Projekto pateikimui pritarė 15 tarybos narių, 8 buvo prieš, dar 13 susilaikė.

„Nepritarta, tai nepritarta. Žiūrėsime, kaip pasitobulinti ir eiti toliau dar kartą“, – po balsavimo sakė meras Remigijus Šimašius

Kaip nurodoma siūlytame tarybos sprendimo projekte, automobilių stovėjimas gyventojų zonoje turėtų kainuoti tiek pat, kiek dabar kainuoja žaliojoje zonoje, t. y. 10 centų už 20 minučių arba 30 centų už valandą.

Leidimas stovėti visą dieną (jei sumokama per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos) taip pat kainuotų tiek pat, kiek ir žaliojoje zonoje – 4 eurus.

Už stovėjimą gyventojų zonoje esančioje rezervuotoje vietoje nuo 8 iki 18 val. turėtų būti mokama 36 eurai per mėnesį, o nuo 18 iki 8 val. – 5 eurai per mėnesį.

Už automobilių stovėjimą vieną mėnesį siūlyta 25 eurų dydžio rinkliava.

Siūlyta, kad pirmajam gyvenamąją vietą deklaravusiųjų asmenų automobiliui šios rinkliavos nebūtų taikomos. Antrajam deklaravusiųjų automobiliui turėtų būti taikomos 5 eurų per mėnesį arba 60 eurų per metus rinkliavos. Trečiojo ir kitų automobilių stovėjimas turėtų kainuoti 0,3 euro per valandą arba 25 eurus per mėnesį.

Komercinių patalpų savininkams būtų išduotas 1 leidimas, kuris kainuotų 8,7 euro per mėnesį arba 104 eurus per metus. Antrojo ir kitų automobilių stovėjimas komercinių patalpų savininkams turėtų kainuoti 0,3 euro per valandą arba 25 eurus per mėnesį.

Taip pat siūlyta leisti nemokėti už automobilio, naudojamo dalijimosi automobiliu paslaugai teikti, stovėjimą gyventojų automobilių stovėjimo rinkliavos zonoje. Ši nuostata aktuali „CityBee“ ar „Spark“ naudotojams.

Projekte numatoma, kad gyventojų automobilių stovėjimo zona yra visa kita Vilniaus miesto teritorija, išskyrus mėlynosios, raudonosios, geltonosios ir žaliosios zonų teritorijas.

Rinkliavų zonos

Posėdžio pradžioje tarybos narys Darbo partijos atstovas Rikantas Aukškalnis siūlė išbraukti naujos zonos klausimą iš darbotvarkės – esą jis dar neišdiskutuotas, tačiau balsavimo metu tam nepritarta.

Po pateikimo projektas dar būtų buvęs svarstomas savivaldybės komitetuose, po to taryba dėl jo priėmimo būtų balsavusi dar kartą

Anksčiau skelbta, kad pirmieji gyventojų zonos kiemai Vilniuje turėtų atsirasti jau šį rudenį. Pirmiausia rinkliava būtų renkama ten, kur dauguma gyventojų patys išreikštų norą ją įsivesti.

Projektą tarybai pristatęs savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius papasakojo, kaip vyktų zonos įvedimas.

Jonas Damidavičius

„Pirmiausia iniciatyva būtų viešinama, tada būtų nagrinėjami gyventojų prašymai. Po to būtų sudaromas gyventojų automobilių statymo zonos prioriteto sąrašas, parengiamas ir su gyventojais derinamas schemų ir teritorijos sutvarkymo planas.

Tada teritorija būtų sutvarkoma ir zona įvedama. Galiausiai, gyventojai, norintys atsisakyti įvestos tvarkos savo kaimynijoje, galėtų pateikti daugumos (50 proc. +1) kaimynijos gyventojų prašymą atšaukti rinkliavą“, – sakė jis.

Pasisakė prieš

Tarybos narys iš A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ Vydūnas Sadauskas prieš balsavimą paaiškino, kodėl nepalaiko siūlymo.

„Akivaizdu, kad daugeliui liko labai daug klausimų, ne visi atsakymai buvo aiškūs. Yra tam tikrų sąvokų nesusipratimo. Mano nuomone, kaip vyko pristatymas, tai būtų gyventojų parkavimo eksperimentavimo tvarka.

Iš esmės – administravimo kaštai yra beprotiškai dideli, o nauda labai maža. Mes matėme tų įkainių dydį. Kitas dalykas – jei apmokestinsime dalį, o kitoje dalyje paliksime neapmokestintus daugiabučius... Pavyzdžiui, apmokestinsime pravažiavimo į kaimynijas teritoriją, o bendrijos teritorija liks laisva, tai dar labiau užspausime vidinius kiemus. Natūralu, žmonės važiuos ten, kur nemokama, o tokią teisę paliekame.

Trečias svarbus dalykas, kad čia yra milijonas praktinių klausimų, į kuriuos atsakymų nėra, todėl tikslinga padaryti eksperimentą, pasibandyti tam tikrose teritorijose prieš apskritai teikiant tokį tarybos sprendimą“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (70)