Mato diskriminaciją

Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys sako, kad nors situacija degalinių versle ir gerėja, bet ekonominiu požiūriu vis dar nėra pakankamai gera. Anot jo, reikia džiaugtis, kad bent šio sektoriaus įmonės nekalba apie bankrotus kaip kiti sektoriai.

„Blogai yra visuose sektoriuose. Iš pradžių buvo kalbama, kad naftos sektoriui sekasi geriau. Bet buvo dar blogiau, nes šis sektorius iš valstybės praktiškai negavo jokios paramos.

Mano giliu įsitikinimu, paramos turėtų būti dalijamos, neskirstant veiklų pagal tam tikras kategorijas. Įsivaizduojama, kad jei prekiaujame degalais, sėdime ant pinigų maišo, neturime, kur jų dėti. Degalinės jau ir šiaip yra nuskriaustos dėl apribotos alkoholio prekybos. Jos turėjo peržiūrėti savo asortimentus, pradėjo prekiauti maistu ir t. t. Patenkame į rinkos ribojimų dėsnius, kurių negalime išvengti“, – kalba V. Šukys.

Didžiausia duobė – pernai pavasarį

Lietuviškų degalinių atstovas pateikė analizės duomenis: palyginus 2019 m. ir 2020 m. gruodžio mėnesius, degalų pardavimai sumažėjo 50 proc. Tuo metu Statistikos departamentas skelbia, kad degalais prekiaujančių įmonių apyvarta pernai gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžiu, susitraukė 11,4 proc.

Anot jo, didelį smūgį šalies degalinės patyrė per pirmąjį karantiną, pavasarį. Tai patvirtina ir Statistikos departamento duomenys – į didžiausią duobę degalų pardavėjai buvo įsmukę praėjusį balandį. Tuomet prekyba, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 metais, buvo kritusi 26,5 proc.

„Iš ko tuomet mokėti atlyginimus ir t. t.? Kai pernai per Velykas buvo suvaržytas judėjimas, žinau kelias periferines degalines, kurios per tas dienas nepardavė nė litro degalų“, – pažymi pašnekovas.

Vidas Šukys

Jis svarsto, kad atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, degalinės pajuto augančias apyvartas, tačiau mano, kad tai didelės naudos įmonėms neatneš.

„Jei žmonės vasarą daugiau judės, automatiškai padidės apyvartos, bet tai labai didelės momentinės naudos degalinėms neatneš. Ir ankstesniais gerais ekonominiais laikotarpiais dėl susitraukusios rinkos degalinės žiemą merdėdavo. Čia veikia meškos principas: verslai naudodavo tai, kas buvo uždirbta iki naujų metų, ir iš to pragyvendavo iki pavasario.

Pernai buvo smūgis, kai įmonės sunaudojo savo limitus, jos praktiškai per praeitus metus sunkiai atsistatė, nes buvo judėjimo ribojimų, užsiauginti atsarginių riebalų nepavyko. Šiemet žiema buvo sudėtinga ir judėjimai buvo dar labiau apriboti. Dabar situacija gerėja, bet ekonominiu požiūriu vis dar nėra gera. Dar reikia džiaugtis, kad bent šis sektorius nekalba apie bankrotus ir užsidarymus kaip kiti sektoriai“, – atkreipia dėmesį V. Šukys.

Degalų kainos kyla, bet ne dėl laisvėjančio karantino

Prie visų degalais prekiaujančių įmonių bėdų dar prisidėjo ir pernai kritusios degalų kainos. Tačiau pasak pašnekovo, nors šiuo metu degalinių švieslentėse ir galime pastebėti didesnes degalų kainas nei pernai, degalinių tinklai dėl patirtų sunkumų savavališkai jų nekelia.

Mažmenines kainas esą daugiausia lemia naftos kaina, kuri jau pasiekė priešpandeminį lygį. Jei pernai naftos kaina siekė 42 USD/bar, tai šiuo metu ji sudaro apie 60-65 USD/bar. Atitinkamai kyla ir didmeninės, ir mažmeninės naftos produktų kainos.

„Nematau kitokios tendencijos nei tiesioginio susiejimo (degalų kainų augimo – Delfi) su naftos kaina. Yra žmonių, kurie važiuodami analizuoja, kurioje degalinėje kokia degalų kaina. Išsirinkę, tarkime, užsipila pilną baką degalų. Jei kuriame nors regione padarysiu didesnę kainą, pas mane niekas nevažiuos piltis degalų. Visi ieškos degalinių, kuriose bus pigiau.

Jei mano – pigi degalinė, turiu uždirbti. Jei 90 proc. naftos produktų perkama iš to pačio monopolinio tiekėjo, geresnės kainos negausiu. Vadinasi, negalėsiu jos tiek „numušti“, nes į minusą neprekiausiu, ypač šiuo sunkiu periodu. Tai reiškia, kad kainos vidurkis turėtų išlikti vienodas ir konkurencingas.

Nei padidinimas, nei sumažinimas degalų kainos didelės naudos neduoda. Apyvarta padidėja, bet priklauso nuo degalinės vietos. Gali sumažinti kainą, pas tave daugiau pirks, bet jei esi mažame miestelyje ar pakraštyje, (gali nepadėti – Delfi). Tokios degalinės ir šiaip „numuša“ kainas. Bet nėra, kad pradėjus gyventojams judėti, degalinės sukelia kainas, kad galėtų atsigriebti. Sąlyginai toks variantas galimas, bet kol kas tokios tendencijos nepastebėjau“, – komentuoja Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

Foto: Bendrovės nuotr.

Valstybės parama nesinaudojo

VMI pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Į šį sąrašą įtrauktoms įmonėms mokestinės pagalbos priemonės taikomos automatiškai, t. y. iki lapkričio neskaičiuojami delspinigiai, nevykdomi išieškojimo veiksmai.

Šiame sąraše yra ir didžiuosius degalinių tinklus valdančios įmonės, tokios kaip „Orlen Baltics Retail“ (taip pat ir koncernas „Orlen Lietuva“), „Viada LT“ antrinė įmonė „Viada Baltija“, valdanti 75 degalines Latvijoje, ir mažesni lietuviški tinklai, pavyzdžiui, „Alauša“ bei daug kitų mažų degalinių įvairiose Lietuvos vietose.

Balandžio 23 d. duomenimis, keli lietuviški degalinių tinklai yra sukaupę apie 3,6 mln. Eur nepriemoką: „Saurida“ – 2,75 mln. Eur, „Alauša“ – 984 tūkst. Eur.

Nors praėję metai visoje rinkoje pasižymėjo sumažėjusiu degalų vartojimu bei retesniu klientų apsilankymu, pandemijos laikotarpiu Delfi kalbintos bendrovės tikina nesinaudojusios jokiomis Vyriausybės numatytomis paramos verslui priemonėmis. Nepaisant pandemijos ir jos sukeltų sunkumų, degalų rinka jau jaučia atsigavimo ženklų.

Jaučia atsigavimo ženklų

Automatinių degalinių tinklą valdanti Suomijos kapitalo bendrovė „Neste Lietuva“ skaičiuoja, kad pernai pardavimai privatiems klientams sumažėjo apie 13 proc. Nepaisant to, kad dėl karantino ribojimų per praėjusius metus žmonės keliavo mažiau, tačiau jų įsipilamas degalų kiekis per vieną apsilankymą degalinėje padidėjo apie 13 proc.

29 degalinių tinklą valdančios „Orlen Baltics Retail“ generalinis direktorius Rafał Bałazy sako, kad metų pradžia buvo sunki dėl pandemijos apribojimų: sumažėjęs srautas sumažino kuro paklausą, tačiau dabar pardavimai nuolat didėja.

„Prognozuojame, kad šie metai bus geresni nei ankstesni, juolab kad savo planams įgyvendinti ėmėmės daugybės veiksmų, pavyzdžiui, įvedėme naują žemų kainų politiką (atsisakė nuolaidų kortelių – Delfi). Klientai į kainų sumažėjimą reagavo labai teigiamai – išmintingas taupymas visada atsiperka, ypač pandemijos metu, dėl kurios staigiai pablogėjo verslo sąlygos visoje šalyje ir visame pasaulyje“, – sako „Orlen Baltics Retail“ vadovas.

Rafał Bałazy
Foto: Bendrovės nuotr.

Skaičiuoja didelius praradimus

Šiuo metu 124 degalines Lietuvoje ir 78 degalines Latvijoje valdančios „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius pažymi, kad pernai bendrovės degalų pardavimai bei veiklos praradimai buvo ženklūs.

Per „Nasdaq“ Vilniaus biržą paskelbtoje „Viados LT“ 2020 metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad Viada LT“ pernai uždirbo 4,4 mln. eurų audituoto grynojo pelno – beveik 21 proc. mažiau nei 2019 metais, kai jis siekė 5,57 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 503,5 mln. eurų ir buvo 10,3 proc. mažesnės nei 2019-aisiais.

Ataskaitoje pateiktame pelno paskirstymo projekte nurodoma, kad įmonės paskirstytinas pelnas siekia 14,573 mln. eurų, iš kurių 3 mln. eurų ketinama skirti dividendams.

„2020-ųjų birželį, kuomet atsivėrė laisvas judėjimas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos atrodė, kad viskas grįžta į senas vėžes, džiaugėmės degalinių pardavimais, rezultatai buvo geri, tačiau sugrąžinti ribojimai padarė savo. Tad bendrai 2020 m. mažmeninė degalų rinka Lietuvoje krito 2,08 proc., Latvijoje – 7,7 proc.“, – komentuoja jis.

Degalinių klientus galima suskirstyti į dvi dideles tikslines grupes – verslo ir fizinius klientus. „Viados“ vadovo teigimu, verslo klientų, vežėjų apsilankymo dažniui ir pirkimo įpročiams pandemija turėjo minimalios įtakos. Tuo metu maksimaliai apribotas fizinių asmenų judėjimas žymiai sumažino šios auditorijos klientų skaičių degalinėse, atitinkamai mažėjo ir pardavimai. Tiesa, nuo metų pradžios degalinių tinklas pastebi optimizmo teikiančių požymių.

„Nors pirmąjį 2021 metų ketvirtį degalų pardavimai vis dar buvo mažesni, lyginant su 2020 metais, tačiau kur kas optimistiškiau nuteikia kovo-balandžio mėnesiai, matome atsigavimo tendencijas ir fizinių asmenų didesnį judėjimą“, – pažymi L. V. Karlavičius.

Linas Vytautas Karlavičius

Pandemija nesustabdė investicinių planų

Nepaisant prastesnių finansinių rezultatų, pernai degalinių investicijų planai nesustojo. „Orlen Baltics Retail“ 2020 m. investavo beveik 6 mln. eurų. Atidarytos keturios naujos degalinės Vilniuje, Elektrėnuose, Ringauduose ir Panevėžyje, taip pat buvo tęsiamas esamų objektų modernizavimas. Šiemet planuojama ir tolesnė plėtra.

„Planai buvo ambicingesni, tačiau juos pakoregavo pandemijos poveikis. Šiais metais planuojame investuoti daugiau, Lietuvos rinką laikome perspektyvia. Jau šių metų kovą, nepaisant covid-19 sukeltų iššūkių, judrioje A1 kelio atkarpoje, Žiežmariuose, atvėrėme modernizuotą degalinę. Panevėžyje ir netrukus Gargžduose taip pat atidarysime modernizuotą degalinę“, – pasakoja „Orlen Baltics Retail“ vadovas.

„Viada LT“ 2020 m. atidarė 3 naujas, rekonstravo 2 jau veikiančias degalines bei 2 plovyklas, taip pat atidarytos 4 naujos plovyklos. Įmonės investicijos siekė apie 8 mln. eurų. Didžioji jų dalis buvo skirta tolesnei prekybos tinklo plėtrai ir atnaujinimui.

Neste Lietuva“ generalinis direktorius Markus Lindkvistas pažymi, kad reikšmingą investicijų dalį degalinių tinklas pirmiausia skyrė automatinių degalinių tinklo plėtrai – pernai atidarytos dvi degalinės Pabradėje ir Vilniuje. Iki šių metų pabaigos planuojama atidaryti iš viso 6 naujas degalines: šiemet jau po vieną naują degalinę Kaune ir Jonavoje, naujos „Neste“ degalinės netrukus pradės veikti Radviliškyje, taip pat autostradoje Vilnius-Klaipėda.

„Per praėjusius metus taip pat išplėtėme ekologinio priedo „Adblue“ įsigijimo žemėlapį. Šio priedo pylimo įranga nuo šiol yra įrengta 30 „Neste“ degalinių. Trečia, padidinome stiklų plovimo skysčio savitarnos kolonėlių skaičių – šiuo metu šia paslauga pasinaudoti galima kas ketvirtoje „Neste“ tinklo degalinėje Lietuvoje“, – apie praėjusių metų investicijas pasakoja jis.

Markusas Lindkvistas
Foto: Neste

Degalinės virsta parduotuvėmis ir paslaugų teikimo vietomis

Anot M. Lindkvisto, „Neste“ automatinių degalinių koncepcija, kurią Lietuvoje nuosekliai diegti pradėta prieš daugiau nei 20 metų, pandemijos metu buvo klientų vertinama dėl galimybės užsipilti degalų greitai, patogiai ir su minimaliu kontaktu. Apie planus keisti šią koncepciją jis neužsimena.
Tuo metu kitos įmonės pažymi, kad degalinių verslas iš esmės keičiasi – degalinės tampa parduotuvėmis, kavinėmis ir paslaugų teikimo vietomis. Tokia tendencija ypač išryškėjo per pandemiją.

Degalinės nebėra ta vieta, kur tik įsigyjama degalų ir kavos. Pavyzdžiui, „Viada LT“ degalinėse siūlomas platus papildomų paslaugų spektras: čia galima pasinaudoti automatinių plovyklų paslaugomis, išsinuomoti priekabą, susimokėti mokesčius už kelius, komunalinius mokesčius, išsigryninti pinigus ir net gauti paskolą.

„Pagrindinė pastarųjų 10 metų tendencija yra, kad mažėja prekybos naftos produktais dalis bendroje prekybos apimtyje. Galime teigti, kad per dešimt metų, maisto ir įvairių prekių bei paslaugų pardavimų dalis pastebimai išaugo nuo 20 proc. iki 45 proc. Dėl to itin daug dėmesio skiriama degalinėje ruošiamam šiltam maistui ir gėrimams“, – sako L. V. Karlavičius.

„Orlen“ degalinės taip pat intensyviai plečia šviežio maisto meniu, nes visas ne degalų sektorius (ang. convenience retail) tampa vis svarbesnis. Prekių asortimentas parduotuvėje tampa vis platesnis – apima ne tik maistą, bet ir automobilių priežiūros produktus.

„Didžiausią pardavimų dinamiką ne degalų segmente lemia ne tik švieži užkandžiai bei karšti gėrimai, bet ir kitos paslaugos. Todėl planuojame toliau stipriai investuoti į šį segmentą. Artimiausioje perspektyvoje planuojame elektrostotelių ir „AdBlue“ distributorių lengviems automobiliams įgyvendinimą“, – dėsto R. Bałazy.

Orlen

Imasi naujų strategijų

„Orlen“ degalinių tinklas Lietuvoje įgyvendina naują verslo modelį – atsisako nuolaidų kortelių visoje Lietuvoje, sumažindamas oficialias degalų pardavimo kainas. Naujoji koncepcija grindžiama didesne orientacija į klientą. Skelbiama, kad kiekvienas „Orlen“ degalinėse apsilankysiantis klientas nuo šiol gaus patrauklią kainą degalams ir be nuolaidų kortelių.

Tačiau kiti degalinių tinklai tokiu pačiu keliu eiti nežada. 2020 metų rezultatai rodo, kad „VIADA plus“ lojalumo programoje dalyvauja per 185 tūkst. vartotojų. Įmonės skaičiavimais, per praėjusius metus lojalumo programos dalyviai, pildamiesi degalų, sutaupė daugiau nei 13 mln. 700 tūkst. eurų. Matydami tokius rezultatus degalinių tinklo atstovai ir toliau planuoja vystyti savo lojalumo programą.

Dar pernai vasarą lietuviškas degalinių tinklas „Saurida“ pristatė naują unikalią paslaugą. Įmonės interneto svetainėje galima įsigyti degalų fiksuota kaina, kuri nekinta ištisus metus, nepriklausomai nuo rinkos ar naftos kainų pokyčių. Tikinama, kad tokia priemonė padeda sumažinti vartotojų išlaidas degalams. Savo įsigytą degalų kiekį galima išnaudoti per dvylika mėnesių bet kurioje iš 40 degalinių visoje Lietuvoje.

Ar ši nauja paslauga pasiteisino – kol kas neaišku, įmonės atstovai komentarų nepateikė.