Pirmasis pandemijos smūgis aviacijos sektoriui buvo skaudžiausias. Pradedant 2020 metus beveik visos avialinijos vykdė plėtrą ir džiaugėsi rekordiniais metais, prognozavo tolesnį net spartesnį augimą, aktyviai skolinosi naujiems lėktuvams pirkti. Pasauliui tampant vis turtingesniam, o naftos kainai užsilaikius ties 60 USD/bbl vidurkiu, aviacijai buvo atėjęs aukso amžius. Niekas net negalvojo, kad oro transportu besinaudojančių keleivių srautai galėtų neaugti.

Todėl nei avialinijos, nei oro uostai, nei aviacijos sektorių aptarnaujančios įmonės krizei nesirengė. Žinoma, daugelis senesnių rinkos dalyvių, suprasdami sektoriaus kintamumą, lašinių šiek tiek turėjo. Tačiau net patys konservatyviausi verslai grynųjų pozicijas laikė palyginti žemas. Nes apčiuopiamų priežasčių dideliam sunkmečiui ruoštis nebuvo.

Tai ir lėmė pirmojo smūgio skaudumą. Kai sustabdomas vietoje stovintis ar blogiems laikams besiruošiantis verslas, toks sustabdymas gali praeiti ir be didesnių ilgalaikių pasekmių. Tačiau įjungus rankinį augančiam ir į plėtrą aktyviai investuojančiam verslui dažniausiai galima laukti bankroto.

Jei ne staigi valstybių pagalba jau pirmaisiais pandemijos mėnesiais, šiandien aviacijos sektorius atrodytų visiškai kitaip. Tiksliau, net neaišku, ar Europoje būtų likusi bent viena sektoriaus įmonė. JAV skrydžiai tarp valstijų buvo leidžiami ir, nepaisant sumažėjusių srautų, vyko beveik nepertraukiamai, o Europos keleivinis oro transportas kuriam laikui buvo iš esmės visiškai sustojęs. Tad be papildomų injekcijų iš valstybių daug mums žinomų vežėjų būtų bankrutavę.

Foto: Shutterstock

Naujas normalumas

Po pirmojo smūgio aviacijos industrija persigrupavo ir pradėjo gyventi naujo normalumo sąlygomis. Europos Sąjungos mastu labai staigiai įvyko procesai ir buvo priimti sprendimai, leidžiantys atkurti bent dalį skrydžių ir grąžinti tiek turistines, tiek verslo keliones. Taip pat buvo uždegta žalia šviesa aviacijos tolesniam finansavimui iš valstybės biudžetų, kas normaliomis sąlygomis dažniausiai nėra leidžiama.

Azijoje ir JAV padėtis klostėsi kiek kitaip. Pavyzdžiui, JAV didžiosios avialinijos taip pat kreipėsi į valdžią prašydamos finansinės pagalbos. Tačiau kadangi šalies viduje skrydžiai, nepaisant pandemijos, toliau vyko, tokios didelės sumaišties ir baimės ten nekilo. Na, o Azija aviacijos požiūriu jau visai kitas pasaulis. Ten dominuojanti komunistinė Kinija viską sutvarko taip, kaip jai patogu.

Su valstybės pagalba ar be jos aviacijos industrija turėjo iš esmės pakeisti veiklos principus. Nes pirminis šio sektoriaus tikslas, užsitikrinus finansinius srautus, buvo keleivių saugumas. Aviacija turėjo įrodyti, kad skristi net ir pandemijos laikotarpiu saugu. Tai prieštarauja mūsų intuicijai – juk susodinus kelis šimtus žmonių į mažą erdvę virusų ten prisidaugins daugybė ir visi apsikrės!

Suprasdami, kad industrijos ateitį lems keleivių baimės lygis, aviacijos viešųjų ryšių departamentai labai aktyviai skleidė žinias apie saugumą. Daug kalbėta, kad lėktuvuose oras cirkuliuojamas labiau nei biuruose ar parduotuvėse, kad užsikrėtimų skaičiai artimi nuliui, kad viskas dezinfekuojama ir viruso pasigauti skrendant beveik neįmanoma. Tam įgyvendinti ir nauji skrydžio saugumo reikalavimai – nuo kaukių iki dažnesnio visiško salonų dezinfekavimo ir įmantraus keleivių sodinimo šachmatų principu.

Visa tai kainavo daug. Bet žinutės keliautojus pasiekė, ir sektorius palyginti greitai pradėjo atsigauti. Tačiau iki visiško atsigavimo dar toli. Keleivių srautai išlieka žemesni nei prieš pandemiją. Bet apie visa tai aš pats jau nemažai rašiau ankstesniuose žurnalo „Investuok“ numeriuose, o kas toliau? Skirtingų šaltinių vertinimu, grįžimas iki 2019 m. lygių gali užtrukti 2–5 metus. Nors padėtis apskritai gerėjanti, ne tik keleiviai, bet ir investuotojai į sektorių net po pusantrų metų nuo pandemijos pradžios žiūri labai atsargiai.

Ką sako finansų rinkos?

Finansų rinkų dalyviai praeitą kovą aviacijos sektorių išmetė pro langą. Daugiausia į JAV avialinijas investuojančio rinkoje kotiruojamo fondo (ETF) JETS prekybos rėžis nuo 2017 m. pradžios iki 2020 m. vasario vidurio buvo 29–32 JAV dolerių. Praeitų metų vasario 21 d. fondo vieneto vertė rinkoje siekė 30,44 JAV dolerio. Po mėnesio, tai yra 2020 m. kovo 21 d., tuo pačiu JETS prekiauta jau po 12,49 JAV dolerio.

Foto: Scanpix

Minus šešiasdešimt procentų per mėnesį puikiai atspindi tiek investuotojų, tiek sektoriaus įmonių tuometines nuotaikas. Kai visi nesuprato, kas vyksta ir kas laukia ateityje, nebuvo nė vieno nesuprantančio, kad aviacijos sektoriaus laukia labai rimti išbandymai.

Tiesa, kaip ir visur kitur, panika neužtruko. Supratę, kad vakcinos laukti ilgai neteks, o valstybės nuskęsti visoms oro linijoms tikrai neleis, riziką mėgstantys investuotojai pradėjo pirkti perpus ar daugiau atpigusį aviacijos sektorių. Jau birželį JETS ETF testavo 20 JAV dolerių ribą (tiesa, trumpam), o praeitus metus baigė ties 22,38 JAV dolerio. Tad bendras tiek minėto ETF, tiek nemažos dalies sektoriaus įmonių metinis rezultatas akcijų biržose tapo juokingi –25 %.

Šiais metais, į trasą išėjus vakcinoms ir pasauliui patikėjus, kad jau greitai grįšime į normalų gyvenimą, aviacija išskrido. Nemažai didžiųjų sektoriaus įmonių akcijų, pavyzdžiui, „Spirit Airlines“, „Delta Airlines“ ar „Ryanair“, jau ankstyvą pavasarį atsidūrė ties pandeminiais lygiais ar net aukščiau. Realizavosi žurnalo „Investuok“ skaitytojams iki skausmo pažįstamas scenarijus, kai per kelis mėnesius iš nuvertinto sektoriaus didžiųjų bankų analitikų akyse ir vertinimuose didžiosios avialinijos tapo pervertintos.

Kol prasidėjo kalbos apie delta atmainą ir naujos COVID-19 bangos baimė. Dėl šių veiksnių vasaros pradžioje žemyn pradėjo čiuožti ir iki šiol neatsigavo pagrindinės JAV avialinijos.

Europoje viskas atrodo kitaip. Pigių skrydžių bendrovių „Wizz Air“ ar „Ryanair“ akcijos yra aukščiau, nei buvo prieš prasidedant pandemijai. Užtat didieji vežėjai „Lufthansa“ ar IAG (grupę iš esmės sudaro „British Airways“, „Iberia“, „Aer Lingus“) ieško naujų dugnų. Nes pigių skrydžių bendrovių sąnaudų struktūros pokyčiams įtakos neturi nei profesinės sąjungos, nei su valstybės pagalba ateinantys apribojimai dėl darbo vietų išlaikymo, nei kitos ypač dideliems su valstybėmis susijusiems korporatyvams būdingos problemos. Taip pat pigios avialinijos neskraido tarp žemynų. Lankstumas per pandemiją yra svarbiausias bruožas.

Smagu, kad vienintelės Baltijos šalių avialinijos, tai yra „Air Baltic“, investuotojų nebuvo visiškai nurašytos. Nors įmonės akcijos nekotiruojamos jokioje biržoje (daugiau nei 96 % įmonės akcijų turi Latvija), likus pusmečiui iki pandemijos „Air Baltic“ leido obligacijas. Šių kaina per patį pandemijos įkarštį buvo kritusi net 40 proc.. Tačiau šiandien įmonės obligacijų norintis įsigyti investuotojas jau turėtų pirkti už nominalą. Ties nominalu „Air Baltic“ obligacijos kotiruojamos nuo vasaros pradžios.

Kada laukti atsigavimo?

Šiandien investuotojų bei sektoriaus analitikų žvilgsniai krypsta į metų pabaigą. Būtent tada Šiaurės pusrutulyje pernai prasidėjo didžiausia COVID-19 banga ir truko iki pavasario. Tad laukiama, ar vakcinacija padės išspręsti hospitalizacijos ir mirštamumo klausimus, ar pasauliui vėl teks užsidaryti.

Jei pasaulis užsidarys, aviacijos sektoriaus įmonių laukia ypač sunkus periodas. Užsidarymas iš esmės reikštų, kad visiškai prarandama viltis, jog padėtis greitai normalizuosis. Taptų akivaizdu, kad, nepaisant 50–70 proc. siekiančio suaugusiųjų vakcinacijos ir visos populiacijos santykio, atsisakyti ribojimų ir grįžti į normalų gyvenimą pasaulis negali. Tai taip pat reikštų, kad problemos sprendimas privalės būti kur kas kompleksiškesnis nei skiepas.

Tad, jei vėlyvą rudenį vėl grįšime prie visiško užsidarymo ir karantino, aviacijos įmonių laukia itin ilga ir šalta žiema. Tokiu atveju jas liesti vertės nebent su kelių metrų ilgio pagaliu, ir tai labai atsargiai.

Tačiau jei užsidarymų nebus ir, nepaisant užsikrėtimų augimo, paaiškės, kad vakcina puikiai apsaugo nuo mirties ar hospitalizacijos, tiek aviacijos, tiek apskritai kelionių sektorius turėtų atsigauti. Nes ruduo be naujo griežto karantino reikš, kad skiepas yra pakankamai gera priemonė kovoti su esminėmis COVID-19 visuomenei keliamomis rizikomis. Tad, prie šios priemonės pridėjus kitas, pandemiją tikrai pavyks suvaldyti jau artimiausiu metu.

Žurnalo „Investuok“ skaitytojai visada nori konkretumo. Ką galiu pasakyti? Jūsų pozicija akcijų biržoje turėtų priklausyti nuo to, kuriuo scenarijumi labiau tikite. Jei esate optimistai, pavienės avialinijų akcijos ar platesnis sektoriaus fondas yra labai įdomus pasirinkimas vidutiniu laikotarpiu. Na, o jei laukiate pasaulio pabaigos, tai nuo šio sektoriaus geriau laikykitės kuo toliau, nes jį pirkdami tikrai padidinsite asmeninės pasaulio pabaigos tikimybę.

Drąsiems zuikiams vertėtų atkreipti dėmesį į perkamų avialinijų balansus, srautus, lankstumą ir lėktuvų flotilės amžių. Pigios avialinijos, kurių sąnaudų struktūra yra lankstesnė ir kurios skraido konkrečiame regione, o ne tarp kelių žemynų, šiandien atrodo saugesnės ir patrauklesnės. Tačiau jei iš naujo visiškai atsidarys tarpžemyniniai skrydžiai, o pasaulis įtikės, kad COVID-19 įveikti pavyko, investuotojai ieškos labiausiai nuvertintų aktyvų – tad rizikingiausių įmonių akcijos, tikėtina, brangs smarkiausiai.

Rizika visada susijusi su grąža. Nenorite rizikuoti – į sektorių neinvestuokite. Norite tik pamirkyti pirštus – imkite nedaug saugesnių variantų. O jei norite gauti visą patirtį ir nebijote nei sušlapti, nei nudegti, eikite ten, kur visi kiti bijo.

Pasaulio pabaiga niekada neateina

Žmonės dažniausiai įvykius per daug dramatizuoja. Investavimo psichologija nuolatinė žurnalo „Investuok“ tema – dėl gerų nutikimų tampa euforiški, dėl blogų pradeda panikuoti, nors realybė beveik visada yra gana nuobodi. Tikėtis, kad žlugs visas aviacijos sektorius, nėra racionaliausia. Beveik garantuotai taip nenutiks.

Tad šiandien visai neblogas laikas paieškoti rizikos. Ne be reikalo Volstrite gimė ir iki šiol sklando tokie legendiniai pasakymai kaip „vandenyje atsirado kraujo, eime ko nors nužudyti“ arba „pirk, kai visi panikuoja, ir parduok, kai visiems euforija“. Uždirbti iš to, ką daro visi, galima standartinius 8–9 % per metus. Norint uždirbti daugiau, reikia turėti drąsos ir tuo metu, kai visi bijo, eiti susirinkti atpigusių aktyvų.

Ne visada drąsa lems grąžą. Dažnai drąsa ves prie didesnės rizikos, praradimų. Bet jei esi spekuliantas, o ne labai ilgalaikis investuotojas, prie to privalai priprasti. Kitaip verta tiesiog pirkti plačiai diversifikuotą akcijų fondą ir tą pirkimą kartoti kartą per mėnesį likusį gyvenimą.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – Baltijos biržoje karšta. Per metus Baltijos akcijos (jų indeksas) pabrango 66 % Dienos apyvarta sukasi apie 3 mln. eurų – trigubai daugiau negu prieš pandemiją. Kas vyksta visai šalia mūsų ir ko laukti ateityje?

NT rubrikoje – butas iš brėžinių: kaip išsirinkti? NT karštinė kiek atslūgo, bet pirkėjų apetitas vis tiek lenkia statytojų tempus, tad naujų butų sandėlis geroka ištuštėjęs. Todėl nemaža dalis perkančiųjų dabar perka butus dar nė nepradėtuose statyti namuose. Aiškinamės, į ką reiktų atkreipti dėmesį perkant butą iš brėžinių ir kaip įvertinti tai, ką jame matome, o ko nepamatysime.

Požiūryje – kalbiname Birutę Miškinienę, VU Verslo mokyklos vadovę, kuri drąsiai sako iki penkiasdešimties metų užsitikrinusi finansinę laisvę, todėl dabar galinti ramiai svarstyti, ko nori iš gyvenimo. Apie tai kas svarbu šiam kelyje.

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: gilinamės į įdomią alternatyvą - siekiant pasinaudoti besitęsiančiu vakarėliu akcijų rinkose, didžiausia pasaulyje muzikos įrašų kompanija „Universal Music Group“ rudenį debiutavo Amsterdamo akcijų biržoje. Pirmąją prekybos dieną akcijų kaina į viršų šovė beveik 40 proc. Analizuojame, ar rinka tinkamai vertina šią įmonę, ir bandome suvokti jos ateities perspektyvas. Kalbame ir tai, kad opcionai pralenkė akcijų rinką – pandemija ne tik paveikė pasaulio ekonomiką, bet ir prisidėjo prie to, kad išaugo susidomėjimas investavimu bei prekyba finansų rinkose. Rinkos naujokus dažnai gundo pasirinkimo sandoriai (angl. option), todėl plačiau supažindinam su šiuo įdomiu, bet rizikingu investavimo būdu.

Regionuose – Molėtai. Ar verta čia ieškoti galimybių investuoti, ar apsiriboti ramiu poilsiu prie ežero?

Rubrikoje tamsioji investavimo pusė – „Evergrande“: ar Kinijos NT rinkai galas? Apie perkaitusią Kinijos NT rinką kalbama jau ne vienerius metus. Krizės užsienio investuotojai laukti jau pavargo, begalė įvairiausių „realybės iškraipymų“, „tvarių“ nelogiškų sprendimų, ir štai beveik netikėtai kortų namelis pradėjo byrėti – kodėl? Ir kuo tai gali pasibaigti?

Sektoriuose – apie tai, kad aviacijos sektoriui vis dar skauda ir kada gi pagaliau pamatysime šviesą tunelio gale? Galbūt jau verta pradėti rimčiau domėtis šiomis nuvertintomis įmonėmis? Kiek rizikinga?

Investuotojo dienoraštyje – ką bendro turi virtualus pasaulis, savavaldžiai automobiliai ir būstas Lietuvos regionuose – naujos Žilvino Speteliūno įžvalgos apie technologines įmones.

Ir dar: komentarai, patarimai, interviu, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu