Praėjusią savaitę pristatyta iniciatyva „Gyventojų zona“. Kaip laidoje „Delfi tema“ pasakojo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius, ja siekiama padėti spręsti problemas patiems gyventojams.
„Tarybos sprendime esame numatę, kad vienam butui būtų išduodami du leidimai. Pirmasis būtų nemokamas, o antrasis kainuotų simbolinį mokestį – 5 eurus per mėnesį. Visi teritorijos svečiai mokėtų trumpalaikio stovėjimo įkainį – 30 centų už valandą“, – pasakojo jis.
Pašnekovas dar pridūrė, kad ketinama sudaryti galimybę už 25 eurus įsigyti leidimą automobilį zonoje statyti mėnesį.
„Norime paskatinti pačius gyventojus įsitraukti, neplanuojame zonos įvedinėti iškart visame mieste. Norime pradėti nuo tų zonų, kvartalų, kur patys gyventojai prašosi, kad ši nauja zona būtų įvesta. Kuo daugiau gyventojų, kuo jie aktyvesni, nuo tos zonos ir pradėsime šią koncepciją diegti.
Jau dabar prašymų sulaukiame dažnai ir daug. Vienokį ar kitokį planą jau turime, tačiau tam, kad galėtume tai pradėti reikia gauti savivaldybės tarybos pritarimą“, – sakė J. Damidavičius.
Savivaldybės taryba dėl „gyventojų zonos“ turėtų apsispręsti trečiadienio posėdyje.
Automobilių daugėja
Laidoje taip pat dalyvavęs laikinai pareigas einantis „Lietuvos būsto rūmų“ prezidentas Rolandas Klimavičius svarstė, kad iniciatyva galbūt nebloga.
„Reikėtų automobilių statymo reikalus sutvarkyti. Yra daug problemų Vilniuje, ypač tuose daugiabučiuose namuose, kur dideli rajonai, kur daug namų ir automobilių stovėjimo aikštelės nebuvo projektuotos.
Tik pradėjus gilintis, iškart kyla klausimas. Ką galime padaryti? Plėsti stovėjimo vietų skaičių? Galime. Ar galime mažinti automobilių skaičių? Turbūt negalime. Jų kaip tik daugės“, – komentavo jis.
Savo ruožtu J. Damidavičius pastebėjo, kad nuo 2017 metų automobilių skaičius Vilniuje padidėjo apie 70 tūkst.
„Tačiau šiai problemai spręsti nėra vien tik šios iniciatyvos įvedimas. Šalia to savivaldybė ir „Susisiekimo paslaugos“ labai didelį dėmesį skiria ir kitų susisiekimo galimybių skatinimui.
Diegiama kokybiška pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, stengiamasi pagerinti jau dabar neblogą viešojo transporto paslaugą. Automobilių skaičiaus didėjimas parodo mūsų pačių prisirišimą prie transporto priemonės, negalvojama, kaip mieste galima keliauti kitaip“, – sakė jis.
Karti tiesa
„Susisiekimo paslaugų“ atstovas pasakė tiesiai šviesiai: „Kiekvienam butui neužtikrinsi vietos kieme prie namų“.
„Tiesiog kiemas nėra toks didelis, kad galėtum jį visą paversti automobilių aikštele ir užtikrinti žaliuosius plotus, vaikų poreikius, sporto aikštynus“, – paaiškino jis.
J. Damidavičius akcentavo tris pagrindines zonas, tai – pagrindinės gatvės, vidinės gatvės (privažiavimo iki kiemo) ir patys kiemai.
„Matome galimybių įrengti vietų pagrindinėse gatvėse, vidinės gatvės ir taip labai siauros, jas taip pat planuotume tvarkyti, dalį vietų įrengti, atsižvelgiant ir į pėsčiųjų infrastruktūrą.
Tai, beje, irgi problema, kai nebėra kur pėstiesiems praeiti. Taip pat akcentuojame, kad patys gyventojai yra kiemų savininkai, Vilniuje veikia Kaimynijų programa, kai gyventojai gali patys burtis ir tvarkyti teritoriją pagal savo poreikius. Čia savivaldybė prisideda finansiškai, padeda sprendinius įgyvendinti, suprojektuoti, pakonsultuoti“, – pasakojo jis.
Yra kam reikia
R. Klimavičius kalbėjo, kad namas namui – nelygu.
„Pavyzdžiui, mano name yra požeminiai garažai, bet vietų aplink namą nėra daug, jų niekad nėra laisvų. Jei suskaičiuotume, kiek name yra butų, kiek yra vietų, jų vis tiek neužtektų. Ką daryti žmogui, kuris turi dvi ar tris mašinas. Abi jam yra reikalingos – tarkim, vyras dirba darbe, žmona prižiūri vaikus, veža į darželius, mokyklas.
Kita vertus, gerai, tegul būna ta vieta apmokestinama 5 eurais. Ar problema išsispręs? Kai kurios bendrijos jau ir anksčiau yra priėmusios tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, susiformavusios sklypus, išsinuomavusios iš savivaldybės. Tada savininkai valdo sklypą savarankiškai, dažniausiai įdedami šlagbaumai ir ten problemos išsisprendusios. Tačiau tai vienetai.
Vilniuje, lyginant daugiabučius, bendrijų yra lašas jūroje. Fabijoniškėse, Pašilaičiuose yra labai daug didelių devynaukščių, ištisi kvartalai – kaip tokiu atveju sprendimus priimti, net jei ir būtų noras tą dalyką padaryti?
Kitas dalykas – nesuprantu finansavimo mechanizmo. Ar savivaldybė iš savo lėšų įrenginės „korius“, ar bus reikalaujama, kad prisidėtų ir gyventojai savo lėšomis? Pavyzdžiui, kaip su kaimynijų programomis – žmonės skatinami investuoti savo pinigus, bet jie investavę netampa bendraturčiais. Tada privalo rūpintis, tvarkyti ne savo turtą“, – sakė jis.
Neskaičiavo
J. Damidavičius sakė, kad šiuo metu sunku nusakyti apimtis, koks bus aktyvumas ir kiek zonų bus įvesta. Todėl kol kas nėra paskaičiuota, kiek savivaldybė galėtų surinkti iš naujos rinkliavos.
„Pagrindinėse gatvėse investuotų savivaldybė, o Kaimynijų programoje investuoja savivaldybė kartu su gyventojais“, – į R. Klimavičiaus pastabas atsakė jis.
Tuo metu kalbant apie rinkliavos nemokančių automobilių konfiskavimą („nutempimą“), J. Damidavičius nurodė, kad „gyventojų zonoje galiotų tokia pati tvarka kaip ir vadinamosios „spalvotose zonose“.
Konfliktų klausimas
Automobilių stovėjimo klausimas neretai tampa konfliktų tarp kaimynų priežastimis. R. Klimavičius abejojo, ar nauja tvarka padės spręsti šią problemą.
„Nemanau, kad padės spręsti tarpusavio santykių problemas. Gali būti priešingai. Gali dar labiau sutrikdyti, supykdyti.
Reiktų iš esmės spręsti klausimus. Turėtų būti savivaldybė pasirengusi investuoti į artimiausius plotus aikštelėms, kurios būtų kelių aukštų. Kad jos būtų nebrangios, galbūt ir nemokamos socialiai remtiniems asmenims“, – sakė jis.
J. Damidavičius teigė, kad bendradarbiaujama su prekybos centrais ir su švietimo įstaigomis, kad jų teritorijose nakties metu gyventojai galėtų laikyti savo automobilius.
„Juk naktį prekybos centrų aikštelės dažniausiai būna tuščios. Prekybos centrai ir dabar turi tvarkų, kaip gyventojus įsileisti, tai jau vyksta. Tačiau norime, kad tai taptų visuotiniu procesu“, – sakė jis.
Pašnekovas dar paaiškino, kad patys kiemai nusprendžia, kur įrengti neįgaliųjų vietas.
„Žmonių, turinčių individualiųjų poreikių problemas sprendžiame ženklinimo metu. Jiems vietos įrengiamos su tam tikromis zonomis, kad jie galėtų saugiai išlipti“, – sakė jis.
