Pasak bendrovės, terminalas oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių tašku, kurį, užbaigus visus darbus bei formalumus „Rail Baltica“ atkarpoje Kaunas-Palemonas, europinio standarto riedmenimis gali pasiekti krovininiai traukiniai.
„Kauno intermodalinio terminalo atidarymas komerciniam eismui yra esminis žingsnis „Rail Baltica“ projekte nuo statybos pereinant prie transporto operacijų. Šis žingsnis kartu labai pagerins susisiekimo su Europa galimybes krovinių vežėjams ir išplės tvaraus transporto galimybes Baltijos regione“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, jog tai – ne tik ekonominis laimėjimas Lietuvai. Anot jo, dabar atsiveria papildomos galimybės plėtoti ekologišką geležinkelių transportą, taip sumažinant vilkikų CO2 išmetimus bei atlaisvinant autostradas.
Už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis sako, kad terminalas tampa vartais į Europą – kroviniai jame gali būti perkraunami nuo plačios rusiškos vėžės ant europinės ir atvirkščiai, taip pat – nuo vilkikų ant geležinkelio ir atvirkščiai.
Jo teigimu, terminalas pritaikytas pakrauti į vagonus ne tik konteinerius ar kitos rūšies krovinius, bet ir vilkikų priekabas.
Kasmet Lenkijos-Lietuvos pasieniu autotransportu pervežama apie 24 mln. tonų krovinių.
Pirmojo traukinio pasitikimo ceremonijoje dalyvauja premjerė Ingrida Šimonytė, M. Skuodis, projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai ir partneriai.
Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo darbai, pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių, pradėti 2019 metų pavasarį. Per šį laiką nuo Kauno iki Palemono nutiestas europinis geležinkelis, atnaujintas istorinis Kauno tunelis, įrengti keturi tuneliai automobiliams ir pėstiesiems, sutvarkyta infrastruktūra.
„Rail Baltica“ iki 2026 metų turėtų sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną.