Užsisakius laivą, teks palaukti metus ar daugiau
Laivų nuomos bendrovės „Travel boat“ savininkas Vytautas Kregždė pastebi, kad žmonės, kurie jau išbandė keliones laivais, neretai pradeda svajoti bei svarstyti galimybę įsigyti savo jachtą ar katamaraną. Anot jo, šis poreikis tapo itin aktualus pandemijos laikotarpiu, todėl pasaulio ir Lietuvos rinkoje smarkiai išaugo laivų įsigijimas. Net ir dabar, norint užsakyti laivą, gali tekti laukti jo pakankamai ilgai – vienerius, o kartais ir kelerius metus.
Anot jo, laivų gamintojai nespėja gaminti laivų dėl dviejų pagrindinių priežasčių – tiekimo grandinių trikdžių ir itin išaugusios paklausos.
„Šiuo metu sudėtinga padidinti gamybos apsukas, nes egzistuoja tiekimo problemos komplektuojant laivus ir laiku gaunant sudėtinius laivų komponentus iš kitų gamintojų. Taip pat atsiranda koronaviruso židinių gamybos vietose, todėl yra gamyklų uždarymų ar ribojimų, ypač didelių gamintojų, kur dirba daug žmonių. Be kita ko, vyrauja didelė bendra ekonominė neapibrėžtumo rizika“, – kodėl užsakymų teks laukti ne vienerius metus, komentuoja V. Kregždė.
Pašnekovo teigimu, paklausa išaugo dėl to, kad apriboti keliavimo ir kitų pramogų žmonės suvokė, kad nuosavas laivas šiuo laikotarpiu – tinkama alternatyva: „Tai gali būti ir gyvenimo vieta, keliavimo priemonė, puikus poilsis izoliuojantis nuo aplinkinių. Ypač tą suvokė didelių jūrinių valstybių gyventojai, bet tokia tendencija pastebima ir Lietuvoje bei mūsų kaimynėse. Taip pat juntamas antrinės, t. y. naudotų, laivų rinkos stygius, nes pirmiausia buvo išpirkti 3-7 metų senumo laivai.“
Kainos prasideda nuo 30 tūkst. Eur
„Travel boat“ savininkas sako, kad per pandemiją labiausiai padidėjo asmeniniam naudojimui skirtų laivų pardavimai, ypač tose šalyse, kuriose yra ilgas sezonas, nėra šaltų žiemų ir yra daug vandens.
V. Kregždė pastebi ir naują tendenciją – įsigiję laivą šeimininkai jį naudoja savo šalyje, nes labai daug turtingų šalių gyventojų laivus įsigydavo ir jais plaukiodavo daugiausiai Viduržiemio jūros regione. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės gyventojai pernai pirko apie 10 proc. daugiau laivų ir dėl keliavimo ir kitų apribojimų daugiau jais pradėjo naudotis šalies viduje.
V. Kregždė pasakoja, kad paprastai didesnių motorinių laivų savininkai lietuviai plaukioja Baltijos jūroje, o kartais susiruošia į šiltesnius kraštus, pavyzdžiui, Kroatiją, Prancūziją, Italiją: „Kadangi kelionė yra tolima, kartais keliaujame į vieną pusę, o laivas paliekamas ilgesniam laikui naudotis kurioje nors šalyje, po to galima sugrįžti su juo ir po kelių metų.“
„Travel boat“ vadovas pažymi, kad žmonės perka įvairiausius laivus: „Turbūt paprasčiausias naujas laivas, su kuriuo galima paplaukioti dieną, kainuoja nuo 30 tūkst. Eur, o toliau gali būti ir miljoniniai projektai. Populiariausias segmentas, kalbant apie laivą, kuriuo galima ne tik plaukti, bet ir apsigyventi, kainuoja 150-400 tūkst. Eur, tokių laivų pardavimų – daugiausia. Daugiausia yra burinių jachtų, taip pat labai populiarėja buriniai katamaranai, įvairaus tipo motoriniai laivai ir motorinės jachtos.“
Perka investicijai
„Travel Boat“ tiesiogiai jachtų pardavimu neužsiima, tačiau padeda gyventojams įsigyti jachtas kaip investiciją, t. y. vėliau ją nuomoti kitiems asmenims. Anot V. Kregždės, lietuviai dar palyginti nedaug perka laivų, ypač kalbant apie investiciją ir nuomą. Iš verslo pusės Lietuvoje daugiau populiaru pramoginis, žvejybinis žmonių plukdymas laivais.
Interneto svetainėje pateikiami keli ir laivo įsigijimo Kroatijoje pavyzdžiai. Įsigijus jachta už 223 tūkst. Eur, prognozuojamas metinis pelnas – 26 tūkst. Eur, įsigijus katamaraną už 443 tūkst. Eur, prognozuojamas metinis pelnas – 48 tūkst. Eur.
„Jeigu kalbama apie uždarbį, daugiau reikėtų orientuotis į Viduržiemio ar kitus ilgų sezonų regionus, ten galima būtų tikėtis iki 10-12 proc. siekiančios grąžos. Uždarbis labai priklauso nuo to, koks ir kur įsigyjamas laivas. Taip pat svarbus aspektas, galvojant apie laivo įsigijimą yra emocija ir galimybė juo naudotis“, – pasakoja V. Kregždė.
Fiksavo 50 proc. pardavimų augimą
Lietuvoje laivų pardavėjai taip pat pastebi išaugusį susidomėjimą pramoginiais laivais. „Laivo sandėlio“ projektų vadovas Vitoldas Lapuzovas sako, kad ši tendencija pastebima jau gerą dešimtmetį, tačiau per pandemija ji dar labiau išryškėjo. Įmonė fiksuoja apie 50 proc. pardavimų augimą.
„Žmonėms reikia poilsio, nori ilsėtis savo šalyse, atrado vandenį, mūsų kelius“, – sako V. Lapuzovas. Anot jo, daugiausiai lietuviai vandens transporto priemones perka poilsiui.
„Prieš trejus metus dauguma klientų laivus pirko žvejybai, bet pastaruoju metu nemažai dėl poilsio pradėjo pirkti. Kaip investicija tai būtų nekokia, daiktas kaip automobilis – nuvertėja“, – pažymi jis.
Įsigiję nuosavus laivus vieni lietuviai plaukia į Nidą, Mingę, plaukioja po Nemuną. Atsiranda ir tokių lietuvių, kurie leidžiasi į ilgesnes keliones vandeniu.
„Per pandemiją negalima plaukti toliau, nes yra tam tikrų ribojimų, kaip ir su keliavimu automobiliu. Bet kai buvo atsiradęs momentas pernai, kai buvo galima keliauti kaip ir su automobiliais, lietuviai plaukdavo iki Latvijos, Estijos, Gotlando ar į Gdanską“, – pasakoja „Laivo sandėlis“ atstovas.
Vis dėlto, įprastomis ne pandemijos sąlygomis pirmą sezoną dauguma naujų laivų savininkų apsiriboja Lietuva, nes pats sunkiausias dalykas, kaip sako, – pastatyti laivą uostelyje. Lietuvoje savo laivus galima laikyti keliuose taškuose-uostuose: Kauno mariose, Smiltynėje, Klaipėdoje, Šilutėje, Drevernoje, Mingėje, Nidoje.
Dauguma naujų pirkėjų – „žali“
Pašnekovas pastebi, kad dauguma pirkėjų – „žali“, t. y. nepatyrę ir niekada laivo nevaldę žmonės. Daugiausiai į Klaipėdą atvyksta Vilniaus ir Kauno gyventojai ir domisi galimybėmis įsigyti nuosavą laivą. Daugumai jų tai būna pirmas laivas, todėl laikosi teises ir mokosi.
„Kai pats mokiausi, teisės kainavo apie 700 Eur, o mokslai užtrunka apie pusantro mėnesio. Pakankamai greitai – yra teoriniai dalykai ir praktiniai plaukimai“, – sako jis.
Didesniais laivais daugiausiai domisi aukštesnių pajamų gyventojai, žvejybiniais laiveliais – įvairaus segmento pirkėjai. 7-8 metrų laivai vidutiniškai kainuoja 40-80 tūkst. Eur. V. Lapuzovas prisimena lietuviui pardavęs brangiausią – 1,3 mln. Eur – 17 metrų laivą.
„Kaip su automobiliu – galima daiktą nupirkti už 10 tūkst. Eur, galima ir už milijoną“, – sako jis.
„Tai buvo didelis laivas – 55 pėdų, t. y. 17 metrų laivas. Tokius vadinu namais ant vandens: trys miegamieji, virtuvė ir t. t. Į tokį galima žiūrėti kaip į investiciją, nes ar tau pirkti Nidoje didelį namą ar Švedijoje, nusiperki tokį laivą – esi nepriklausomas, gali nuplaukti į Stokholmą, Lenkiją, keliauti po Lietuvą. Trys šeimos kuo puikiausiai gali jaustis tokiame laive“, – apie brangiausiai parduotą laivą pasakoja jis.
„Laivo sandėlis“ pardavimų vadovas pasakoja, kad gyventojai kaip ir butus laivus perka iš brėžinių, jų nematę.
„Eilėje vienas klientas ieško laivo – 30 tūkst. eurų biudžetui., kad gautų naudotą. Prieš dvejus metus rinkoje tokių laivų būdavo, galėdavome surasti – nupirkti ir klientui pasiūlyti naudotą, su mūsų serviso patikra, šiandien – nė vieno. Karantinas jaučiamas visose šalyse, skelbimų portalai – tušti“, – pažymi jis.
Eilėje – apie 9 užsakymai kitiems metams
Laivus laisvalaikiui perka ne tik lietuviai, todėl pasaulyje juntamas jų trūkumas. Šiuo metu užsisakius, laivą gautumėte tik kitam sezonui – 2022 m. „Laivo sandėlio“ eilėje – 8-9 užsakymai kitiems metams. Laivų gamyba vyksta Suomijoje, Lenkijoje arba Italijoje.
„Iki pandemijos užtrukdavo – 3-4 mėnesiai, o per karantiną visi gamintojai išsipardavė pernai lapkritį.
Gamintojai nebedaro klaidos, kaip buvo 2008 m. krizės metu, labai stipriai nedidino apimčių. Nors pardavimai auga, bet neaugina apimčių, nes kai jie susitrauks, kad pačiai gamyklai nebūtų blogai. Visi supranta, kad čia toks stiprus paaugimas laikysis 2-3 metus. Prisideda ir sutrikusi gamybos grandinė“, – pasakoja V. Lapuzovas.
Laivų gamintojas užsakymų turi keliems metams į priekį
Lietuvoje taip pat gaminami pramoginiai laivai. Kauno rajone, Ilgakiemyje, įsikūrusioje „Marex boats“ gamykloje pluša apie 280 darbuotojų. Įmonės vadovas Saulius Pajarskas pasakoja, kad per pandemiją laivų paklausa itin smarkiai išaugo. Šiuo metu gamykla turi dvigubai daugiau užsakymų nei įprastai, tačiau visų jų patenkinti negali. Praėjusiais metais „Marex boats“ pagamino apie 100 laivų, šiemet planuoja apie 120-130, kitais metais – 150-160.
Pernai rudenį įmonė jau turėjo užsakymų visiems ateinantiems metams. „Šiemet nieko nebegalime pristatyti papildomai ir 2022 m. yra praktiškai parduoti. Dar būtų galima įsigyti, turime keletą, nes rezervavomės sau, Lietuvos rinkai. Bendrai Lietuvoje parduodame nedaug, kelis vienetus“, – pasakoja S. Pajarskas. Beveik visą produkciją įmonė eksportuoja į kitas pasaulio šalis: Vakarų Europą, Kiprą, Turkiją, Australiją, Kiniją ir t.t.
Laivų gamybos įmonės vadovas svarsto, kad prie itin išaugusios paklausos prisidėjo karantino suvaržymai ir noras investuoti.
„Kai prasidėjo pandemija, prisimenu juokavome, kad galime reklamoje išnaudoti: „Pirk savo laivą ir izoliuokis jame.“ Pernai buvo tokios pirmos kalbos apie izoliaciją. Po trijų mėnesiu žiūrime, kad iš tikrųjų tai prasidėjo. Prisidėjo ir kiti dalykai – klientai dažnai mini (laivus – Delfi) kaip investiciją.
Vienas klientas, šveicaras sako: „Aš geriau nusipirksiu laivą, vis tiek anksčiau ar vėliau jį parduosiu, kad ir po kelių metų, bet jis tikrai nenuvertės“. Tai – visai kita rinka nei automobilių. Taip greitai laivų modeliai nesikeičia kaip automobilių.
Kai kas nepirkdavo laivo arba susilaikydavo, nes važiuodavo į šiltus kraštus, išsinuomodavo ten laivus ir laiką leisdavo. O dabar niekur važiuoti nebegalima, tad suprato, kad ir šiemet, ir kitais metais reikės laiką leisti čia“, – pasakoja „Marex boats“ vadovas.
Nauji užsakymai kelia galvos skausmą
Vis dėlto pašnekovas pažymi, kad nauji užsakymai šiuo metu kelia daugiau galvos skausmo: „Nespėjame jų tenkinti, todėl turime labai daug pretenzijų iš savo platintojų. Nespėjame patiekti tiek produkcijos, kiek jiems reikia. Sunku su tuo taikstytis ir mums norisi daugiau apsiimti.“
Sunkumai esą prasidėjo dėl žaliavų trūkumo: „Neseniai buvo žinia, kad putplastis brangsta, prieš savaitę – geležis. Mūsų rinkoje viskas prasidėjo per deficitą – trūksta žaliavų. Prasidėjo labai tolimi bankrotai (tiekimo grandinėje – Delfi), tai kažkiek sutrikdė mūsų veiklą. Iš pagrindinių tiekėjų, tokių kaip „Volvo“, jeigu šiandien užsisakytume variklį, kitų metų pavasarį gal ir gautume, o gal tik kitos vasaros pradžioje būtų.
Mes iš anksto užsipirkome daug variklių, turėjome pinigų, mums tai padėjo. 2021 m. sugebėjome padidinti apyvartą 25 proc. – bent jau einame tokia kryptimi, o kitais metais dar planuojame didinti (apyvarta – Delfi).“
S. Pajarsko teigimu, kasmet kaip ir žaliavų, taip ir laivų kainos kyla. Laivų kaina priklauso nuo dydžio, komplektacijos. Paprastai įmonė gamina iki 12 metrų ilgio laivus. Dažniausiai parduodamas laivas kainuoja apie 300 tūkst. Eur (be PVM), tačiau yra ir laivų, kurie kainuoja beveik pusę milijono eurų.
„Gali būti ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, testinis laivas už 150 tūkst. Eur. Dabar kuriame patį naujausią prototipą, testinį variantą, tai jį parduosime už pusę kainos – apie 100 tūkst. Eur“, – pavyzdžius pateikia pašnekovas.
Nors patyrė ir sunkumų, investuoja į plėtrą
Nors paklausa per pandemiją didėjo, bet įmonė dėl koronaviruso patyrė ir sunkumų: „Įmonėje žmonės taip pat serga, kovojame su tomis pačiomis bėdomis. Nors nuo pat pradžių laikomės griežtų taisyklių, susirgimų visada yra, visus metus – vienas arba du žmonės nuolatos serga ir sėdi namie.
Per pirmąjį karantiną vienu metu viename ceche nebuvo apie 25 proc. darbuotojų, nes jie ir patys išsigando, pasirinko likti namuose. Buvome kurį laiką paralyžiuoti, nes nebuvo žmonių.“
Nepaisant per pirmąjį karantiną patirtų sunkumų, prie Kauno įsikūrusi gamybinė įmonė plečiasi – šalia gamyklos statomas naujas 4,5 tūkst. kv. m pastatas. Į jį „Marex boats“ investuoja apie 3 mln. Eur.
