Gruodžio 8 dieną paaiškėjus, kad nepaisant įsigaliojusių Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų, „Belaruskalij“ vagonai ir toliau rieda į Klaipėdos uostą, Vyriausybę sukrėtė krizė – užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai pareiškė norintys atsistatydinti.
Tuo pat metu ieškoma, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų nutraukti krovinių gabenimą, užregistruotas specialus Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektas.
Tačiau, kaip išsiaiškino „Delfi“, „Lietuvos geležinkeliams“ pasitraukus iš šios veiklos, ją galėtų perimti kuris nors privatus vežėjas geležinkeliais. Pavyzdžiui, „Gargždų geležinkelis“. Deja, šios įmonės direktorius Arūnas Grikšas į „Delfi“ pasiteiravimą neatsakė.
Antradienio vakarą apie tai, kad tranzito gali imtis kita įmonė, viešai užsiminė ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Kęstutis Šliužas.
„Priklauso, kokio lygmens teisinis sprendimas bus priimtas. Keletas variantų yra: iš to teisinio režimo, kuris galioja šiandien, galima teigti, kad JAV sankcijos, kurios priimtos gruodžio pradžioje ir įsigalioja balandžio 1 dieną – mūsų teisiniu vertinimu, ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku ne tai kad bet kokiam kitam žaidėjui nevykdyti vežimo. Nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik Lietuvos geležinkeliai, nepamirškime šito.
Klausimas būtų – kada tokie kroviniai į Lietuvos teritoriją nepateks. Labiausiai tikėtina pagal dabar galiojančias sankcijas ir įsakymus – balandžio 1 dieną, jei iki to laiko atsiras naujų sankcijų, tarkime, ES, ar Lietuvoje būtų priimtas įstatymo projektas, kurį vakar teikė Susisiekimo ministerija, jeigu tai įsigaliotų gerokai anksčiau, tai ta data būtų gerokai anksčiau, viskas priklauso nuo teisinės situacijos“, – komentavo K. Šliužas.
Valdybos pirmininko pasiteirauta, kokia tikimybė, kad įvyktų tai, jog vežimo imtųsi privati įmonė.
„Jei teisiniai sprendimai tik „Lietuvos geležinkelių“ lygmenyje, tai sakyčiau, kad tikimybė labai didelė, jeigu teisiniai sprendimai bus Lietuvos lygmenyje, tai turbūt tikimybė yra labai maža ir turbūt, jei jau teisiniai sprendimai kokiame aukštesniame lygyje, kaip Europos Sąjungos, tai praktiškai neįmanoma“, – atsakė K. Šliužas.
Galėtų vežti
„Delfi“ susipažino su V. Šileikos lapkričio 8 dienos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijoms adresuotu raštu, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl galimo JAV sankcijų prieš Baltarusiją eksteritorialaus taikymo, dėl kurio būtų ribojamas arba visiškai sustabdytas didžiosios dalies krovinių iš Baltarusijos tranzitas per Klaipėdos uostą.
„Tikėtina, kad dėl JAV eksteritorialinių sankcijų bus visiškai sustabdytas didžiosios dalies Baltarusijos prekių (vertinant pagal tonažą) tranzitas per Klaipėdos uostą. Lietuvos įmonių interesų apsauga nuo JAV eksteritorialinių sankcijų prieš Baltarusiją taikymo turėtų būti prioritetu ir Lietuvos Vyriausybei, kadangi tokios sankcijos gali sukelti dideles ir ilgalaikes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai.
Šiuo metu apie 30 proc. visos Klaipėdos uosto krovos sudaro tranzitiniai kroviniai iš Baltarusijos, o iš jų kalio trąšos – apie 26 proc. visos Klaipėdos uosto krovos. Neigiamas poveikis visai Lietuvos ekonomikai būtų apie 300 mln. eurų per metus“, – be kita ko dėstoma dokumente.
Ten pat pažymima, kad dėl Baltarusijos krovinių tranzito per Lietuvą sustabdymo didelius nuostolius patirtų ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES valstybių narių bei trečiųjų valstybių įmonės ir piliečiai, importuojantys Baltarusijos prekes, paveiktas JAV sankcijų.
„Baltarusiškų prekių tranzito sustabdymas prieštarautų ES ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams dėl krovinių tranzito“, – nurodė V. Šileika.
Gruodžio 14 dieną jis „Delfi“ atsakė, kad jam būtų sunku komentuoti tai, kad „Belaruskalij“ trąšos gali būti nebevežamos į Klaipėdą.
„Negaliu komentuoti, tai yra politikų sprendimai“, – sakė jis.
Tačiau V. Šileika pripažino, kad pagal šiuo metu galiojančią teisinę bazę, egzistuoja galimybė, jog trąšų vežimą perimtų privatus vežėjas.
„Gali būti, bet manau, kad gali atsirasti panaši situacija, kad ir privatus vežėjas negalėtų vežti“, – sakė jis ir pridūrė, jog omenyje turi naująjį sankcijų taikymo įstatymo projektą.
„Manau, kad šiuo įstatymu būtu ribojama ir privačiam vežėjui. Yra didelis netikrumas ir gana įtempta situacija šiuo metu“, – sakė pašnekovas.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas nurodė, kad naująjį įstatymą dar vertina teisininkai ir jam dar reikia daug analizės.
„Kol kas daugiau vilčių dėčiau į Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisiją. Tai geras instrumentas, už kurį giria ir Europos Sąjunga mus. Manau, tai yra sprendimo raktas“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys neabejojo, kad dabartinę „Lietuvos geležinkelių“ veiklą norėtų perimti „Gargždų geležinkelis“.
„Jų interesas visada buvo gauti erdvės. Jie bandė konkuruoti su „Lietuvos geležinkeliai“, o turėkime galvoje, kas valdo „Gargždų geležinkelį“. Ten yra to paties „Belaruskalij“ kapitalo, jie dar ir maržą pasiimtų už vežimą. Turime Nacionalinio saugumo komisiją, kuri turėtų įvertinti tokius bandymus. Juos galima ir apriboti“, – „Delfi“ sakė jis.
Lapkritį „Gargždų geležinkelio“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos ginčas dėl įmonei nesuteiktų geležinkelių pajėgumų persikėlė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Be to, pagal 2020 metais „Gargždų geležinkelio“ pateiktą skundą dėl neva neteisėtos valstybės pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“, Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimai netinkamo direktyvos dėl bendros Europos geležinkelių erdvės perkėlimo.
Juridinių asmenų registro duomenimis, vienas „Gargždų geležinkelio“ akcininkų yra Igoris Udovickis, kuris kartu su „Belaruskalij“ yra ir „Birių krovinių terminalo“ akcininkas. „Belaruskalij“ yra Baltarusijos valstybės valdoma įmonė.
„Delfi“ antradienį susisiekė su I. Udovickio advokatu, tačiau jis komentarų nepateikė.
Verta prisiminti, kad Vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija 2017 metų gruodį nesuteikė leidimo „Birių krovinių terminalui“ nuomotis nedidelio sklypo Klaipėdos uoste, motyvuodama tuo, kad ji gali turėti nacionalinio saugumo riziką didinančių ar keliančių grėsmę ryšių su ES ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar asmenimis.
Pajėgumų klausimas
Kaip nurodoma Geležinkelių transporto kodekse, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – tai galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.
Dar svarbu pastebėti, kad tranzitas kodekse apibrėžiamas taip: krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos teritoriją.
Lapkritį skelbta, kad „Lietuvos geležinkeliams“ nuo gruodžio neteksiant maždaug 11 mln. tonų Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ krovinių, gabenamų į Klaipėdos uostą, šalies geležinkelių infrastruktūrą valdanti įmonė „LTG Infra“ pirmą kartą perpildytuose ruožuose skyrė pajėgumų dviem privačioms įmonėms – „Gargždų geležinkeliui“ ir „LGC Cargo“.
Kaip „Delfi“ informavo „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrą valdančios įmonės „LTG Infra“ atstovas Gediminas Petrauskas, informacija apie pareiškėjams suteiktus pajėgumus pagal reglamentavimą yra konfidenciali, todėl „LTG Infra“ negali pateikti konkrečių apimčių.
Tačiau jis nurodė, kad Geležinkelių transporto kodekse nėra pagrindo, kuris leistų „LTG Infra“ neskirti pajėgumų, nes pareiškėjas nori juos panaudoti konkretaus krovinio gabenimui.
„LTG Infra“ gali pakomentuoti tik susijusį reglamentavimą, kuris nustatytas Geležinkelių transporto kodekse. Pagal nurodytą teisės aktą naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant keleivių, bagažo ar krovinių vežimo vietiniais ar tarptautiniais maršrutais paslaugas turi geležinkelio įmonės (vežėjai): gavę viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, turintys galiojančius geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir bendrąjį saugos sertifikatą, sudarę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį ir apsidraudę savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
GTK nustato dvi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra išimtis. Pirma, šis naudojimasis vykdant tranzitą galimas tik geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei. Antra, Vyriausybei priėmus sprendimą apriboti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją.
Pareiškėjų teisė prašyti būtinų pajėgumų nėra niekaip apribota GTK. Jei pareiškėjai nori naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimams vykdyti ir neturi tam skirtų pajėgumų, jie turi „LTG Infra“ pateikti paraišką skirti pajėgumus. Tokiu atveju pareiškėjai turi pateikti dokumentus, kurie nurodyti Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatuose.
„LTG Infra“ sprendimai skirti ar neskirti pajėgumų konkretiems pareiškėjams turi būti pagrįsti GTK nustatytais pagrindais. Tarp GTK pagrindų nėra tokio, kuris leistų „LTG Infra“ neskirti pajėgumų, nes pareiškėjas nori juos panaudoti konkretaus krovinio gabenimui. Paraiškų skirti pajėgumus formose planuojami vežti kroviniai nėra nurodomi“, – nurodė jis.
Dar vienas vežėjas
Lietuvoje veikia dar vienas privatus vežėjas geležinkeliais – „LGC Cargo“. Kaip parodė anksčiau naujienų agentūros BNS surinkti duomenys, ši įmonė per akcininkę Latvijoje yra susijusi su „Rusijos geležinkeliais“.
„LGC Cargo“ atstovai „Delfi“ nurodė, kad norint vykdyti vežimus su Baltarusija ar Rusija pirmiausiai vežėjams turi būti užtikrinta prieiga prie informacinių sistemų ir tarptautinių sutarčių su Baltarusijos geležinkeliais.
„Šiuo metu tas sutartis ir sistemas administruoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir privatiems vežėjams prieigos prie jų atsisako suteikti. Tokia teisė suteikta tik jų dukterinei įmonei „LTG Cargo“. Taigi galimybės privatiems vežėjams vežti krovinius iš Baltarusijos šiuo metu nėra.
Kitas klausimas, kad šiam momentui infrastruktūra vežti iš Baltarusijos į Klaipėdą yra perpildyta. Pagal prioriteto taisyklę perpildytoje infrastruktūroje pirmenybę gauti pajėgumus turi tas, kas veža daugiau, tai yra „LTG Cargo“, taigi šiam momentui privatiems vežėjams gauti pajėgumus nėra galimybės. Norint prašyti pajėgumų jie pirmiausiai turi būti paskelbti laisvais, tai yra „LTG Cargo“ turi jų atsisakyti“, – nurodoma įmonės pateiktame komentare.
„LGC Cargo“ atstovai neabejojo, kad jei būtų priimtas sankcijų įgyvendinimo įstatymas ir pagal jį atitinkamas Vyriausybės nutarimas, galimybės vežti „Belaruskalij“ krovinius neturėtų ne tik „LTG Cargo“ bet ir jokia kita Lietuvos įmonė.
Tuo metu „LTG Cargo“ atstovas G. Petrauskas atsakė atsargiau.
„Įstatymo projekte šiuo metu numatyta, kad sankcijų Lietuvoje įgyvendinimą nustato bei keičia Lietuvos Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, tik patvirtinus atitinkamus sprendimus dėl šio įstatymo projekto įgyvendinimo, galima bus įvertinti tokių sankcijų poveikį ūkio subjektams“, – sakė jis.
