„Mūsų šalis turėtų ir galėtų tapti susisiekimo inovacijų laboratorija ir būti ta vieta, kur gimsta drąsiausi ir inovatyviausi sprendimai. Lietuvoje daug dėmesio skiriame stambių strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Mes žinome, kaip ir kur reikia sujungti Lietuvos transporto sistemą su Europa ir visu pasauliu, bet transporto ir susisiekimo sistemą norėčiau matyti ir kaip inovacijų variklį“, – sakė susisiekimo ministras.
Susisiekimo ministras taip pat pažymėjo, kad skaitmenizacija ir žaliasis kursas gali tapti galimybe.
„Verslas yra variklis, o Vyriausybė turi netrukdyti, o labiau paskatinti ir padėti vystyti inovacijas ir technologijas. Iki šiol kiekvienas vilkikas, kertantis sieną, gabena ne mažiau šimto lapų pervežimui būtinų dokumentų.
Ministras pabrėžė, kad suskaičiavus visus vilkikus, kasdien kertančius sieną, vis dar susidaro tonos popieriaus.
„Skaitmenizuokime ir nereikės tų tonų popieriaus. Linkiu logistikos sektoriui sukurti tokius sprendimus, kurie prisidėtų prie tvarumo, kad planeta taptų švaresnė“, – pabrėžė ministras.
Pasak ministro, galime ir turime išnaudoti Lietuvos kaip dinamiškos, mobilios ir technologiškai pažangios valstybės potencialą. Tuo tikslu Susisiekimo ministerija transporto inovacijoms plėtoti planuoja sukurti „Sandbox“, vadinamosios smėlio dėžės, aplinką – teisinę, reguliacinę ir motyvuojančią finansinę aplinką praktiškai pritaikomoms susisiekimo inovacijoms išbandyti.
Inovacijų kontekste itin aktualia šių dienų tema tampa naujosios kartos 5G interneto ryšys, kuris pagal planą kitais metais jau turėtų veikti Vilniuje, iki 2023 m. – bent penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o 2025 m. turėtų sujungti visą šalį. 5G ryšio technologija sudarys sąlygas naudotis itin sparčiu gigabitiniu internetu ir atvers verslui naujas, iki šiol neišnaudotas galimybes. 5G ryšys padės įsitvirtinti ir dar vienai, daiktų interneto plėtrai svarbiai skaitmeninei technologijai – eSIM, kurio veikimą įteisinus Lietuva taptų pirmoji Europoje, turinti šios technologijos reguliacinę aplinką.
Ministras pabrėžė, kad itin daug dėmesio skiriama artimai transporto ateičiai – bepilotėms transporto priemonėms, dronams ir pan. Šiose srityse siekiama turėti ne tik aiškią ir patrauklią reguliacinę aplinką, bet ir pritraukti į Lietuvą technologijų plėtotojus inovacijoms vystyti, sukurti pakankamą įkrovimo stotelių tinklą. Automobilių dalijimosi paslaugą siūlanti „CityBee“ Lietuvoje jau atlieka pirmuosius realius bandymus su nuotoliniu būdu valdomų automobilių technologija, tad jau netrukus galime sulaukti tokių automobilių ir Lietuvos gatvėse.
Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad klimato kaitai vakcinos nėra, o iššūkių mastas tik didėja. Lietuvoje transporto sektorius atsakingas už 30 procentų emisijų.
„Tam, kad išliptume iš šios duobės, sumažintume emisijas ir efektyviai eitume žaliojo kurso keliu, būtinos inovacijos, nauji sprendimai, drąsa ir laisva mintis. Pirmuosius pozityvius žingsnius matome, tokius kaip Klaipėdoje gaminamą elektrinį autobusą, kuriuo išties didžiuojuosi kaip lietuvišku produktu, pagamintu iš europietiškų detalių.“
„Tikiu, kad Lietuva, turinti intelektinio potencialo ir gebanti greitai prisitaikyti prie pokyčių ir naujų iššūkių, gali išnaudoti galimybes tapti žaliojo kurso lyderiu. Transporto ir logistikos sektorius prie to gali ir turi reikšmingai prisidėti, rodydamas lyderystę inovacijose. Reikia skatinti verslo ir Vyriausybės bendradarbiavimą ir palaikyti naujus, drąsius sprendimus bei laisvą mintį. Tuomet inovacijų priekyje bus Vytis ir galėsime kalbėti apie aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ekonomiką“, – apibendrino V. Sinkevičius.
Forumo iniciatorius Transporto inovacijų asociacijos vadovas Jurgis Adomavičius pažymėjo, kad jau trečius metus Transporto inovacijų asociacijos organizuojamas Forumas tapo ne tik reikšmingu įvykiu transporto ir logistikos sektoriui, bet ir svarbia platforma kalbėti apie aktualiausius iššūkius ir ieškoti geriausių sprendimų.
„Tai, kad šiemet partneriu tapo Susisiekimo ministerija, rodo verslo ir Vyriausybės partnerystę skatinant inovacijas ir kuriant tvarų transporto ir logistikos sektorių“.
Paskelbtos inovatyviausios aplinką tausojančios iniciatyvos
Tarptautiniame transporto inovacijų forume buvo įteikti tvariems logistikos sprendimams ir iniciatyvoms skirto konkurso „Žaliojo susisiekimo link“ apdovanojimai. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) inicijuotų apdovanojimų metu buvo įvertintos žaliąjį kursą pasirinkusios Lietuvos įmonės, viešojo sektoriaus, kūrybinės ir visuomeninės organizacijos.
Apdovanojimai buvo teikiami šešiose kategorijose: „Žaliausia savivaldybė", „Žaliausias judumo startuolis", „Žaliasis eksportas", „Dizaino sprendimai geresniam susisiekimui ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui", „Tvarių judumo priemonių skatinimas" ir „Sprendimas transporto ir logistikos skaitmeninimo srityje".
Žaliausia savivaldybe paskelbta didžiausią proveržį žaliosios infrastruktūros vystyme įgyvendinusi Tauragės rajono savivaldybė. Savivaldybė aktyviai siekia tapti žaliausiu rajonų šalyje, todėl pastaraisiais metais joje buvo įgyvendinti plataus masto pokyčiai: įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, nupirkti nauji elektriniai autobusai, taikomas nemokamas viešasis transportas vietinio susisiekimo keliais, sparčiai renovuojami daugiabučių namai ir viešieji pastatai, įgyvendinami kiti tvarūs sprendimai.
Už proveržį įgyvendinant žaliojo kurso tikslus, kuriant verslo iššūkius sprendžiančius ir rinkoje pritaikomus sprendimus Žaliausiu judumo startuoliu paskelbta įmonė „Optimalistai“, sukūrusi ambicingą sistemą, skirtą išmaniam pilnų krovinių gabenimo planavimui. Ši sistema gabenamų krovinių kiekį padidina net iki 20 proc., užtikrina tikslesnį krovinių pristatymą, padeda geriau planuoti vairuotojų darbo ir poilsio laiką ir net iki 50 proc. sumažina operacinius planavimo kaštus.
„Žaliojo eksporto“ laureate paskelbta išskirtinį augimą parodžiusi bendrovė „GoRamp“. Kompanija pirmoji Baltijos šalyse sukūrė produktą, padedantį gamybinių kompanijų logistikos įmonėms priimti proaktyvius sprendimus ir efektyviai planuoti transporto kaštus, sandėlio užimtumą bei identifikuoti pagrindines tobulintinas procesų kryptis. Kompanijos sukurta sistema jau naudojasi per 100 gamybinių kompanijų iš 14 skirtingų šalių trijuose žemynuose ir 4500 vežėjų.
Kategorijoje „Žaliausi dizaino sprendimai geresniam susisiekimui ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui“ laimėjo kompanija „Chronus“, sukūrusi asmeninio mobilumo robotą „Kim-e“. Paraplegiją ar kitų judumo sutrikimų turintiems žmonėms sukurtas sprendimas išsiskiria komfortu ir ergonomiškumu, užtikrina bendravimą akių lygyje ir taip prisideda prie palankesnės žmonių savirealizacijos darbe, sporte, socialiniame gyvenime ar pomėgiuose. Be to, Britų išradėjų draugija jau spėjo jį pripažinti pasauliniu išradimu.
Kategorijoje Sprendimas transporto ir logistikos skaitmeninimo srityje laimėjo bendrovė „Programmatus“ ir jų transporto sektoriui skirtas produktas „Fleethand“. Jų sukurta transporto priemonių stebėjimo ir valdymo sistema leidžia transporto įmonėms dirbti ne tik daug efektyviau, bet ir prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo bei užtikrinti skaitmeninį, elektroniniais dokumentais paremtą ir ekologišką vairavimą.
Tvarių judumo priemonių skatinimo kategorijoje laimėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, vykdanti nuosavo manevrinių geležinkelio lokomotyvų parko modernizavimo programą. Jos metu dyzeliniai šilumvežiai konversijos būdu yra keičiami elektriniais robotizuotais lokomotyvais. Artimiausiais metais bendrovė ketina atnaujinti visą 9 lokomotyvų parką ir taip savo veikloje eliminuoti apie 1000 t kuro emisijų per metus.
Specialus konkurso „Žaliojo susisiekimo link“ įvertinimas už žaliojo regiono viziją skirtas Tauragės apskrities savivaldybės įgyvendinamai funkcinei zonai Tauragė+. Ja siekiama prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir nacionalinių klimato kaitos valdymo tikslų įgyvendinimo, gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir darbo vietų pasiekiamumą bei paskatinti regiono gyventojus naudotis viešojo transporto paslaugomis.
Už transporto ir logistikos sprendimus viešojo sektoriaus skaitmeninimo srityje specialus įvertinimas skirtas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. VMI kuriamas elektroninių važtaraščių posistemių projektas (i.VAZ) supaprastino informacijos apie krovinius teikimą verslui, mokesčių administravimą ir prisidėjo mažinant pajamų neapskaitymo bei mokesčių vengimo rizikas.
