„Aviacijos srautai atsinaujina pagal optimistinį scenarijų ir tikrai tuo džiaugiamės. Lyginant su priešpandeminiu lygiu, keleivių srautas jau sugrįžo 54 proc., tai atitinka Europos oro uostų vidurkį. Bendrame šio rugsėjo kontekste reikia įvertinti tai, kad rekonstrukcijai buvo visiškai uždarytas Palangos oro uostas, o tai irgi mažino bendrą viso tinklo keleivių srautą“, - sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Didžiausia dalis keleivių – daugiau kaip 258 tūkst. – aptarnauta Vilniaus oro uoste, o Kauno oro uoste rugsėjį aptarnauta beveik 65,7 tūkst. žmonių.
Šiuo laikotarpiu fiksuota ir gerokai išaugusi skrydžių pasiūla. Skaičiuojama, kad šalies oro vartuose bendrai vyko 30 proc. daugiau skrydžių nei prieš metus – 3,8 tūkst., palyginti su 2,9 tūkst. Ypač greitai atsigauna Kauno oro uostas, kuris rugsėjį aptarnavo 777 skrydžius – vos 6,5 proc. mažiau nei 2019 m., kai aptarnauti 831 skrydžiai.
„Stebime ganėtinai staigų atsigavimą, kuris itin paspartėjo trečią šių metų ketvirtį, visoje Europoje pradėjus vienodinti reikalavimus keliaujantiems. Svarbu ir tai, kad tradicinių vežėjų apkrovimas pasiekė 56 proc., žemų kaštų oro bendrovių – 67 proc., tai reiškia, kad sparčiai artėjame prie prieš pandemiją buvusių apkrovimų, kai jie siekė 80-90 proc.“, - sako A. Stikliūnas.
Planuojama, jog ketvirto ketvirčio rezultatai dar pagerins metinius rezultatus, nes vėl pradės veikti Palangos oro uostas, taip pat padaugės skrydžių krypčių, kai kurios jų bus visiškai naujos.
Naujos kryptys nuo rudens vidurio
Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų skrydžiai vykdomi 75 kryptimis, 10 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Iki metų pabaigos planuojama pradėti dar apie 19 krypčių.
Iš Vilniaus oro uosto jau atnaujinti „Wizz Air“ skrydžiai į Paryžių, o iki mėnesio pabaigos „Ryanair“ atnaujins skrydžius į Charkovą. Iki metų pabaigos iš sostinės oro uosto numatoma taip pat atnaujinti skrydžius į Tel Avivą, Birmingemą, Liverpulį, Belfastą, Eindhoveną bei Lvovą. Taip pat bus organizuojamos kelionės naujomis kryptimis į Reikjaviką, Jerevaną ir Bergeną.
Iš Kauno oro uosto iki metų pabaigos planuojama pradėti skrydžius net 8 naujomis kryptimis į Alborgą, Madridą, Malagą, Mančesterį, Helsinkį, Geteborgą, Stoklhomą ir Budapeštą.
Auga ir per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių skaičius. Rugsėjį skraidinta 1779 tonos krovinių – 4 proc. daugiau nei pernai ir net 16 proc. daugiau nei 2019 m.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
