Marius Skuodis sako, kad iš Palangos galima plėsti skrydžius į Skandinaviją, taip pat – Vokietijos jūrų uostus, visų pirma į Hamburgą.

„Sutvarkius visą infrastruktūrą, ne tik pakilimo-tūpimo taką, tikrai galime kalbėti, kad oro uostas turi potencialą išsiplėsti nuo 300 tūkst. keleivių per metus prieš pandemiją iki 500 tūkst. Tai yra visiškai reali, pasiekiama riba“, – žurnalistams penktadienį Palangoje sakė M. Skuodis.

Pasak ministro, oro uosto neatnaujinant už aviaciją atsakingos institucijos, tikėtina, ateityje jo net nebūtų leidusios naudoti.

„Kelias kai kur yra sutrūkinėjęs. Natūralu, kad lėktuvai gali leistis tik ant tokios dangos, kuri atitinka saugumo reikalavimus“, – pabrėžė jis.

„Oro uostą uždarome tik 45 dienų laikotarpiui, po kurio visi skrydžiai sugrįš. Praktiškai 10, 20-ies metų laikotarpiui turėsime visiškai kitos kokybės dangą, atitinkančią visus saugumo, aplinkosauginius reikalavimus“, – sakė M. Skuodis.

Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis tvirtina, kad kilimo-tūpimo takas bus keičiamas iš esmės.

„Tai nebus tik kosmetinis paviršutinės dangos remontas – bus keičiamas visas pyragas, tai yra, daug sluoksnių“, – žurnalistams sakė M. Gelžinis.

„Bus visiškai pakeisti žiburiai, įrengti modernūs LED žiburiai. Bus aplinkosauginiai sprendimai, įrengtos lietaus vandens surinkimo talpyklos. Taip pat visiems orlaiviams reikalingas elektros maitinimas – iki šiol jis buvo teikiamas dyzelinių generatorių pagalba, kurių atsisakysime ir bus modernus elektros tiekimas“, – vardijo jis.

Pasak vadovo, atnaujintas oro uostas galės konkuruoti Europoje. M. Gelžinis sako matantis potencialą čia per metus aptarnauti iki 600 tūkst. keleivių.

Savo ruožtu Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, jog infrastruktūros atnaujinimas yra tik viena darbo dalis ir pagrindinė užduotis bus surasti būdų, kaip pritraukti daugiau skrydžių.

„Po rekonstrukcijos visos savivaldybės, oro uostai, valstybė turės įdėti kitą žingsnį – paskatinti ir pagalvoti, kaip daugiau pritraukti skrydžių iš vakarų Lietuvos regiono, kuris yra labai patrauklus ir atvykstamajam turizmui“, – sakė Š. Vaitkus.

„Žiūrint į kitas Europos šalis matome, kad tokie maži oro uostai yra labai patogūs. Žmonės juos renkasi dėl trumpesnių procedūrų, dėl patogesnio išskridimo, kad nereikėtų laukti didelėse eilėse“, – teigė jis.

Vykstant pagrindiniams darbams, nuo rugsėjo 6 iki spalio 20 dienos oro uostas bus uždarytas – tuo metu darbai vyks nepertraukiamai. Vėliau jis atnaujins veiklą, o darbai bus tęsiami iki gruodžio 2 dienos.

Palangos oro uostas nurodo, kad rekonstrukcijos metu skrydžiai į kitus oro uostus nebus nukreipti, nebent pačios oro kompanijos nuspręstų didinti skrydžių skaičių į kitus uostus.

Iš Palangos oro uosto dabar skraidinama į Oslą, Londoną, Kopenhagą, Rygą.

Rekonstrukcijos darbus už 16,5 mln. eurų atliks Latvijos bendrovė „A.C.B.“.

Europos Komisija (EK) liepą leido suteikti 10,25 mln. eurų valstybės pagalbą Palangos oro uosto kilimo-tūpimo bei riedėjimo takų ir pietinių bei šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų atnaujinimui.

Vyriausybė balandį šiems darbams skyrė 10,25 mln. eurų iš valstybės biudžeto, laikinai sumažinant kitų projektų finansavimą. Likusi dalis bus paimta iš 70 mln. eurų Šiaurės investicijų banko paskolos.

Palangos oro uosto takas paskutinį kartą rekonstruotas 2007 metais. Įmonė teigė, jog neradus lėšų jo rekonstrukcijai, kiltų grėsmė stabdyti jo veiklą.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)