Šiandien pasikrauti elektromobilį užtrunka kur kas ilgiau nei įsipilti degalų į varomą vidaus degimo varikliu. Svarstoma, kad kol vairuotojai laukia, kada vėl galės pajudėti, degalinėse jiems būtų galima pasiūlyti restorano lygio maitinimą, platesnį prekių asortimentą ir pan.

Plėtros planai

„Regitros“ duomenimis, elektra varomi ir hibridiniai (benzinas/elektra) automobiliai sudaro vos 2 proc. (apie 34 tūkst.) viso Lietuvos automobilių parko. Šalyje daugiausiai vairuojami dyzeliniai (68 proc.), benzininiai (23 proc.) ir benzino/dujų hibridai (6 proc.).

Tačiau Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planą rengianti Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad jau 2030 metais Lietuvoje numatomas turėti 230 tūkst. elektromobilių ir 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, kurių įkrovimo galia sieks apie 1 tūkst. megavatų.

Kaip „Delfi“ pasakojo Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja darnaus judumo klausimais Aistė Gasiūnienė, 6 tūkst. šių įkrovimo prieigų bus viešosios ir pusiau viešosios.

„Taip pat numatyta, kad nuo 2023 metų sausio 1 dienos visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse turi būti įrengta bent viena viešoji didelės arba labai didelės galios elektromobilių įkrovimo prieiga“, – pastebėjo ji.

A. Gasiūnienė pasakojo, kad įgyvendinant Alternatyvių degalų įstatymo nuostatas, iš Europos Sąjungos fondų planuojamos lėšos viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimui ir plėtrai – tiek miestuose, tiek šalia valstybinės reikšmės kelių – todėl paramą tokios infrastruktūros sukūrimui planuojama skirti ne tik naujose, bet ir esamose degalinėse.

„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra degalinėse turėtų būti planuojama didelės arba labai didelės galios. Tokiose degalinėse elektromobilio įkrovimas užtruktų 15–30 minučių“, – teigė ji.

Tokiose degalinėse elektromobilio įkrovimas užtruktų 15–30 minučių.
A. Gasiūnienė

Ministerijos atstovė dar papasakojo, kad viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra turi būti planuojama ir įrengiama tiek miestuose, tiek šalia valstybinės reikšmės kelių.

„Infrastruktūra turi būti patogi tiek kelionės elektromobiliu užtikrinimui mieste, tiek tarp miestų, tiek keliaujant į kaimynines šalis.

Šalia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra turi būti įrengta ne didesniu nei 50 kilometrų atstumu, o miestuose – ne tik centrinėse dalyse, bet ir miegamuosiuose mikrorajonuose taip sudarant galimybes elektromobilius įprastos ar vidutinės galios prieigose įkrauti naktį prie daugiabučių namų“, – sakė A. Gasiūnienė.

Iki šių metų pabaigos Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos parengti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose turi būti numatytos prioritetinės vietos viešosioms ir pusiau viešosioms elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti. Planai bus atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus ir skelbiami viešai.

2022–2027 metų laikotarpiu Susisiekimo ministerija planuoja skirti daugiau nei 70 mln. eurų viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimui. Atskiras privačios įkrovimo infrastuktūros įrengimo skatinimo priemones minėtu laikotarpiu taip pat planuoja vykdyti ir Energetikos ministerija.

Skirtingos degalinės

Orlen Baltics Retail“ generalinis direktorius Rafal Balazy sakė, kad investicijos į elektromobilumą atitinka strateginius grupės plėtros planus.

„Jau dabar Lenkijoje ir užsienyje yra apie 150 degalinių, kuriose galime įkrauti elektromobilį. Automobilio įkrovimas turi būti toks pat paprastas ir akivaizdus kaip ir mobiliojo telefono. Mes, „Orlen Baltics Retail“, dirbame prie investicinio projekto, kuris, tikimės, leis mums užimti tvirtas pozicijas šiame rinkos segmente. Kuriame koncepciją, nustatome vietas, kur montuosime įkroviklius. Investicijos į ekologinius sprendimus yra būtinos.

Automobilio įkrovimas turi būti toks pat paprastas ir akivaizdus kaip ir mobiliojo telefono.
R. Balazy

Kita vertus, pasaulinis siekis pakeisti iškastinį kurą alternatyviu kuru yra didelis iššūkis. Didelė dalis vairuotojų, įpratę prie tradicinių vidaus degimo variklių, nenori pereiti prie elektromobilių. Sunkiajame transporte, aviacijoje ar kariuomenėje rasti alternatyvą naftai nėra lengva“, – sakė jis.

Ar degalinės ateityje atliks restoranų ir parduotuvių funkcijas? „Viskas priklauso nuo vartotojų judrumo ir gyvenimo būdo. Dėl vieno esami tikri – degalinės turėtų sutelkti dėmesį į klientų poreikių visapusišką tenkinimą, kurdamos individualizuotus pasiūlymus klientams“, – sakė R. Balazy.

Savo ruožtu „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Markusas Lindkvistas aiškino, kad nėra vieno sprendimo, kuris leistų žymiai ir per trumpą laiką sumažinti transporto sektoriaus išmetamas anglies dvideginio emisijas, tad kovoje su klimato kaita visi sprendimai – nuo degalų iš atsinaujinančių žaliavų iki elektromobilių – yra ir bus vienodai svarbūs bei reikalingi.

„Vis dėlto prognozuojame, kad nors artimiausiu metu dyzeliną iš žaliavinės naftos naudos vis mažiau sunkiųjų transporto priemonių, o bendra degalų iš tradicinės naftos dalis mažės, tačiau degalų iš atsinaujinančių žaliavų paklausa ir toliau augs. Tarp lengvųjų automobilių daugės hibridinių transporto priemonių.

Tarp lengvųjų automobilių daugės hibridinių transporto priemonių.
M. Lindkvistas

Laikomės pozicijos, kad artimiausioje ateityje elektromobiliai visiškai nepakeis automobilių su vidaus degimo varikliais, todėl „Neste“ korporacijos dėmesys ir investicijos pastaruosius 10 metų yra nukreiptos į degalų iš atsinaujinančių žaliavų kūrimą bei plėtrą pasaulio mastu“, – sakė jis.

M. Lindkvistas dar papasakojo, kad Neste“ įgyvendina pilotinį projektą su suomių logistikos partneriu „Niemi Services“, siekdama iki 2021 metų pabaigos pradėti teikti įkrovimo paslaugą „eCharge“ sunkiasvorėms transporto priemonėms Suomijoje.

„Nuo pilotinio projekto rezultatų priklausys tolimesni įmonės planai dėl įkrovimo stotelių tinklo plėtros tiek Suomijoje, tiek už jos ribų, taip pat ir Baltijos šalyse.

Markusas Lindkvistas
Foto: Neste

Lietuvoje prieš daugiau nei 20 metų nuosekliai pradėta diegti „Neste“ automatinių degalinių koncepcija pasiteisino. Lietuvos klientai vertina galimybę degalų užsipilti sparčiai, patogiai ir su minimaliu kontaktu. Kadangi pagrindinė automatinės degalinės pridėtinė vertė mūsų klientams – greitis, o elektromobilio įkrovimo laikas yra imlus laikui, todėl šios paslaugos iki šiol savo degalinėse neturėjome“, – paaiškino „Neste Lietuva“ vadovas.