„Ekonominiai praradimai, susiję su sankcijomis, visame aviacijos sektoriuje vertinami maždaug 10,3 mln. JAV dolerių per mėnesį. Vien dėl to, kad tenka aplenkti Ukrainos teritoriją, padidėjo bendra skrydžių trukmė ir gerokai padidėjo išlaidos – jų prieaugis 2021 metų liepos–gruodžio mėnesiais, apytikriais vertinimais, sudarys apie 5 mln. JAV dolerių“, – pareiškė parlamentarams vicepremjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Sivako, „oro transporto srityje turime sunkią užduotį kompensuoti praradimus, kurie atsirado ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl apribojimų, kuriuos nustatė Europos Sąjungos (ES) šalys, Didžioji Britanija ir Ukraina“.
Įvairioms šalims, įskaitant ES valstybes nares, uždarius savo oro erdvę Baltarusijos oro bendrovėms, „Belavia“ – Baltarusjos nacionalinė oro vežėja – nebegali vykdyti skrydžių į 21 šalį.
Šios priemonės Vakarų šalys ėmėsi po to, kai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gegužės pabaigoje pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pirmadienį Bendrija dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją paskelbė sankcijas dar 86 asmenims ir subjektams.
Baltarusiją po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų kelis mėnesius krėtė dideli neramumai. Rinkimų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir ketvirtadienį perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.