Taip Lietuvos, Kipro, Bulgarijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos ir Rumunijos transportoministrai reagavo į vasario pabaigoje EK paskelbtą Mobilumo paketo poveikio vertinimą ir pritardami jo išvadoms, pranešė Susisiekimo ministerija.
„Kartu su teigiamomis Mobilumo paketo nuostatomis, turinčiomis užtikrinti vairuotojų socialinių standartų ir gerovės apsaugojimą, deja, buvo priimti ir tie pasiūlymai, kurie nedera su ambicingais ES žaliojo kurso tikslais ir vidaus rinkos principais“, – pranešime sakė M. Skuodis.
Pasak jo, EK tyrimas parodė, kad privaloma vilkiko kelionė į registracijos šalį kas aštuonias savaites 2023 metais į aplinką papildomai išmes beveik 3 mln. tonų anglies dvideginio, o tai gali lemti beveik 5 proc. didesnę tarptautinių krovinių vežimo keliais emisiją.
Pasak laiško, sprendimai turėtų būti rasti iki 2022 metų vasario, kai galutinai įsigalios Mobilumo paketas.
Lietuva jau yra pateikusi ieškinius ES Teisingumo Teismui (ESTT) dėl kai kurių Mobilumo paketo nuostatų. Šių metų kovą Lietuva taip pat prisijungė prie kitų šešių šalių bylų ESTT.
Paramą Lietuvos skundui yra išreiškusi Lenkija ir kaimyninės Baltijos šalys.