Ginčuose, kuriam ūkio sektoriui teikti prioritetą skirstant 2007-2013 metų Europos Sąjungos paramą, pastaruoju metu dažniausiai priešpastatoma investicijos “į asfaltą” ir “į smegenis”. Žinių visuomenės plėtros entuziastai teigia, kad liūto dalį investicijų skirdama infrastruktūrai ir be dėmesio palikdama mokslo žmones, Lietuva pati skatina “protų nutekėjimą” bei pasmerkia savo ūkį lėtesnei evoliucijai. Tuo tarpu transportininkai oponuoja, jog vienu didžiausių emigracijos katalizatorių yra ne kas kita kaip niūrios gyvenimo sąlygos. T.y. kad nėra prasmės rengti aukštos kvalifikacijos specialistų, jei po to jie, neturėdami kur realizuoti savo žinių, papildo kur nors Airijoje plušančiųjų gretas - vyksta ten, kur siūlomos normalios darbo bei buities sąlygos.
“Nors mes mėgstame girtis, kad Lietuvoje yra labai geri keliai, iš tiesų net 41 proc. jų lig šiol nėra asfaltuoti. Kai kuriuose rajonuose žvyrkeliai sudaro net 80 proc. kelių tinklo. Tai reiškia, kad kaime gyvenantys žmonės neturi ir artimiausiu metu neturės gyvenimo ir darbo sąlygų net panašių į tas, kurias turi miestiečiai. Kai kur kyla sunkiai suvokiamų susisiekimo problemų, nes modernūs vakarietiški autobusai paprasčiausiai nėra pritaikyti važiuoti tokio grunto keliais”, - dėstė susisiekimo ministras Petras Čėsna.
Jo teigimu, viltis, kad padėtis artimiausiu metu keisis į gerąją pusę, slopsta, nes preliminariuose ES paramos 2007-2013 metų laikotarpiu skirstymo planuose numatoma transporto sektoriui tenkantį finansavimą sumažinti nuo lig šiol buvusių 33 proc. iki 21,9 proc. Beje, Latvija ir Lenkija transporto sektoriui finansuoti numato skirti atitinkamai 38 proc. ir 34 proc. ES paramos, o bendras ES naujokių šiems tikslams skiriamas paramos vidurkis - 35,2 proc.
“Bendra parama mūsų šaliai išaugs beveik 60 proc., tačiau transportininkams, palyginti su 2004-2006 metų finansiniu laikotarpiu, numatoma skirti viso labo maždaug 4 proc. daugiau lėšų. Įvertinus darbo užmokesčio didėjimą, naftos, žaliavų brangimą, mes už tuos pačius pinigus sugebėsime padaryti pastebimai mažiau darbų - realiai finansavimas mažės”, - pastebėjo P.Čėsna.
Ministro nuomone, tai būtų blogai, nes per pastarąjį dešimtmetį transporto sektoriaus sukurta BVP dalis bendrojoje ūkio struktūroje nuolat augo ir, preliminariais 2005-ųjų duomenimis, pasiekė 6.3 mlrd. Lt, t.y. 10 proc. viso šalyje sukurto BVP. Šis rodiklis yra beveik 2 kartus didesnis negu ES vidurkis. Prognozuojama, kad transportas ateityje galėtų tapti dar svarbesniu Lietuvos ūkio augimo stimulu. Žinoma, su sąlyga, kad šiam sektoriui bus skiriamas reikiamas dėmesys ir finansavimas.
Susisiekimo ministerijos specialistų skaičiavimais, 2007-2013 metais investicijoms į transportą reikėtų apie 13,14 mlrd. litų investicijų. ES struktūrinės paramos poreikis yra 6,57 mlrd. litų, o realiai bus skirta tik 4,505 mlrd. litų.
Svarbu ir tai, kad transporto sektoriui skiriamų pinigų iš Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų negalima naudoti ten, kur, mūsų akimis žiūrint, yra didžiausias poreikis. Tarkim, Sanglaudos pinigai negali būti skiriami savivaldybėms, todėl dalijant deficitinį biudžetą greičiausiai pinigų sulauks didieji, transeuropiniam tinklui priskiriami infrastruktūros objektai, kuriems mažinti investicijų ten neleidžia ES reglamentai. Tuo tarpu regioninė infrastruktūra 2007-2013 metais gautų beveik trečdaliu mažesnį ES finansavimą - 154 mln. litų per metus (dabar - 218 mln. litų). Tai neišvengiamai neigiamai atsilieps regionams bei provincijoje įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybei.
Svarbiausioji problema
P.Čėsna ir ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas, kalbėdami apie padarinius, kuriuos sukels finansavimo transporto sektoriui mažinimas, atkreipė dėmesį į permainas šalies automobilių parke.
Jų skaičius Lietuvoje kasmet auga maždaug dešimtadaliu, todėl atitinkamai kyla ir poreikiai regioniniams keliams gerinti.
Atlikus dabartinio ir prognozuojamo eismo intensyvumo analizę, Augantis eismo intensyvumas juose kelia labai neigiamas pasekmes žmonių gyvenimo kokybei dėl didėjančių eksploatacinių išlaidų, taršos, triukšmo.
Sprendžiant šias problemas iki 2015 metų, reikėtų išasfaltuoti bent jau 3300 km (vidutiniškai 330 km per metus), t.y. daugiau kaip trečdalį, žvyrkelių, prisidedant prie tolygios šalies regionų plėtros. (2002-2005 metais Lietuvoje buvo išasfaltuota 563 km,vidutiniškai 141 km per metus) žvyrkelių.
“Nuolat gauname šūsnis prašymų iš savivaldybių, kurios argumentuotai prašo lėšų keliams asfaltuoti. Jų poreikis vertinamas maždaug 3 mlrd. litų, tačiau realiai, išlikus dabartiniuose projektuose numatytoms finansavimo proporcijoms, jie gaus tik apie 200 mln. litų. Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad žvyrkelis yra tam tikras kelio “pusfabrikatis” - jo neasfaltuojant minkštą dangą tenka remontuoti ir “maitinti” žvyru kone kiekvienais metais. Tai tas pats, kas pastačius namą jo stogą uždengti polietileno plėvele. Juo labiau kad to paties žvyro ištekliai yra riboti”, - pastebėjo R.Gradauskas.
Susisiekimo ministerijos vadovų teigimu, dėl pinigų deficito kenčia ir ateityje kentės ne tik atokiau nuo didžiųjų šalies miestų gyvenantys žmonės, bet ir vilniečiai - Lietuvos sostinė yra bene vienintelė regione neturinti aplinkkelio, per metus dėl transporto spūsčių patiriama beveik 1,6 mlrd. litų nuostolių, kurių beveik du penktadalius - 615,3 mln. litų sudaro kuro deginimas veltui.
Šios problemos aštrėja sulig kiekviena diena, nes per pastaruosius trejus metus Vilniaus mieste automobilių skaičius padidėjo apie 80 tūkst. - vidutiniškai po 26,6 tūkst. automobilių arba maždaug 10 proc. kasmet. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atlikus apklausą dėl svarbiausių miesto problemų, kurias reikėtų spręsti pirmiausiai, daugiausiai - 26 proc. respondentų nurodė, kad didžiausia Vilniaus bėda yra transporto spūstys.
“Nereikėtų pamiršti, kad šie dalykai yra tiesiogiai susiję su eismo saugumu. Pagal keliuose žūstančiųjų skaičių Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje Europoje - blogesnė padėtis yra tik Latvijoje”, - sakė R.Gradauskas.
Tašką dės ekspertai
Klausiami, kokia tikimybė išvengti niūriausio scenarijaus, Susisiekimo ministerijos vadovai prisipažino, jog “psichologiškai” buvo nusiteikę dirbti panašiu finansiniu režimu, koks transportininkams buvo skiriamas pastaraisiais metais.
“Padėtis iš tiesų labiau komplikuota, nei planavome, nes šiais metais jau nebėra Kelių fondo, o iš biudžeto gausim 60 proc. akcizų, surinktų prekiaujant degalais. T.y. deficitas siekia 150 mln. litų.
Tikimės, kad padėtis pagerės, jei Seimas pritars siūlymams antroje metų pusėje keliams skiriamą degalų akcizo dalį padidinti iki 65 proc.”, - pasakojo P.Čėsna.
Jo teigimu, belieka tikėtis, kad diskutuojant dėl 2007-2013 metų ES paramos skirstymo principų, bus išgirsti ir įvertinti visų suinteresuotųjų pusių argumentai.
Ministras pripažino, kad pateikdami savą situacijos interpretaciją visuomenei ir kviesdami ją pareikšti savo nuomonę, transportininkai viliasi paveikti būsimąsias pinigų dalybas.
“Žinoma, mes nesakome, kad galutinis sprendimas turėtų būti paremtas sociologinių tyrimų rezultatais.
Tai turėtų padaryti kompetentingi ekspertai, tačiau papildoma informacija, surinkta padėtį vertinant iš skirtingų pozicijų, tikrai nepakenks”, - sakė P.Čėsna.
