020 m. ir 2021 m. sudarydami papildomus susitarimus prie sutarties nesikreipė ir neinformavo minėtos komisijos? Įmonė atsakė tik tiek, kad paskutinio 2021 metais įvykusio pakeitimo nelaiko esminiu, todėl į komisiją ir nesikreipė.
Januška: ar tai aklas įmonės interesų gynimas, ar kažkas daugiau?
Ilgametis diplomatas Albinas Januška kiek anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi įžvalgomis, kad „Belaruskalij“ trąšų vežimas nuostoloingas. Anot jo, kalbama apie pajamas, tačiau ne apie pelną.
„Pajamos – 55 mln. eurų. Sąnaudos – 68 mln. eurų. Nuostolis – 13 mln. eurų.“, – skaičiavimus apie ankstesnę situaciją pateikė jis pridurdamas, kad dabar nedaug bus pasikeitę. Tuomet „Delfi“ iš „Lietuvos geležinkelių“ sulaukė atsakymo, kad atskleisti skaičių n egali dėl sutarties konfidencialumo, tačiau patikino, kad įmonei tai yra pelninga veikla, o tai, pasak jos, pagrindžia patvirtintas kitų metų grupės biudžetas, kuriame numatytas 37 mln. eurų subsidijos infrastruktūrai išlaikyti poreikis.
A. Januška „Delfi“ komentuoja, kad debatai su LTG nebėra vaisingi. „Tol, kol jie neatskleis tikrų faktų apie gaunama pelną (ne pajamas) ar nuostolį iš „Belaruskalij“ tranzito“, – pridūrė jis.
Diplomatas nurodo, kad prašomų kompensacijų iš biudžeto dydis neįrodo trąšų tranzito pelningumo, tai tik nurodo potencialiai prarandamų pajamų dydį. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad LTG galimai trąšų tranzitui taiko nuolaidą.
„LTG yra davę nuolaidą „Belaruskalij“ trąšoms. Nebūtina dėl to buvo ginčytis anksčiau, nes dažnai nuolaidos yra krovinio pritraukimo taktika. Bet faktas, kad šiandien „LTG Cargo“ ir LTG grupė dėl tos nuolaidos negauna papildomų pajamų, o jas gauna A. Lukašenka. Vienaip tai atrodė anksčiau, kitaip tai atrodo po to, kai ES paskelbė A. Lukašenkos režimą nelegitimiu.
Todėl neatsakytas klausimas lieka: kokia yra ta nuolaida režimui, ir kodėl ji yra taikoma iki šiol, jei valstybė savo laiku pasisakė ES, apie sankcijų „Belaruskalij“ įvedimą? Aš nekalbu dabar apie ekonominį tikslingumą – nuolaidų ar sankcijų. Aš kalbu apie kognityvinį disonansą valstybėje, kai politinė valdžia sako viena, o vadybinis aparatas daro kita, žiūrėdamas tik įmonės interesų.
Aišku, galima pasitikėti LTG komentarais. Bet premjerė yra aiškiai įvardinusi, kad LTG apie gautus išankstinius mokėjimus iš režimo Vyriausybės neinformavo, ir kad tai buvo bandymas apeiti sankcijas. Nėra pagrindo abejoti premjere, tai kodėl dabar reikia pasitikėti LTG vadovų pozicija dėl taikomų nuolaidų režimui?“, – „Delfi“ komentavo A. Januška.
Jo įsitikinimu, problemų nebeliks, kai trąšų tranzitas sustos, tačiau tai padaryti nebus lengva.
„Ši diskusija, tikiuosi, bus neaktuali, jei trąšų tranzitas sustos. Nebeliks ir nuolaidų problemos. Tai nėra lengvas uždavinys Vyriausybei, net ir po nacionalinio saugumo komisijos sprendimo. Niekas turbūt neabejoja, kad tolesnis A. Lukašenkos režimo finansavimas neatitinka valstybės interesų, kad hibridinių atakų ir cigarečių kontrabandos kontekste tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Bet ar to pakaks apsispręsti Vyriausybei, kad nepatektų po to į teisminių ginčų peripetijas, matysim, nes tik su pilna informacija galima atsakingai priimti sprendimus“, – teigė jis.
A. Januška įsitikinęs, kad didžiulę įtaką padarė avansiniai mokėjimai. Būtent dėl to, kad juos priėmėme turime dabar sankcijas vykdyti savo rankomis.
„Jei nebūtų iš režimo paimti avansiniai mokėjimai, tai bankai po gruodžio 8 dienos nebūtų finansavę tranzito ir jis būtų sustojęs. Būtų ne mūsų rankomis įgyvendintos sankcijos. Dabar sprendimas bus mūsų. Bet jis negali būti tik politinis, nes dėl to gali grėsti tarptautiniai teismai, ar net režimo atsakas. Sprendimas turi remtis nacionalinio saugumo grėsmėmis ir force majeure aplinkybėmis. Tą gali įvertinti arba Seimas, arba Vyriausybė. Tai turi būti teisiškai preciziška. Ir mes neturėtume iš anksto žinoti, koks gali būti Vyriausybės sprendimas, nes tada tai gali atrodyti kaip labiau politinis, nei teisinis ar nacionalinio saugumo klausimas“, – paaiškino jis.
Kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ nesikreipė į komisiją patys nei sudarydami pirminę sutartį, nei darydami pakeitimus? A. Januška teigia, kad tam įtaką galėjo padaryti noras apeiti sankcijas.
„Dėl tų pačių priežasčių kodėl, anot premjerės, jie norėjo avansiniais mokėjimais apeiti sankcijas. Ar tai tėra aklas įmonės interesų gynimas, ar tai kažkas daugiau, aš nežinau. Tai kitų kompetencijų gilinimosi klausimas“, – „Delfi“ teigė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį informavo, kad Vyriausybė dėl komisijos išvados turi priimti sprendimą iki sausio 13 dienos.
OFAC: JAV sankcijos „Lietuvos geležinkeliams“ netaikomos
Delfi susipažino su „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) atsiųstu JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (US Treasury Department‘s Office of Foreign Asset Control, OFAC) atsakymu, kaip derėtų laikytis sankcijų. Kaip rašoma, atsakymai pateikiami gavus tris kreipimusis iš LTG – lapkričio 12, lapkričio 18 ir gruodžio 1 dienomis.
Apie šią užklausą ir gautą atsakymą paskelbė ir patys LTG.
Delfi matytas laiškas patvirtina, kad LTG tikrai kreipėsi į OFAC, prašydami išaiškinimo dėl trijų tipų sutarčių: su „Belaruskalij“, su nesankcionuotomis trečiosiomis šalimis, įsikūrusiomis Lietuvoje ar kitur Europos Sąjungoje, su „Belorusskaya kalinaya kompaniya“ (BKK). Kaip ir skelbta, LTG taip pat prašė patvirtinimo, kad sutartys, nesusijusios su JAV asmenimis ar JAV doleriais atliekamais mokėjimais, nepažeidžia ir ateityje nepažeis sankcijų, kad jos negresia ir negrės LTG baudomis už sankcijų pažeidimus. Kartu buvo teiraujamasi patikslinimo, kad JAV paskelbtos sankcijos Baltarusijai yra pirminės, o ne antrinės.
Atsakyme pabrėžiama, kad JAV asmenims draudžiama įsitraukti į transakcijas su „Belaruskalij“, BPC ar „Agrorozkvit“, ar bet kuriam subjektui, kuriame jie tiesiogiai ar netiesiogiai individualiai arba kartu valdo 50 procentų ar didesnį akcijų paketą. Jei sandoryje nedalyvauja JAV asmuo, sandoris nėra vykdomas JAV doleriais, sandoris nevykdomas per JAV banką korespondentą, OFAC įgaliojimo nereikia, sankcijos netaikomos.
„OFAC paskelbtos sankcijos neatrodo tiesiogiai privalomos LTG, nes nėra jokio ryšio su JAV. LTG nėra JAV asmuo, o prašyme pateikta informacija neindikuoja, jog jame minimos sutartys ar su sutartimis susiję mokėjimai yra susiję su JAV asmenimis, tarp kurių būtų JAV finansinės institucijos ar korespondentai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog subjektai, kurie nepatenka į JAV sankcijų jurisdikciją ir nepaisant to pasirenka laikytis OFAC sankcijų, raginame rizikų vertinimu pagrįstą požiūrį į OFAC sankcijų laikymąsi. Asmenys, dedantys pastangas laikytis OFAC sankcijų, turėtų atsargiai įvertinti susijusį reguliavimą ir sankcijų riziką, susijusią su sandoriu, prieš nuspręsdami imtis veiksmų“, – nurodoma OFAC atsiųstame rašte. Be to, OFAC pažymėjo, kad antrinės sankcijos šiuo metu nėra taikomos.
LTG teigimu, kadangi JAV sankcijos nėra taikomos jiems, jų paskelbimas nesuteikia bendrovei teisėto pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad ji gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau vienašališkai, kita pusė gali reikalauti atlyginti patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG bankrotu, pranešime anksčiau tikino „Lietuvos geležinkeliai“.
Delfi kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ komentaro, tačiau jo gauti kol kas nepavyko. Jei komentarą gausime vėliau, tekstą papildysime.
