Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis „Delfi“ sakė, kad klausimas dėl maršruto Vilnius–Ryga, kaip ir visi kiti, atsiremia į paklausą bei finansus.
Savo ruožtu Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis svarstė, kad tai yra „vištos ir kiaušinio“ problema.
„Nėra traukinių – niekas nevažiuoja. Jei būtų traukinys, manau, žmonės pasinaudotų ta galimybe“, – sakė jis.
Techniškai įmanoma
T. Linkaitis rugsėjo 21 dieną vykusio specialaus Baltijos šalių geležinkelio ekspreso tarp Talino ir Vilniaus metu pastebėjo, kad traukinių jungtis tarp Rygos ir Vilniaus jau yra buvusi anksčiau.
„Matau, kad techniškai dabar tai įmanoma. Klausimas yra dėl paklausos ir finansų, kaip įprasta.
Matome, kad COVID krizės metu tarptautinių kelionių paklausa smarkiai krito. Net ir iki tol, diskutuojant šiuo klausimu su kolegomis Lietuvoje, matėme, kad jau yra gera autobusų jungtis tarp Rygos ir Vilniaus.
Yra keli komerciniai šios paslaugos tiekėjai. Taigi, Latvijos mokesčių mokėtojams visada kyla klausimas, ar tai būtų komerciškai atsiperkantis projektas, ar jį tektų subsidijuoti“, – sakė ministras.
Kalbant apie kitus galimus maršrutus tarp Latvijos ir Lietuvos gyvenviečių, T. Linkaitis priminė, jog geležinkelių rinka Latvijoje yra liberalizuota.
„Dabar bet kuris komercinis paslaugų tiekėjas gali ateiti į Latviją. Beje, turėjome gerą jungtį tarp Vilniaus ir Daugpilio. Ją užtikrino „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau su visais maršrutais klausimas yra tas pats – kokia bus paklausa ir kas juos finansuos“, – sakė jis.
Subsidijuojama viskas
M. Skuodis pabrėžė, kad Baltijos šalyse visi keleivinių traukinių maršrutai yra finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais.
„Pasakykime labai aiškiai: keleiviniai traukiniai yra subsidijuojami, mes neturime tokių srautų kaip labai skaitlingai apgyvendintos Vakarų Europos šalys, kad tie maršrutai komerciškai atsipirktų. Jie yra finansuojami.
Antras dalykas – paklausą reikia auginti. Ką mes matėme iki pandeminės situacijos, bent jau Lietuvoje kelionės traukiniais labai populiarėjo. Vis daugiau gyventojų jais naudojosi. Turint galvoje, kad kelionė iki Rygos traukiniu ir automobiliu truktų panašiai, aš tikrai asmeniškai matyčiau perspektyvas dėl Rygos“, – sakė jis.
„Google Maps“ duomenimis, kelionė automobiliu iš Vilniaus į Rygą trunka kiek mažiau nei 4 val. Greičiausia traukinio kelionė iš Vilniaus į Klaipėda – taip pat 4 val.
M. Skuodžio įvardintas iššūkis yra dėl dviejų šalių susitarimo.
„Dėl subsidijos dydžio yra klausimas, kiek reikėtų. Tikrai nemanau, kad daugiau nei mes subsidijuojame tam tikruose regionuose Lietuvos maršrutus. Tai ir parodo sudėtingumą, kodėl mes neturime tiek tarptautinių maršrutų traukiniais – vien dėl to, kad skirtingoms šalims reikia susitarti tiek subsidijuojant“, – pastebėjo jis.
Perspektyvi kryptis
M. Bartuška kryptį Vilnius–Ryga vadino perspektyvia.
„Mes norėtume anksčiau sujungti mūsų sostines, apie tai kalbamės: koks būtų potencialas.
Viduje reikia prisiminti, kad traukiniai yra dalinai kompensuojama veikla. Net ir tarptautiniai dalinai kompensuojami. Tam, kad sukurtum tarptautinį maršrutą reikia dviejų šalių susitarimų.
Jei susitarimą pasiektume, būtų galima atrasti traukinius maršrutui. Tai būtų anksčiau nei 2026 metai“, – sakė jis, tačiau konkretesnės datos, kol nėra susitarimų, įvardinti negalėjo.
Kad paklauso maršrutui užtektų manė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Žiūrint į maršrutus, kurie populiarūs Lietuvoje, tai ne tik Vilnius–Kaunas, bet ir Vilnius–Klaipėda. Paradoksas, kad dabar traukinys į Klaipėda važiuoja ilgiau nei su „Rail Baltica“ važiuos į Taliną. Tačiau jis vis tiek yra labai populiarus.
Aišku, kad į svetimą šalį galbūt mažiau žmonių norės keliauti, bet kita vertus, iš Vilniaus į Rygą yra ir smalsu nuvažiuoti, ir dėl verslo reikalų, ir prie jūros“, – sakė jis.
Meras pastebėjo, kad turistų ir keliautojų į Vilnių iš Rygos irgi yra labai daug.
„Nemanau, kad kelis kartus per dieną tai būtų populiaru, bet kasdieniniai traukiniai, neabejoju, sulauktų paklausos.
Juolab, kad kažkada jie yra važinėję. Vilnius–Ryga buvo gana populiarus traukinys. Kada nors galbūt turėsime ir pratęsimą. Buvo labai populiarus traukinys Ryga–Simferopolis, pro Vilnių. Dabar nei į Minską normaliai negalime nuvažiuoti, nei į Kijevą, kas mums tikrai aktualu, nei į okupuotą Krymą. Galbūt ateis laikas, kai ir toks maršrutas atsiras, bet to ilgiau reikės palaukti“, – kalbėjo R. Šimašius.
