Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, atsižvelgiant į reikšmingas geopolitines rizikas ir tai, kad Baltarusijos krovinių srautas sudaro apie 30 proc. visų krovinių, ateinantys metai Klaipėdos uostui gali būti sudėtingesni.
„Sprendžiant ilgalaikius uosto finansinės grąžos reikalus kyla klausimų, ar susisiekimo ministro patvirtinti žemės nuomos mokesčio tarifai yra pakankamai ambicingi. Uosto rinkliavos generuoja maždaug 88 proc. pajamų ir žemės nuomos mokestis apie 12 proc. Tai svarbi pajamų dalis ir jai skirsime papildomai dėmesio“, – teigė parlamentaras.
M. Majausko teigimu, Klaipėdos uostas demonstruoja stabilų pajamų ir krovos apimčių augimą per paskutinius penkerius metus. Valstybinių institucijų duomenimis įmonės pelningumo rodikliai patenkinami ir šiuo metu atitinka rinkos vidurkius.
Klaipėdos uoste jau dabar nebekraunami Baltarusijos naftos produktai bei azoto trąšos, o gruodį nutrūkus ir „Belaruskalij“ kalio trąšų krovai, uostas netektų dar apie 10 mln. tonų krovinių per metus.
Per devynis mėnesius šiemet uosto kompanijos perkrovė 33,6 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Klaipėdos uostas pagal krovą kol kas išlieka lyderis tarp Baltijos šalių.