Trečiadienį posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtiems įstatymų projektams. Dabar dėl jų planuojama diskutuoti Seime.
Prieš sprendimo priėmimą aplinkos ministras Simonas Gentvilas pateikė automobilių pavyzdžių, kurių savininkai naujojo mokesčio nemokėtų.
Tai – 2006 metų dyzeliu varomas „VolvoS60“, 2007 metų benzinu varomas „Honda Civic“, 2011 metų dyzelinu varomas „VW Passat“, 2012 metų dyzelinu varomas „Opel Astra“, 2011 metų benzinu varomas „Lexus CT 200h“, 2013 metų benzinu varomas „Toyota Auris“ ir kiti.
„Standartinis 15–16 metų senumo dyzelinis automobilis Lietuvoje nemokės šito mokesčio. Tai nėra turto mokestis, kurį reikėtų mokėti nuo automobilio vertės.
Akcento ant akcizo nedėjome, nes tai infliacinis mokestis, kuris dedasi į kiekvieno produkto ar paslaugos kainą. Mes esame tranzitinis kraštas, esame patyrę kontrabandinio dyzelino pasekmes. Nesinori mažinti mūsų konkurencingumo“, – pabrėžė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pastebėjo, kad taršą galima mažinti ne tik mokesčiais.
„Labai aiškūs tikslai, kurių vedina ministerija pasiūlė šį mokestį. Ko gero, transporto srautus įmanoma mažinti ne tik mokestinėmis priemonėmis. Taip pat norėčiau, kad išnagrinėtume galimybę mažinti gyventojų pajamų arba pelno mokestį naujoms įmonių investicijoms, kurios yra ekonomikos augimo mokestis“, – sakė ji.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis kalbėjo apie tai, kad diskusijos šiuo klausimu jau yra karštos, o ateityje dar karštės.
„Kiti sako, kad daugiau apmokestinkime krovininį transportą, tai nuo 2023 metų mes pereisime prie tikro taršos mokesčio už nuvažiuotą atstumą – tai bus geriausias ir teisingiausias variantas.
Svarbiausia iš Vyriausybės išeiti į Seimą, kur bus priimti galutiniai sprendimai, kur yra įvairių pasiūlymų. Mano vertinimu, svarbiausi du dalykai. Kalbant apie mokesčių našta, svarbu, kad šeima galėtų pasikeisti automobilį į mažiau taršų. Taip pat svarbūs pereinamieji laikotarpiai“, – sakė jis.
Kaip nurodoma klausimo pažymoje, siūloma šiuo metu galiojantį vienkartinį mokestis keisti kasmetiniu.
„Mokestį mokės M1 (iki 8 vietų keleiviams) ir N1 (iki 3,5 tonos kroviniams) klasės transporto priemonių valdytojai kasmet už Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruotas ir turinčias leidimą dalyvauti viešajame eisme transporto priemones“, – rašoma dokumente.
Aiškinama, kad mokestis nustatomas tik M1 ir N1 klasės transporto priemonėms, nes jų CO2 tarša sudaro dilesnę dalį, o kitų klasių transporto priemonės jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių).
„Pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais mokestį mokės tų transporto priemonių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažės 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 (nuo 2026 metų).
Mokesčio dydis apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš transporto priemonės išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento, kuris numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją“, – dėstoma pažymoje.
Kiek tektų mokėti už jūsų valdomą automobilį suskaičiuoti galite remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis arba pasinaudoję Aplinkos ministerijos sukurta skaičiuokle: 130co2.lt.
Siekiant suteikti gyventojams daugiau laiko priimti sprendimą atsisakyti taršios transporto priemonės ir prisitaikyti prie naujo taršos mokesčio modelio, iki 2025 metų numatyta 50 proc. mokesčio lengvata.
Surinks daugiau
Šiuo metu minimalus registracijos mokestis siekia 13,5 eurų, o maksimalus – 540 eurų. Per metus į valstybės biudžetą surenkama apie 30 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad vidutinis naujojo mokesčio dydis sudarys 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata).
Pagal kelių pastarųjų metų kelių transporto priemonių registro duomenis, numatoma, kad įsigaliojus projektui, atitinkamai 18 proc. valdytojų nemokės mokesčio, o didžiausia transporto priemonių parko grupė (34 proc.), patenkanti į 131–160 g/km CO2 intervalą, vidutiniškai mokės 82 eurus per metus.
Parko taršos vidurkį viršijančios transporto priemonės, patenkančios į 161–200 g/km CO2 intervalą vidutiniškai mokės 129 eurus per metus. Taršiausių transporto priemonių valdytojai, kurie patenka į 201–250 g/km CO2 intervalą, taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą mokėtų vidutiniškai 227 eurus dydžio mokestį. Šio intervalo transporto priemonės sudaro 12 proc. įregistruotų transporto priemonių dalį.
Pačiame taršiausiame segmente (daugiausiai prabangos klasės ar sportui skirtos transporto priemonės) šiuo metu yra 3 proc. įregistruotų transporto priemonių, kurios išmeta daugiau kaip 251 g/km CO2. Šių automobilių valdytojai nuo 2023 metų kasmet mokėtų vidutiniškai 326 eurų dydžio mokestį.
„Pažymėtina, kad 54 proc. visų mokestį mokančių transporto priemonių valdytojų mokės iki 100 eurų dydžio mokestį per metus, o tarp benzininių transporto priemonių valdytojų net 82 proc. mokės iki 100 eurų dydžio mokestį“, – dėsto ministerija.
Skaičiuojama, kad priėmus projektą, papildomos pajamos į valstybės biudžetą sieks apie 170 mln. eurų per metus. Svarstoma, kad panašaus dydžio pajamos turėtų išlikti ir po 2025 metų, nes mokestis paskatins automobilių parko atsinaujinimą.
Kartu teikiamame Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte siūloma, kad motorinių transporto priemonių taršos mokesčio lėšomis būtų finansuojamas Darnaus judumo fondas. Preliminariais vertinimais, projektui įgyvendinti prireiks 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui kasmet reikės po 2,3 mln. eurų.
Papildomos lengvatos
Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestis būtų mokamas tik už tiek dienų, kiek transporto priemonė turėjo leidimą dalyvauti eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad automobilis turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Dienų skaičių, už kurias reikia mokėti mokestį, apskaičiuoja „Regitra“, o patį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija.
Siūloma, kad nuo mokesčio būtų atleidžiami neįgaliesiems pritaikytų automobilių savininkai. Taip pat tie, kas naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautines sutartis. 64 metų amžiaus ir vyresni asmenys 50 proc. nuolaidos gali tikėtis ir po 2025 metų, tačiau nuo 2026 metų amžiaus kartelė pakeliama iki 65 metų. Apskritai lengvata vyresnio amžiaus asmenims turėtų nustoti galioti 2030 metais.
Tokia pati tvarka turėtų galioti ir neįgalius asmenis slaugantiems arba socialinę paramą gaunantiems asmenims, tik iki 2028 metų. „Šios lengvatos taikomos tik vienai valdytojo transporto priemonei, kurios apskaičiuotas mokestis yra didžiausias“, – pastebi ministerija. Beje, istorinės transporto priemonės nuo mokesčio neatleidžiamos, nes jos nėra skirtos dalyvauti viešajame eisme.
