Priimtas sprendimas dėl Bartuškos

„Per penkerius metus pavyko pasiekti istorinį pokytį „Lietuvos geležinkeliuose“. Šiandien su valdyba vyko profesionali diskusija apie susiklosčiusią situaciją. Siekiant didžiausios naudos tiek bendrovei, tiek ir valstybei bei siekiant deeskaluoti situaciją, pasiekėme bendrą susitarimą dėl poreikio keisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą. Sutarėme drauge siekti, kad vykstant pokyčiams, būtų sėkmingai užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas“, – pranešime spaudai cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Penktadienį M. Skuodis pareiškė abejojantis, ar LTG vadovas gali toliau eiti pareigas, ir paprašė įmonės valdybos įvertinti M. Bartuškos veiksmus.

Antradienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje LTG valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad posėdžio metu buvo svarstomas vienas pagrindinis klausimas.

„Vėliau tikslinomės tam tikrą informaciją kartu su įmonės vadovu ir gilinomės į situaciją, kiek mums reikėjo, ir bendros diskusijos metu priėmėme sprendimą. Tai yra bendras valdybos ir vadovų sutarimas. Siekiant deeskaluoti situaciją, minimizuoti viešoje erdvėje esančias reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui, geriausias sprendimas būtų su vadovu sutarti dėl pereinamojo laikotarpio, kada vadovas galėtų pasitraukti iš užimamų pareigų, iki to laiko sukuriant labai aiškų, skaidrų ir efektyvų veiksmų planą, kaip bus toliau valdoma ši situacija tiek teisiniu santykiu su sutarties objektais, tiek pačios įmonės atžvilgiu“, – kalbėjo jis.

„Dar neturiu visų bendro susitarimo detalių, todėl nenorėčiau detaliai labai komentuoti. Vienas pagrindinių klausimų, ką deriname, bet tai ne vienintelis klausimas, kurį deriname su įmonės vadovu. Konkrečios datos šį vakarą dar negalėčiau pasakyti, būtinai informuosime, kai dėl datos sutarsime“, – paklaustas apie datą, kada atsistatydins M. Bartuška, atsakė K. Šliužas.

Kalbėdamas apie pagrindines LTG vadovo patraukimo priežastis valdybos pirmininkas pažymėjo, kad reputacinės rizikos nebuvo iki galo suvaldytos.

„Kiek mums yra žinoma, vadovo veiksmų tikslas tikrai buvo problemų sprendimo kryptimi. Tai, ką mes išgirdome šiandien ryte, buvo pagrindinė orientacija į finansinių rizikų suvaldymą, kas yra labai svarbu, tačiau tai nėra vienintelės rizikos. Reputacinės rizikos irgi yra labai svarbios ir gali sukelti labai didelį rezonansą, jei jos nėra tinkamai suvaldomos laiku. Valdybos diskusija buvo iš esmės sukoncentruota šiame lauke“, – pagrindines LTG vadovo patraukimo priežastis žurnalistams paaiškino K. Šliuzas.

Anot jo, LTG valdybos likimas – 100 proc. akcininko, t. y. Susisiekimo ministerijos, rankose. Dėl jo valdybos posėdyje antradienį nebuvo svarstoma.

Kęstutis Šliužas


Trąšos keliaus iki balandžio

Paklaustas, kodėl dėl sutarties sąlygų keitimo nebuvo kreiptasi į Vyriausybinę komisiją, LTG valdybos pirmininkas pažymi, kad teisinė pozicija dar nėra iki galo aiški: „Mes kaip valdyba šiuo klausimu tikrai gilinsimės. Informacija, kurią turime šiandien, mokėjimo sąlygos dabar esančių teisinių išvadų kontekste nebuvo laikomos esminiu sutarties pokyčiu.“

Pasiteiravus, kada per Lietuvą nustos važiuoti baltarusiškos trąšos, valdybos pirmininkas sako, kad tai priklauso nuo teisinės bazės.

„Priklauso, kokio lygmens teisinis sprendimas bus priimtas. Keletas variantų yra: iš to teisinio režimo, kuris galioja šiandien, galima teigti, kad JAV sankcijos, kurios priimtos gruodžio pradžioje ir įsigalioja balandžio 1 d., mūsų teisiniu vertinimu, ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku vykdyti vežimą. Tačiau nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik Lietuvos geležinkeliai.

Klausimas būtų – kada tokie kroviniai į Lietuvos teritoriją nepateks. Dabar tikėtinas scenarijus – balandžio 1 d., jei iki to laiko atsiras naujų sankcijų, tarkime, ES ar Lietuvoje būtų priimtas įstatymo projektas, kurį vakar teikė Susisiekimo ministerija, jeigu tai įsigaliotų gerokai anksčiau, tai ta data būtų gerokai anksčiau. Viskas priklauso nuo teisinės situacijos.

Trečios variantas – jeigu pamatytume tam tikras aplinkybes, dėl kurių viena ar kita šalis negali vykdyti savo įsipareigojimų, tokių kaip mokėjimai, galimai tai būtų vienas iš žingsnių, kurie galėtų sukurti teisinį pagrindą“, – komentuoja K. Šliuzas.

Avansus buvo mėginama grąžinti

Kalbėdamas apie avansinius mokėjimus K. Šliuzas pažymi, kad avansus buvo mėginama grąžinti.

„Situacija buvo vertinama iš teisinės pusės – avanso grąžinimas galėtų būti potencialiai traktuojamas kaip atsisakymas vykdyti sutartį, kas įmonei užtrauktų nemažą žalą. Pastaruoju metu pasikeitus aplinkybėms, po paros to net fiziškai nebūtų įmanoma padaryti. Avansus buvo mėginama grąžinti. <...>

Esminė aplinkybė – po gruodžio 8 d. mums tapo aišku, kad jokie kitokie veiksmai nebus įmanomi“, – paprašytas patikslinti, kokios aplinkybės pasikeitė, atsakė valdybos pirmininkas.

Anot jo, pati pradžia kalbų apie avansinius mokėjimus buvo spalio mėnesį, kai buvo aišku, kad po gruodžio 8 d. jokie mokėjimai bus neįmanomi.

„Tuometinės atsiskaitymo sąlygos buvo post factum, buvo kredito terminas. Valdybos pageidavimas buvo toks: siekti suvaldyti rizikas ir neturėti milijoninių neapmokėtų sumų, kurios potencialiai gali susigeneruoti per paskutines 30 dienų. Tai valdyba prašė rasti sprendimą, kad tie nuostoliai nesusidarytų“, – apie valdybos informavimą apie avansinius mokėjimus atsako LTG valdybos pirmininkas.

„Nemanau, kad ieškosime būdų priimti lėšas. Jei atsiras rinkoje dalyvis, kuris tai galėtų padaryti, tai labai nustebintų. Antras dalykas – darytume korekcijas savo rizikų plane, planuodami teisinius veiksmus“, – atsakydamas į klausimą, ar LTG planuoja ieškoti būdų, kaip toliau priimti mokėjimus, kai baigsis avansu sumokėtos lėšos, pažymi valdybos pirmininkas.

Gavo atsakymus į daugumą klausimų

Tiesa, valdybos pirmininkas konferencijos pradžioje pasakojo, kad gavo atsakymus į absoliučią daugumą klausimų.

„Kalbėjome apie akcininko prašymą, kurį gavome prieš trumpą laiką, įvertinti situaciją ir įmonės žingsnius „Belkalij“ tranzito kontekste. Visą dieną paskyrėme šitai diskusijai. Uždavėme labai daug klausimų vadovams, paruoštų iš anksto. norėjome įsigilinti į situaciją kiek įmanoma geriau, kuo objektyvesnį ir pilnesnį vaizdą susidaryti. Iš esmės kompleksika didelė, bet atsakymai ir atmosfera pokalbio buvo labai konstruktyvi ir atvira. Gavome atsakymus į absoliučią daugumą klausimų, gal tam tikros detalės nežinomos, bet nemanau, kad jos keistų mūsų nuomonės esmę.

Manome, kad komanda, mūsų, kaip naujos valdybos, kuri pradėjo dirbti rugpjūčio gale, įspūdis apie įmonę ir pokyčius joje per paskutinius keletą metų labai geras. Natūralu, kad tai tiek dabartinio vadovo, tiek kiekvieno LTG darbuotojo nuopelnas. Kiekvienas iš jų gali didžiuotis indėliu.

Sulaukėme paaiškinimų apie įvairius epizodus, su įvairias interesuotais asmenimis: su „Belkalij“, su akcininku, su finansų įstaigomis. Mūsų išvada, išklausius įmonės vadovų, ta, kad tokia didžiulė nežinomybės ir rizikinga situacija susidarė dėl to, kad net šiai dienai yra didelis neatitikimas tarp politinės valios ir teisinių instrumentų jai įgyvendinti.

Teisiniai instrumentai čia gali būti keleto lygmenų, jie skirtingai daro įtaką konkurencinei aplinkai. Kalbant apie aiškumą, vienareikšmiškumą, skaidrumą, pats geriausias instrumentas – ES sankcijos, priklausomai kaip jos suformuotos. Jei būtų priimta ES lygmenyje, jokio atotrūkio tarp politinės valios ir teisinių instrumentų nebūtų.

Antras lygmuo – Lietuvos teisė ir sprendimai valstybės mastu, ar tai galvojant apie nacionalinio saugumo aspektus. Priėmus tokio lygio sprendimą, būtų aiškus sprendimas, kaip elgtis įmonei šioje situacijoje. Gal nedidelis trūkumas versus ES lygmenį, nes nepaliestų arba mažai paliestų rinkos dalyvius už Lietuvos jurisdikcijos ribų.

Antras lygmuo, kokie svertai įmonės rankose. Čia didžioji diskusija viešojoje erdvėje ir buvo, kokie žingsniai padaryti. Galiu pasakyti, kad vadovai iš tų įrodymų, kuriuos matėme, iš tų pasakojimų ir dokumentų, kurie mums buvo pateikti ir prieinami, matome, kad įmonės vadovų prioritetas buvo finansinių rizikų minimizavimas šiame kontekste. Kodėl? Nes bet kurios sutarties vykdymas ar ne, ypač turint omenyje, kad tai didelės vertės sutartis, padarius neatsargius žingsnius ir būti apkaltintam nevykdant tos sutarties, gali turėti ženklias finansines pasekmes.

Natūralu, kad įmonės vadovai kreipė didelį dėmesį šioms rizikoms suvaldyti. Bet yra ir kitos rizikos, reputacinės. Galbūt dėl to politinės valios ir teisinių instrumentų nacionaliniu lygiu neatitikimo matome, kad buvo didelė neapibrėžta situacija, kad tuo pačiu reikėjo sprendimų, galvojant apie įmonės gerovę. Šiai dienai sukėlė tai visą eilę reputacinių pasekmių.

Remiantis tokiais pastebėjimais, valdyba, natūralu tarėsi, vertino vadovų suteiktą informaciją“, – prieš pranešant apie sutarimą dėl vadovo pasitraukimo, šiandienos posėdį apibūdino K. Šliužas.

Šimonytė: atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau

Delfi primena, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto.

Premjerė Ingrida Šimonytė LRT televizijai pirmadienį tvirtino, kad spalio mėnesio sutarties pakeitimas, numatant įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto yra suprantamas, tačiau, anot jos, atrodo, kad „sutarties pakeitimų būta ir daugiau“.

„Tuomet kyla klausimas, kodėl ta sutartis neatsirado ant Nacionalinio saugumo komisijos stalo, kur ji turėjo atsirasti, preliminariu vertinimu“, – sakė premjerė.

Kaip skelbė „Lietuvos geležinkeliai“, vadovas M. Bartuška lapkričio 16 dieną posėdžiavusią įmonės valdybą informavo, jog bendrovė spalio 21 d. pasirašė sutarties su „Belaruskalij“ pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų. Pasak jo, iki tol „Belaruskalij“ sumokėjo avansinius mokėjimus už visą lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.

M. Bartuška praėjusią savaitę sakė, jog papildomas avansinis mokėjimas buvo atliktas „Belaruskalij“ iniciatyva, o paskutiniai mokėjimai – nežinant „Lietuvos geležinkeliams“.

Bendrovė teigia ieškanti būdų, kaip grąžinti „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį. Gruodžio 7 dieną įmonės valdyba pritarė, kad iš „Belaruskalij“ gauti patvirtinti avansiniai mokėjimai būtų grąžinti pagal sutartį už vežimus po gruodžio 31 dienos.

„Belaruskalij“
Foto: Scanpix

Du valdybos nariai deleguoti Susisiekimo ministerijos

Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai" valdybą sudaro 7 nariai: penki nepriklausomi – Dalia Andrulionienė, Eugenijus Preikša, Bernardas Guillelmonas, Kęstutis Šliužas, Aurimas Vilkelis, ir 2 Susisiekimo ministerijos deleguoti nariai – Romas Švedas ir Agnė Amelija Mikalonė.

Kęstutis Šliužas yra valdybos pirmininkas ir nepriklausomas narys, jis yra IPI srl/COESIA grupės (Perugia, Italija) generalinis direktorius. K. Šliužas nuo 2013 m. iki 2018 m. vadovavo telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“.

Nepriklausomas valdybos narys Eugenijus Preikša šiuo metu eina specializuoto banko licenciją turinčio ir nuo 2019 m. Lietuvoje veikiančio „European Merchant Bank“ Banko rizikos valdymo vadovo pareigas.

E. Preikša turi sukaupęs daugiau nei 35 metų darbo patirtį finansų ir bankiniame sektoriuje. Didžiąją savo darbo „Swedbank“ dalį jis ėjo „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininko pavaduotojo, administracijos vadovo pavaduotojo ir rizikos vadovo pareigas. O nuo 2018-ųjų buvo „Swedbank“ rizikos valdymo vadovu Baltijos šalims.

Nepriklausomas valdybos narys Aurimas Vilkelis šiuo metu eina transporto vadovo pareigas Šveicarijos pašte „Swiss Post“ (Šveicarija).

Bernard Guillelmon yra nepriklausomas valdybos narys. Šiuo metu jis yra šeimai priklausančios NT įmonės „JJM“ viceprezidentas ir valdybos narys, „Ermewa Group“ (geležinkelio vagonų, lokomotyvų ir cisterninių konteinerių nuoma) valdybos narys bei Saugumo ir apsaugos komiteto pirmininkas.

Nepriklausoma valdybos narė Dalia Andrulionienė yra NT bendrovės „Omberg group“ generalinė direktorė. Ji yra sukaupusi ilgametę darbo valdybose bei vadovavimo įmonėms patirtį, įgyvendinant organizacinius pokyčius tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek privačiame sektoriuje.

Romas Švedas yra valdybos narys, paskirtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. R. Švedas šiuo metu yra „RB Rail AS“ stebėtojų tarybos narys, MB „Romas Švedas ir partneriai“ steigėjas ir direktorius. R. Švedas turi sukaupęs didelę patirtį Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, energetikos, transporto ir poveikio aplinkai vertinimo sektoriuose.

Agnė Amelija Mikalonė yra valdybos narė, paskirta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Šiuo metu ji yra Susisiekimo ministerijos vyresnioji patarėja, taip pat AB „Kelių priežiūra“ valdybos narė bei VĮ „Automobilių kelių direkcijos“ valdybos narė.