„Europos klimato teisės aktas tiesiogiai seka iš Žaliojo kurso, kuris yra strateginis dokumentas. Jis yra priimtas mūsų kadencijos, tai yra 2019-aisiais išrinktų EP narių. O iš Žaliojo kurso išplaukiantis teisės aktas buvo pristatytas, jame yra Žaliojo kurso tikslai, o pagrindinis iš jų, kad iki 2050 metų Europa turi būti klimatui neutrali“, – penktadienį EP biuro Lietuvoje spaudos konferencijoje kalbėjo L. Mažylis.
Europos Parlamente taip pat dirbantis Petras Auštrevičius atmetė kritiką, kad siekiant įgyvendinti šį teisės aktą ir įvedant tam tikrus aplinkosauginius reguliavimus, galėtų pabrangti žemės ūkio produkcija. P. Auštrevičius teigia, kad nutikti gali priešingai – klimato kaita reikalauja daug didesnių produkcijos gamybos kaštų.
„Klimato kaita yra dar radikalesnis veiksnys, veikiantis žemės ūkio produktų kainas, dėl sausrų, dėl kylančių gamtos stichijų ar perteklinio lietaus. Suvesti Žaliąjį kursą vien į maisto produktų pabrangimą yra neteisinga“, – tikino P. Auštrevičius.
Aplinkos ministras S. Gentvilas teigė, kad nuo 2005 metų transporto sektorius Lietuvoje savo taršą išaugino 50 proc., todėl būtent į jį Lietuvai reikėtų orientuotis, o norint įgyvendinti ES klimato įstatymą, yra reikalingas ir automobilių taršos mokestis.
„Kalbant apie tikslus Europoje, jų įgyvendinimas atsirems į paprastą klausimą: kaip mes pakeisime savo judumą Lietuvoje. Aš matyčiau dvi konkrečias priemones: automobilių taršos mokestį, kad lietuviai persėstų ne į brangius kažkur kitur gaminamus elektromobilius, o iš esmės pirktų bent trečdaliu mažiau taršų automobilį už tą pačią kainą. Antra, masiškai elektrifikuoti viešąjį transportą. Mūsų priemonės ir tikslai atsiremia į transporto taršos mažinimą“, – teigė S. Gentvilas.
Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ES Žaliojo kurso strategiją vertino kaip galimybę Lietuvai, kurios ekonomika galėtų lengvai persiorientuoti į taršai neutralią gamybą.
„Kalbant apie Žaliąjį kursą, Lietuvai tai yra ne problema, o didžiulė galimybė. Esant mažai ekonomikai, turint sąlyginai nedaug taršių gamyklų, kurios per ateinantį dešimtmetį tiek atpigs, kad bus galima gaminti tuos pačius produktus, kuriuos mes gaminame šiandien, bet neišmetant jokių CO2 emisijų“, – kalbėjo V. Janulevičius, kartu akcentuodamas, kad Lietuva, esanti ES pasienyje, turėtų orientuotis į taršiai pagaminamų importuojamų prekių mokesčio surinkimą iš trečiųjų šalių.
„Lietuva pasienio valstybė ir mes esame kelyje iš Azijos. Iš Kinijos daugeliu atvejų pateks pas mus, per mūsų sienas. Tai yra galimybė surinkti mokesčius adekvačiai ir, aišku, juos perduoti toliau į ES biudžetą, bet lygiai taip pat nustatyti vienodas žaidimo taisykles trečiosioms šalims, kurios judėtų ta pačia paskata, jeigu jos nori patekti į mūsų rinkas, ir lygiai taip pat apginti mūsų gamintojus, kad jie neišsikeltų kažkur kitur“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
ELTA primena, kad šių metų balandžio 21 d. Europos Parlamento ir ES Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES klimato įstatymo. Sutarta iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES sumažinti 55 proc., lyginant su 1990 m. lygiu. Europos Parlamentas dėl šio teisės akto greičiausiai balsuos plenarinėje sesijoje birželyje. Savo ruožtu Europos Komisija praėjusią savaitę pristatė nulinės taršos veiksmų planą, kuriame numatytas siekis iki 2030 m. 55 proc. sumažinti oro taršos sukeltų priešlaikinių mirčių skaičių, taip pat perpus sumažinti atliekų, plastiko šiukšlių jūroje, 30 proc. – mikroplastiko kiekį aplinkoje.
