Specialus Baltijos šalių geležinkelio ekspresas maršrutu Talinas-Ryga-Vilnius vyko pažymint Europos geležinkelių metus.
Kaip „Delfi“ pasakojo juo važiavęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, traukinio reisas iš Talino į Vilnių prieš maždaug 30 metų nutrauktas dėl nepakankamos paklausos.
„Dabar pirmą kartą Nepriklausomybės istorijoje organizavome traukinį, kuris kaip vienas vienetas važiuoja nuo Talino iki Vilniaus. Iki tol tokio traukinio neorganizavome, nes yra klausimų dėl rinkos potencialo. Ar žmonės tikrai važiuotų 10 val., kai yra alternatyvos lėktuvu, automobiliu“, – sakė jis.
M. Bartuška pastebėjo, kad „Rail Baltica“ 2026 metais turėtų sukurti naujas galimybes. „Galėsime Vilnių iš Talino pasiekti per 4 val. Tiesa, galbūt pabandysime kelis reisus paleisti ir iki tol“, – svarstė pašnekovas.
Kartu keliavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis stebėjosi, kad net ir dėl vieno traukinio Baltijos šalys turi išspręsti daugybę biurokratinių klausimų.
„Tikiuosi, kad su „Rail Baltica“ bus lengviau. Tiesa pasakius, net ir dėl šio traukinio... Aš negalėjau patikėti, kad gali būti tiek biurokratinių kliūčių, trukdžių. Neslėpkime – reikėjo labai didelių politinių žingsnių. Ne tik iš Baltijos šalių ministrų, bet ir iš Europos Komisijos, kad šis traukinys galėtų važiuoti.
Trukdžiai ir kliūtys ir paaiškinimas, kodėl mes pirmą kartą turime traukinį tarp Baltijos šalių sostinių, nors kai pagalvoji, Vilniaus ir Rygos sujungimas traukiniu jau turėjo būti“, – sakė ministras.
Savo ruožtu Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pastebėjo, kad sostinės gyventojai iš „Rail Baltica“ turėtų gauti bene daugiausiai naudos.
„Sakyčiau, kad Vilnius ir Kaunas, o kartu ir visa Lietuva, yra didžiausias „Rail Baltica“ laimėtojas. Reikia sutikti, kad iš Talino į Varšuvą labai daug keleivių nebus. Daugelis bus linkę imti skrydį. Tuo metu Talinas–Vilnius ryšys yra gana glaudus, Vilnius–Varšuva irgi.
Net neabejoju, kad Vilniaus gyventojai sudarys didžiausią „Rail Baltica“ keleivių dalį. Tiek turint omenyje Vilniaus–Kauno susisiekimą, tiek Vilniaus, Rygos, Talino ir Varšuvos“, – dėstė jis.
Kaip žinia, „Rail Baltica“ projektas turėtų būti baigtas 2026 metais ir sujungti Baltijos šalių sostines su Europos 1435 mm vėžės geležinkelių tinklu.
Vairavo lietuviai
Kelionės pradžioje, antradienį ryte Taline, M. Bartuška papasakojo, kad organizuojant traukinį tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos kolegų buvo kilę tam tikrų nesklandumų, tačiau galiausiai juos pavyko išspręsti.
„Tačiau būtų klaida čia sustoti. Tai gali būti nauja pradžia glaudesniam bendradarbiavimui tarp Baltijos šalių. Traukinį vairuoja du lietuviai Linas ir Erikas. Jiems padeda latvių ir estų instruktoriai Artūras, Oliveris ir Sergejus. Jie kuria istoriją“, – sakė jis.
8:49 iš Talino pajudėjęs keleivinis traukinys pagamintas Lenkijoje. M. Bartuška papasakojo, kad jis gali važiuoti iki 140 kilometrų per valandą greičiu.
„Šiandien didžiausias pasiektas greitis bus 120 km/h. Turime 150 sėdimų vietų“, – dėstė jis.
Pirmoji (50 min.) stotelė laukė Estijos universitetiniame mieste Tartu, kuris 2024 metais bus paskelbta Europos kultūros sostine. Po to sekė trumpas sustojimas prie Estijos–Latvijos sienos. Kaip paaiškino M. Bartuška, jo metu iš traukinio išlipo estų instruktoriai.
„Mūsų traukinį vairuoja Lietuvos pilotai. Tačiau važiuojant per Estiją, kaip techninė pagalba, konsultacijos, važiavo Estijos instruktoriai. Per Latviją važiavo Latvijos instruktoriai. Jei kiltų klausimų, ar kažkas atsitiktų – kad greičiau sureaguotų“, – sakė jis.
Dar valandai sustota Rygoje, kur buvo suplanuotas naujos geležinkelio stoties statybų kapsulės įkasimas.
M. Bartuška sakė, kad ateityje važiuojant „Rail Baltica“ kelionės patirtis turėtų būti visiškai kitokia, pirmiausia, dėl greičio.
„Dabar maksimalus greitis buvo 120 km/h. „Rail Baltica“ jungtyje galėsime važiuoti 250 km/h greičiu. T. y. dvigubai greičiau. Greitieji traukiniai bus vėliau gaminami, dėl to galimai su naujomis technologijomis, turės daugiau komforto ir pritaikyti ilgoms kelionėms. Šis traukinys ilgoms kelionėms nepritaikytas, jį naudojame maršrutui tarp Vilniaus ir Klaipėdos“, – pastebėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Finansavimo klausimas
M. Skuodis taip pat kalbėjo apie naują patirtį Baltijos šalių gyventojams. „Šiuo metu tik 37 proc. latvių ir estų yra važiavę greituoju traukiniu, lietuvių tik 27 proc. Tuo metu šiandienos traukinys rodo potencialą, kokią ekonominę integraciją galėsime pasiekti. Visi kartu integruosimės į bendrą europietišką geležinkelių tinklą“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, ministras įspėjo ir apie su finansais susijusias rizikas.
„Turime įvertinti, kad statybų kainos apskritai pastaruoju metu auga. Finansavimo klausimų iki projekto pabaigimo vis dar yra. Kokio dydžio finansavimo trūkumas aš nenori minėti, nes tai labai priklauso nuo to, kokį finansavimą pagal Europos Sąjungos mechanizmą mes gausime.
Scenarijus gali būti ir optimistinis, ir pesimistinis. Tačiau mums būtina finansavimą užsitikrinti tam, kad „Rail Baltica“ galėtų veikti 2026–2027 metais. Bėgius mes turime turėti 2026 metais. Lietuvoje tai padaryti įmanoma. Lenkija tai irgi padaryti turėtų iki 2027 metų.
Kalbant apie mūsų sujungimą su Ryga ir Talinu, jau tiesiame bėgiu Latvijos sienos link, vyksta ir projektavimas, ir pirkimai. Šiandien įkasime kapsulę Rygos stotyje. Tačiau svarbiausia turėti bėgius. Tada ir be stočių galėsime važiuoti. Tai svarbiausias dalykas.
Tikiuosi, kad su „Rail Baltica“ neturėsime jokių vėlavimų. Tikiuosi, kad kartu su EK išspręsime visus klausimus dėl finansinių „tarpų“, – sakė ministras.
M. Skuodis dar pabrėžė, kad būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymas turi likti valstybės rankose.
„Tačiau turint omenyje, kad vežėjai yra ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos, Suomijos – svarbu, kad valdymas veiktų „vieno langelio“ principu. Kitaip sakant, kad tas, kas norėtų naudotis „Rail Baltica“, teikti paslaugas, kreipiasi į bet kurią šalį, o kadangi suderinti visi parametrai, tai labai paprastai galėtų veikti.
Dėl to dabar vyksta ekspertų lygmens diskusijos, trijų Baltijos šalių premjerai yra pavedę ministrams nuspręsti. Yra daug techninių detalių“, – sakė jis.
Stotis bus paruošta
R. Šimašius pasakojo, kad Vilniaus geležinkelio stoties atnaujinimo konkurso nugalėtojai turėtų paaiškėti jau visai netrukus.
„Tikiuosi, kad paskelbus, kaip ir priklauso, maždaug po mėnesio pasirašysime sutartį ir galės pradėti projektuoti.
Projektavimas irgi užtruks nemažai, bent metus, o tada rangos darbai. Realiam „Rail Baltica“ startui turėtų būti parengta. Mes su „Lietuvos geležinkeliais“ dirbame labai glaudžiai, projektus esame suderinę. Taigi, manau, kad kaip tik laiku ir bus“, – sakė jis.
Meras svarstė, kad kelionė traukiniu ateityje turėtų būti patrauklesnė.
„Ateityje, renkantis tarp automobilio, lėktuvo ir traukinio, pastaroji alternatyva bus kur kas patrauklesnė. Nepilnos 4 val., koks yra pažadas su „Rail Baltica“, būtų visiškas proveržis. Būtų galima turėti verslo, pramogines keliones, savaitgaliui nuvažiuoti“, – sakė R. Šimašius.
Kelionės iš Talino į Vilnių metu traukinyje taip pat vyko diskusijos apie geležinkelių vaidmenį ir indėlį į Europos regionų socialinį ir ekonominį vystymąsi bei tvarų judumą, geležinkelio stoties teritorijų vystymo miestuose perspektyvas ir krovinių gabenimo galimybes „Rail Baltica“ ir Šiaurės jūros transporto koridoriais.
