Tačiau Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis „Delfi“ sakė, kad laikomasi nuomonės, jog kemperių iš kitų transporto priemonių išskirti nereikėtų.
Kemperių entuziastams jis patarė naudojimo mokestį susimokėti tik už tą laiką, kai jie dalyvaus eisme.
Naudoja retai
Tinklapyje peticijos.lt paskelbtame rašte dėstoma, kad kemperiai turėtų būti išskirti į atskirą transporto priemonių kategoriją.
„Tai transporto priemonės leidžiančios žmogui ilsėtis ir pažinti pasaulį. Tai yra sodyba ant ratų, o pastarosios juk niekas neapmokestina, nors ji teršia aplinką šildoma medžiu ar anglimi.
Kemperiai nuvažiuoja per metus labai nedidelius atstumus – dauguma 1–2 tūkst. kilometrų. Daugiau nuvažiuojantys kemperiai juda užsienio šalyse, tad nelogiška mokėti taršos mokesčių Lietuvoje.
Lietuvoje užregistruota tik per 2 tūkst. kemperių. Toks kiekis mažai riedančių transporto priemonių neturi jokios įtakos taršai. Didelis taršos mokestis, apskaičiuojamas pagal kilogramų ir ir kilovatų santykį verčia pirkti dar senesnius kemperius, o ne atvirkščiai“, – rašoma tinklapyje.
Rugpjūčio 12 dieną peticija buvo sulaukusi 322 parašų.
Prieš išlygas ir landas
T. Aukštinaitis sakė, kad nors kemperių gamyklinė anglies dioksido vertė įprastai nenurodoma, tokios transporto priemonės sukelia dideles emisijas dėl pačios jų masės ir galios.
„Pavyzdžiui, dyzelinis automobilis, tempdamas šį būstą ant ratų, sudegina daugiau kuro būtent nulėmus tokios priekabos svoriui. Nors kemperis kaip laisvalaikio su šeima motyvas suprantamas, tai ne priežastis daryti kompromisą aplinkos taršos sąskaita. Mokesčio tikslas yra mažinti taršą universaliai, o ne kurti išlygas ir landas“, – sakė jis.
Aplinkos ministerijos manymu, įvairių išlygų ir nišinių pasiūlymų diskusija persikels į Seimą, svarstant ir priimant automobilių taršos mokesčio įstatymą.
„Vis dėlto Aplinkos ministerija laikosi nuomonės, kad kemperių neturėtume išskirti. Lengvatos numatomos senjorų, daugiavaikių šeimų, neįgaliųjų, o ne laisvalaikio transportui.
Vis dėlto įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tik tam tikru metu, paliekama galimybė šioms transporto priemonėms, kaip ir visoms kitoms transporto priemonėms, tarp jų ir istoriniams automobiliams, mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme“, – sakė jis.
T. Aukštinaitis taip pat priminė, kad dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonę turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą.
Aplinkos ministerija liepą pristatė automobilių apmokestinimo reformą, kurioje numatyti vienkartinis registracijos mokestis ir mokestis už naudojimą.
Įstatymo projekte dėstoma, kad naujasis registracijos mokestis būtų apskaičiuojamas Kelių transporto priemonių registre registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį padauginus iš taršos mokesčio tarifo ir taršos mokesčio koeficiento, nustatytų įstatymo priede, ir indeksavimo koeficiento.
Tuo metu naudojimo mokestis apskaičiuojamas Kelių transporto priemonių registre registruotos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį padauginus iš taršos mokesčio tarifo ir taršos mokesčio koeficiento, nustatytų įstatymo priede, leidimo dalyvauti viešajame eisme galiojimo dienų skaičiaus, indeksavimo koeficiento ir padalinus iš mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus.
Dabartinis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis Lietuvoje įsigaliojo 2020 metų liepos 1 dieną. Šiuo metu jį mokėti reikia už kiekvieną aplinką teršiantį Lietuvoje įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį. Mokesčio dydis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido emisijos.
