Savo ruožtu Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos direktorius Andrius Rakickas sakė, kad užsienyje dėl pandemijos stojusios automobilių gamyklos tiesioginės įtakos įmonėms Lietuvoje neturėjo.

„Su automobilių gamyklomis tiesiogiai nedirbame, todėl tiesioginės įtakos nepatiriame“, – paaiškino jis.

Vis dėlto, A. Rakickas įspėjo dėl augančių elektronikos komponentų kainų.

„Patys elektronikos komponentų gamintojai kelia kainas nuo 5–10 proc. iki kelių kartų, o antrinėje rinkoje stebima spekuliacija, kuomet elektronikos komponentus superka prekeiviai, kurie vėliau juos parduoda už 3–10 kartų didesnes kainas.

Tokioje situacijoje, kaip visada, laimės tie, kurie sugebės geriausiai prisitaikyti prie pasikeitusių tiekimo sąlygų ir išlaviruoti, rinkdamiesi komponentų alternatyvas su trumpesniu tiekimo terminu, efektyviau dirbantys su tiekėjais ir sugebantys operatyviai peržiūrėti ir adaptuoti produkcijos kainodarą, kuri neišvengiamai kinta šiomis sąlygomis“, – komentavo pašnekovas.

Europoje laukiama atsigavimo

Kaip žinia, jau kurį laiką jaučiamas puslaidininkių lustų trūkumas automobilių gamybos sutrikimų kelia visame pasaulyje. Apie koreguojamus planus skelbė „Fiat Chrysler“, „Nissan“, „Toyota“, „Volkswagen“.

Besibaigiant pandemijai ir sumažėjus gamybai, automobilių atsargas aptirpdė išaugę pirkėjų srautai. Dėl to net prabilta apie automobilių deficitą.

Tačiau D. Lasionis „Delfi“ sakė, kad visi šie veiksniai automobilių gamintojų Lietuvoje smarkiai nepaveikė.

„Lietuvos įmonės šiais metais augina užsakymų portfelį ir gamybą. Kol kas žaliavų ir puslaidininkių trūkumas didelės žalos nepadarė. Aišku, žaliavų kainų augimas, tiekimo sutrikimai turi poveikį, ir kai kurie užsakymai bei gamyba vėluoja arba yra atidedami. Tai reiškia, kad augimas galėtų būti dar didesnis, jeigu viskas būtų stabilu“, – aiškino jis.

Pašnekovas informavo, kad jo žiniomis, dauguma klasterio įmonių užsakymų turi smarkiai daugiau nei 2020 metais ir net daugiau nei 2019 metais.

„Matome pakankamai spartų užsakymų ir gamybos augimą, nes vartotojų lūkesčiai yra aukšti, yra tikėjimas, kad skiepijimo kampanija duos rezultatą ir rudenį Europa grįš į normalų gyvenimą. Užsakymų skaičiaus ir gamybos augimą riboja žaliavos kainų augimas, tam tikrų komponentų (pavyzdžiui, puslaidininkių) trūkumas.

Kada stabilizuosis žaliavų kainos ir neliks tiekimo sutrikimų, niekas tiksliai nežino. Šiais metais Kinijos ekonomika labai stipriai auga ir daug vartoja žaliavų ir komponentų, todėl tai yra viena iš priežasčių tiekimo „trūkinėjimo“. Vieni ekspertai sako, kad situacija stabilizuosis šių metų antrame pusmetyje, kiti sako, kad be 2022 metų situacija nepasikeis“, – svarstė D. Lasionis.

Darius Lasionis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Klasteriui priklausančios įmonės detales daugiausiai gamina Švedijos ir Vokietijos automobilių gamykloms. Tiekiamos metalo, plastiko ir gumos dalys, elektriniai varikliai, akumuliatoriai, oro, alyvos, kuro filtrai, kabelių diržai, elektromechaninės sistemos ir pan.

Tęsis iki 2022 metų

A. Rakickas dar sakė, kad elektronikos komponentų tiekimo krizė yra pasaulinė ir veikia visus elektronikos įrenginių gamintojus.

„Kol kas nėra aišku, kiek ši krizė tęsis ir skirtingi tiekėjai komentuoja, kad tendencijos išsilaikys iki 2021 metų galo ir net 2022 metų vidurio, nors jokių garantijų nėra“, – sakė jis.

Pašnekovas pridūrė pastebintis tendenciją, kad šiuo metu tiekimą geriausiai užsitikrina didieji elektronikos įrenginių gamintojai.

„Tie, kurie iš anksto pateikinėja užsakymus elektronikos komponentams. Vis tik, jau yra pavyzdžių, kai stabdomos automobilių gamyklos, telefonų gamyba ir pan.“, – pasakojo jis.

A. Rakicko žiniomis, elektronikos komponentų gamintojai vis dar negeba patenkinti rinkos poreikių ir esamiems klientams dalina turimų komponentų kiekį, o naujų užsakymų iš naujų klientų apskritai nepriima.

„Tokioje situacijoje kažkiek „laimi“, jei galima taip sakyti, tie elektronikos gaminių gamintojai, kurie iš anksto laikė didelius sandėlius, buvo sukaupę elektronikos komponentų kiekius per 2020 metus, kai pardavimai buvo pristoję ir dabar gali gaminti įrenginius“, – sakė jis.

Foto: Itar-Tass / Scanpix

Kaip skelbiama Baltijos automobilių detalių klasterio tinklapyje, jo nariais yra tokios įmonės kaip „Hi-Steel“, „Metec“, „Nitator-Slt“, „Arginta Engineering“, „Astra LT“, „Cie LT Forge“, „Proton Engineering“, „Stigma“, „Baltec CNC Technologies“, „SLT Industrial Components“, „AQ Wiring Systems“, „Baltic Filter“, „Schmitz Cargobull Baltic“, „Panevėžio Aurida“, „Arrival LT“, „Galvanta“, „Elameta“.

Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijai priklauso „ABF LT“, „Augija, „Baltic Filter“, „Craft bearings“, „Danushis Chemicals“, „Dažų ir dangų fabrikas“, „Detagama“, „Eoltas“, „Gaschema“, „Jubana“, „Jupojos technika“, „Laurema graphics“, „Lesta“, „Luft Master“, „Nosted &“, „Papilio kibirkštis“, „Signeda“, „Xirgo Global“.