2019 metų lapkritį Vilniaus Gedimino prospekte buvo galima pamatyti neįprastą vaizdą – kelių dešimčių vilkikų procesija skelbė apie Lietuvos transporto sektoriaus laidotuves. „1990 a†a 2020“, – kabėjo ant vieno iš jų.
Tačiau 2020 metai prabėgo, o transporto sektorius Lietuvoje vis dar gyvas. Kaip rodo VMI pateikti duomenys, neišsipildė ir grasinimai verslą iškelti į užsienį.
Tą patį 2019 metų lapkritį Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas platino pranešimą apie tarptautiniu krovinių pervežimu užsiimančių įmonių apklausą. „Vilmorus“ verslininkų prašė įvertinti ateities lūkesčius ir verslo perspektyvas, susijusias su Vyriausybės nutarimu didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą iki 1,65 nuo minimalios mėnesinės algos.
„Tyrimo duomenys parodė, kad dėl algų didinimo vairuotojams 26 proc. vežėjų ketina nutraukti veiklą, 58 proc. ruošiasi pertvarkai – svarsto galimybes kraustytis į užsienį arba nuomoti vairuotojus iš kitų šalių, o 16 proc. teigia nieko nedarysiantys.
Tarp ketinančių pertvarkyti įmones daugiausiai įmonių vadovų, 65 proc., planuoja iškelti verslą į kitas šalis. 50 proc. jų pasirinktų Lenkiją, dar 15 proc. svarsto apie Vokietiją, likusieji dairosi į Estiją (5 proc.), Latviją (4 proc.), Švediją (1,7 proc.), Rusiją (1,7 proc.), o 7 proc. respondentų dėl konkrečios šalies neapsisprendė“, – rašoma pranešime.
Apie iškeliamą verslą vežėjų atstovai įvairiose formatuose yra kalbėję ne kartą. Pavyzdžiui, šių metų vasarį nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skelbė, kad nuo pandemijos pradžios Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, kiti – į Vokietiją ir kitas vakarų Europos šalis.
„Tai lemia trys veiksniai – Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino mokestinę naštą vežėjams ir pablogino konkurencines sąlygas“, – pranešime sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Išregistruota mažiau 2 proc.
Nuo 2020 metų iš Lietuvos iškeliant turtą ar veiklą nuo jo reikia sumokėti pelno mokestį. Pelno mokestį Lietuvoje reikėjo sumokėti iki birželio 15 dienos, tad visai neseniai paaiškėjo, ar vežėjai keliasi į užsienį, ir ar tai darydami sumoka mokestį.
Kaip „Delfi“ paaiškino Registrų centro juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė, perkeliant juridinio asmens veiklą į užsienį dažniausiai įregistruojami šie teisiniai statusai: dalyvaujantis vienos valstybės ribas peržengiančiame jungimesi juridinis asmuo, perkeliantis buveinę (taikoma tik Europos bendrovėms ir Europos kooperatinėms bendrovėms), inicijuojantis Europos bendrovės steigimą jungimo būdu.
„Be abejo, perkeliant Lietuvoje veikiančio juridinio asmens veiklą į kitą užsienio šalį nebūtinai gali būti keičiamas čia esančio juridinio asmens teisinis statusas. Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo tiesiog gali būti likviduotas ir išregistruotas, o užsienio šalyje įsteigtas ir įregistruotas naujas juridinis asmuo“, – pridūrė ji.
J. Kazlauskienė paaiškino ir kelių kitų juridinių asmenų teisinių statusų apibrėžimus, kurie svarbūs norint suprasti VMI duomenis apie išregistruotus juridinius asmenis.
„Juridiniai asmenys gali turėti 13 skirtingų teisinių statusų“, – sakė ji. – Teisinis statusas likviduojamas reiškia, kad juridinio asmens dalyviai priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį. Atlikus visas reikalingas procedūras, juridinis asmuo pasibaigs.
Teisinis statusas bankrutuojantis reiškia, kad – juridiniam asmeniui teismas arba kreditorių susirinkimas iškėlė bankroto bylą. Pasibaigus bankroto bylai dažniausiai įregistruojamas teisinis statusas likviduojamas dėl bankroto, kuris reiškia, kad teismas arba kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį.
Teisinis statusas reorganizuojamas reiškia juridinio asmens pabaigą be likvidavimo procedūros, kai vienas ar keli juridiniai asmenys prijungiami prie kito veikiančio juridinio asmens, taip juos sujungiant į vieną juridinį asmenį. Toks juridinis asmuo pasibaigia jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro.
Dažniausiai pasitaikantis teisinis statusas yra „teisinis statusas neįregistruotas“ – jis reiškia, kad juridinis asmuo neturi įregistruoto jokio teisinio statuso, t. y. nėra likviduojamas, pertvarkomas, bankrutuojantis ar pan. Darytina išvada, kad toks juridinis asmuo veikia.“
VMI „Delfi“ pateikė per 2020 metus išregistruotų įmonių skaičių ir jų deklaruotą mokėtiną pelno mokestį. Taip pat pateikti įmonių duomenys pagal jų statusą prieš išregistravimą – kiek buvo bankrutuojančių, likviduojamų ir pan. Tokie statusai tarsi rodo natūralią įmonių baigtį, o ne jų perkėlimą.
VMI duomenimis, 2020 metais Lietuvoje iš viso išregistruota 3518 juridinių asmenų, kurių bendras deklaruotas mokėtinas pelno mokestis sudarė 398.382 eurus.
Daugiausiai pelno mokesčio turėjo sumokėti prieš išregistravimą reorganizuoti juridiniai asmenys. 320 juridinių asmenų deklaruota suma siekia 364.451 eurą, t. y. beveik 92 proc. bendros sumos.
Likusi dalis teko 1699 juridiniams asmenims, kurie prieš išregistravimą buvo likviduojami (31.938 eurai) ir 6 juridiniams asmenims, kurie prieš išregistravimą buvo jungiami peržengiant vienos valstybės ribas (1993 eurai).
Didžiausio skaičiaus išregistruotų juridinių asmenų pagrindinė vykdyta ekonominė veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas – 746.
Kita VMI nurodoma kategorija – nenustatyta ekonominė veikla. Tokių išregistruota 463. Per 2020 metus taip pat išregistruoti 285 profesine, moksline ir technine veikla užsiėmę juridiniai asmenys, 256 užsiėmę statyba bei 243 užsiėmę transportu ir saugojimu.
Kitaip tariant, transporto ir saugojimo kategorija sudarė 6,9 proc. visų 2020 metais išregistruotų juridinių asmenų.
VMI duomenimis, 2020 metų gruodžio 31 dieną Lietuvoje buvo 13.616 juridinių asmenų, kurių pagrindinė vykdyta ekonominė veikla – transportas ir saugojimas. Taigi per 2020 metus išregistruota 1,8 proc. visų šios kategorijos juridinių asmenų.
243 transporto ir saugojimo juridinių asmenų 2020 metais deklaruotas mokėtinas pelno mokestis buvo 3836 eurai. Visa ši suma teko 100 juridinių asmenų (41 proc.), kurie prieš išregistravimą buvo likviduojami.
Dar 106 juridiniai asmenys (44 proc.) prieš išregistravimą buvo bankrutavę, 29 likviduojami dėl bankroto, 6 reorganizuojami, 2 teisinis statusas neįregistruotas.
154 išregistruoti juridiniai asmenys buvo uždarosios akcinės bendrovės, 2 žemės ūkio bendrovės, 1 užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas, 75 individualios įmonės, 11 mažųjų bendrijų.
Kategorijoje deklaruotas mokėtinas pelno mokestis sudarė 1 proc. bendros 2020 metais visų išregistruotų juridinių asmenų sumos.
Natūralus procesas
Finansų analitikas Marius Dubnikovas komentavo, kad VMI statistika apie transporto ir saugojimo sektorių nerodo, kad iš Lietuvos trauktųsi stambios įmonės.
„Šie skaičiai yra tikrai nedideli, sudaro mažiau nei 1 proc., todėl tendencijos šioje vietoje nėra“, – sakė jis.
„Savo ruožtu 3,8 tūkst. eurų pelno mokesčio suma parodo, kad likviduotos įmonės buvo neveiksnios, galbūt tiesiog nesėkmingos. Jei būtų labai dideli skaičiai, tada būtų galima daryti išvadą, kad stambūs vienetai traukiasi, netgi likviduojasi Lietuvoje. Tačiau negalima daryti išvados, kad niekas nesitraukia iš Lietuvos“, – pastebėjo jis.
M. Dubnikovas paaiškino, kad verslininkams nebūtina Lietuvoje veikiančių įmonių likviduoti.
„Galima tiesiog perkelti veiklą ir palikti čia veikiančias įmones su mažesnėmis apimtimis arba visai „sausas“, – „Delfi“ sakė jis.
Moka skaičiuoti
Panašiai situaciją aiškino ir Z. Buivydas.
„Verslas tikrai moka skaičiuoti ir jie nedarys klaidingai, kad dar mokėtų mokestį už tai, jog iškels. Taip niekas nedaro. Daro daug paprasčiau – įkuriamas naujas UAB`as kitoje šalyje ir naujas mašinas, naujus užsakymus perkeliama iškart ten tiesiai.
O šitoje įmonėje arba parsiduoda transporto priemones, arba išnuomoja. Negalima joti visą laiką ant verslo, jam tik didinti mokesčius“, – sakė jis.
„Linavos“ vadovas sakė, kad neturi tikslios statistikos, kiek lietuviškas kapitalas užsienyje įsteigė įmonių.
„Mes bendraujame su keliomis įmonėmis, kurios padeda verslui išsikelti. Patys bandome, ieškome galimybių, kad galėtume padėti smulkioms įmonėms su minimaliomis sąnaudomis tęsti savo veiklą, dalį savo verslo kurti kitoje šalyje, kur yra mažesni mokesčiai.
Kaip tik praėjusią savaitę kalbėjausi su viena iš įmonių, tai jie apie 150 įmonių yra iškėlę. Tai pačios stipriausios. Jos neišveda visų mašinų, jie naujas mašinas registruoja kitoje šalyje. Pavyzdžiui, Punsko vaivadija labai džiaugiasi, nes dabar gauna daug mokesčių. Mano žiniomis, dabar naujų mašinų, kurios gamintos lietuvių įmonėms ten yra apie 6 tūkst.“ – sakė jis.
Z. Buivydas sutiko, kad dabartinį procesą tiksliau būtų vadinti ne verslo iškėlimu, bet jo plėtra užsienyje.
„Sakėme, kad išvažiuos verslas. Niekas papildomai nenori, visi žiūri optimaliausio varianto <...> Negalėčiau atsakyti, kiek užtruks, kol bus likviduotos Lietuvoje registruotos įmonės.
Verslas yra sukurtas verslių žmonių nuo 1990-ųjų metų. Valstybė niekuo neprisidėjo, tik buvo keli sėkmingesni laikotarpiai. Kai buvo premjeras Adolfas Šleževičius ir mums pritaikė reinvestuojamam pelnui nulinį apmokestinimą. 1995 metais buvo toks didelis pasistūmėjimas, tada atsinaujinome parkus, patikėjo ir Europa mumis“, – pasakojo pašnekovas.
