Lietuvos vežėjai skaičiuoja, kad dėl ydingos kelionių leidimų tvarkos praranda milijonus, taip pat įmonės atsidūrusios ties kritine riba dėl trūkstamų darbuotojų. Laidoje „Piniginiai reikalai“ su „Linavos“ generaliniu sekretoriumi Zenonu Buivydu ir Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidentu Erlandu Mikėnu aptarta, kaip šiam sektoriui seksis išgyventi.

Susisiekimo ministerija išplatintame pranešime spaudai teigė sieksianti stiprinti bendradarbiavimą su vežėjų asociacijomis, sprendžian iškylančias problemas.

Sunku dėl darbuotojų – artėjama prie ribos, kai nebebus galima įsivežti

E. Mikėnas laidoje tikino, kad dėl darbuotojų problema – didžiulė. Anot jo, šią problemą akcentuoja ne tik vežėjai, bet ir užsienio kompanijos, kurios padeda vežėjams darbuotojus į darbinti.

„Šiai dienai Lietuvoje yra apie 75 tūkst. vairuotojų, tačiau jų kiekį ypatingai padidino Briuselio sprendimai ir Mobilumo paketas, kuris įpareigoja vairuotojų ekspeditorių pargabenti kas keturias savaites į gimtą šalį. Jeigu mes anksčiau skaičiuodavome pusantro vairuotojo, kuris galėtų aptarnauti vieną vilkiką, tai šiai dienai mes skaičiuojame, kad mums jų reikia jau 2-2,5.

Problemą pagilina tai, kad kitose aplinkinėse valstybėse mūsų konkurentėse, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, įdarbinimo procedūros yra žymiai paprastesnės. Jeigu Lietuvoje įdarbinimas trunka 3-4 mėnesius, tai Lenkijoje tai atliekama per dvi savaites. Potencialūs mūsų darbuotojai paprasčiausiai renkasi kitas valstybes, nes sveiko proto žmogus negali laukti 3-4 mėnesių, kol bus sutvarkyti dokumentai Lietuvoje. Taip pat turime problemų su eilėmis ambasadose, ypatingai tai svarbu Ukrainoje, kuri teikia tikrai nemažai galimybių įsivežti darbuotojus, tačiau eilės taip pat trukdo“, – nurodė E. Mikėnas.

Šiai dienai per tris mėnesius jau jos pusė išnaudota ir už trijų mėnesių jau nebebus kvotos. Ir tada ne tik, kad bus sunku įsivežti. Iš viso bus neįmanoma pakviesti naujų darbuotojų.
Zenonas Buivydas

Z. Buivydas antrino, kad problemų dėl darbuotojų išties yra, ypač nesuprantamas sprendimas nustatyti kvotas vairuotojų įdarbinimui iš trečiųjų šalių.

„Niekaip negalime suprasti, kaip trūkstamų profesijų sąraše esanti profesija yra kvotuojama. Ana valdžia prieš pasitraukdama įtraukė mus į kvotas, kur niekada nebuvome kvotuojami. 75 tūkst. darbuotojų yra pas mus ir kvota yra suteikta 11600. Šiai dienai per tris mėnesius jau jos pusė išnaudota ir už trijų mėnesių jau nebebus kvotos. Ir tada ne tik, kad bus sunku įsivežti. Iš viso bus neįmanoma pakviesti naujų darbuotojų. Mes apie tai visada kalbėjome, tiek Vidaus reikalų ministerijoje, tiek Migracijos departamente, kad tai yra uždelsto veikimo bomba. Bet nelabai kas įsiklauso“, – teigė Z. Buivydas ir pridūrė, kad vežėjai jau dabar išsikelia iš Lietuvos ne tik dėl darbuotojų trūkumo, bet ir 1,65 koeficiento skaičiuojant atlyginimus bei Mobilumo paketo.

Pu publikacijos su Delfi susisiekusi advokatė Jelena Cvirko atkreipė dėmesį, kad išnaudojus kvotą, užsieniečius ir toliau bus galima įdarbinti, tačiau jau nebe supaprastinta tvarka, o bendra tvarka, t. y. Užimtumo tarnybai išdavus leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

„Gali būti, kad šiai dienai didelė dalis 2021 metams skirtos kvotos buvo išnaudota verslininkams suskubus pirmiems pasinaudoti lengvesne užsieniečių įdarbinimo tvarka, net jeigu, pavyzdžiui, šiai dienai tiek darbuotojų įmonei nereikia, tačiau įmonė po kelių mėnesių planuoja plėtrą arba žino, kad, pavyzdžiui, vasaros sezono metu vis vien reikės daugiau darbuotojų dėl įprastai didesnio užsakymų skaičiaus. Advokatė atkreipia dėmesį, kad kvotos vienetas nebus laikomas panaudotu, jeigu užsienietis, dirbdamas pas tą patį darbdavį, prasitęs (pasikeis) leidimą laikinai gyventi arba, gavęs Migracijos departamento leidimą, pereis dirbti pas kitą darbdavį.

Taip pat svarbu turėti omenyje, kad jei į kvotą įskaičiuotas leidimas gyventi ar viza bus panaikinti, kvotos vienetas nebus grąžinamas į nepanaudotos kvotos skaičių. Todėl patartina dėl užsieniečio įdarbinimo kreiptis tik tuomet, kai to darbuotojo iš tikrųjų reikia, o ne tiesiog siekiant pirmiems pasinaudoti supaprastinta įdarbinimo tvarka, kuri taikoma atitinkamų profesijų darbuotojams, kol kvota dar nėra išnaudota“, – komentuoja advokatė ir priduria, kad kvotos dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras gali peržiūrėti ir vieną kartą patikslinti metų eigoje, tad jeigu vežėjai dėl išnaudotos kvotos iš tiesų susidurs su dideliais nepatogumais, matyt, sprendimą bus įmanoma rasti.

Zenonas Buivydas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Šis verslas, kuris surenka 700 mln. eurų į biudžetą, niekas su juo labai nediskutuoja, kur jo problemos“, – tikino Z. Buivydas, tačiau pridūrė, kad dabartinė valdžia kviečiasi į įvairias diskusijos ir klausosi, tačiau pokalbiai užsitęsė ir reikia sprendimų.

Z. Buivydas pabrėžia, kad kai išeis verslas, nebebus valdžiai su kuo kalbėtis.

„Mes nenorime kažko kaltinti, bet tai serveris sulūžta, tai dar kas. Tie gaisrai vienas po kito atsiranda ir apie 1,65 koeficientą mes kalbėjome Ekonomikos bei Socialiniame ir darbo komitetuose, kai sakė, kad įvedėme šį koeficientą greitai nepasitarę, bet nereikalaukite, kad taip pat greitai ir atšauksime. Mažosios įmonės nebegali konkuruoti, nes iš visų pusių visa konkurencija apribojama šituo 1,65 koeficientu, tampame Vakarų Europoje septinta pagal atlyginimų mokėjimą vairuotojams ir nebegalime konkuruoti su Rytų šalimis ir savo kaimynais“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius.

Iš profesinių sąjungų dažnai girdimas argumentas, kad vežėjai turėtų mokėti didesnius atlyginimus ir įdarbinti lietuvius, o ne dairytis daugiau darbuotojų trečiosiose šalyse. Vežėjai tikina, kad mokami atlyginimai ir taip dideli, o jokios diskriminacijos prieš lietuvių įdarbinimą nėra – visiems mokama vienodai.

„Mes negalime išradinėti dviračio. Labai norėčiau pasakyti vieną paprastą dalyką, visoje Europoje yra vienoda sistema mokama tarptautinių pervežimų vairuotojams, t. y. tos šalies minimumas ir dienpinigiai, nakvynpinigiai. Tokia yra sistema. Mes negalime jos pakeisti, todėl, kad taip pat mokama ir Lenkijoje, ir Latvijoje, ir Rumunijoje, ir Bulgarijoje, ir Čekijoje, ir Slovakijoje. Visur mokama vienodai, nėra nieko naujo išrasta.

Tie žmonės, kuriuos pakviečiam pas mus dirbti iš trečiųjų šalių, tai jie gauna tokį pat atlyginimą, jis nėra mažesnis nei tas, kurį mes mokame vežėjams lietuviams. Nėra jokios diskriminacijos, paprasčiausiai Lietuvoje nėra tiek vairuotojų, kiek mes esame nusipirkę technikos ir Lietuvos vežėjai yra pirmi Europoje pagal tūkstančiui žmonių kiek tenka sunkiojo transporto. Mes tikrai išaugome per greitai tuos raumenis ir dėl to tie žmonės, kurie dirba pas mus, kurie dirba iš trečiųjų šalių, jie neša tuos pačius pinigėlius į biudžetą, iš kurių mokama visam mūsų viešajam sektoriui ir pensininkams pensijos. Daugiau mokėti nėra iš ko, todėl, kad lietuviams kainodara Europoje nesudaroma. Yra mokama už kilometrą tokia kaina ir todėl tu privalai įsitekti, būti konkurencingas“, – tikino Z. Buivydas.

Erlandas Mikėnas

„Lenkijoje šiuo metu MMA yra 2800 zlotų, t.y. apie 623 eurus. Latvijoje – 500 Eur, Estijoje – 584 Eur, kai tuo tarpu Lietuvoje su koeficientu yra 1059 Eur. Mano klausimas, kaip galima konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis, pagrindiniais konkurentais, kai yra tokia pati mokestinė sistema, bet pas mus žymiai didesni mokesčiai? 2020 metais pelno marža, Statistikos departamento duomenimis, sumažėjo 25,7 proc., o pajamos 3,5 proc. Jeigu mes atstovaujame mažus ir vidutinius vežėjus, tai noriu pasakyti, kad 2019 metais turinčių iki 9 darbuotojų pelno marža įmonių buvo 1,95 proc., darbuotojų kurie turi nuo 10 iki 19 – 2,7 proc. ir nuo 20 iki 49 darbuotojų – 2,49 proc. Noriu pabrėžti, kad 2020 metų pelningumo dar neturime ir tai savaime aišku bus ištirpdytas ir tas mažas pelniukas, kuris buvo 2019 metais dėl pandemijos pasekmių.

Mes esame ES iš 27 valstybių pirmi pagal įnešamą indėlį į biudžetus. Todėl, jeigu mes kalbame apie vairuotojų atlyginimus, o darbdaviai taip pat norėtume, kad vairuotojai išdirbtų kuo daugiau, manau turime diskutuoti su socialiniais partneriais, valstybe ir valstybė taip pat turėtų pagalvoti, kaip pagerinti darbuotojų, vairuotojų socialines garantijas tam, kad darbuotojai turėtų didesnes socialines garantijas“, – komentavo E. Mikėnas.

Nesutariama dėl leidimų tvarkos

„Linava“ skelbė, kad transporto sektoriaus įmonės nesurenka milijonus pajamų, nes Lietuva su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu bei Uzbekistanu kelionės leidimais apsikeičia neatsižvelgdama į Lietuvos vežėjų interesus. Kaip laidoje aiškino Z. Buivydas, leidimų sistema tarpvalstybinių sutarčių pagrindu sukurta tam, kad kiekviena šalis galėtų apsaugoti savo rinką.

„Lietuva gauna apie 80 tūkst. leidimų įvairių rūšių – terminalinių, trišalių ir dvišalių, kai tuo tarpu Rusija gauna 279 tūkst. leidimų. Tai realiai yra keturis kartus daugiau. Žinoma, kad mes praradome šitą rinką ir dėl to, kad įvyko 2014-2015 metų įvykiai Ukrainoje ir Rusijoje. Mums buvo patarta savo visą verslą į Europą pasukti, ką mes ir padarėme. Dabar pradėjo eskaluotis ši problema. Daugelis ne vežėjų, o būtent terminalai teigia, kad mes norime vos ne karą skelbti Rusijai, nes jie nesutinka su tuo, ką mes siūlome.

Mes sakome kolegos, norime jums pasiūlyti paritetą. Taip, suprantame, kad vienu ypu to nesumažinsime, todėl prašome supratimo, bet noriu labai aiškiai pasakyti, kad dėl šių 2021 m. leidimų mes pradėjome su ministerija bendrauti nuo praeitų vasario pabaigos ir keletą kartų rašėme ir raštus primindami, kad reikia pradėti derėtis su Rusija. Ministerija nedarė jokių žingsnių ir metų pabaigoje nėra nei sutarties, nei suderėti skaičiai šių leidimų“, – teigė Z. Buivydas.

Foto: A.Stackevič nuotr.

Tuo tarpu E. Mikėnas, kurio asociacijoje yra ne vien vežėjai, bet ir ekspeditoriai, teigia, kad Lietuva gali prarasti tranzitą, t. y. Rusija savo srautus gali pamėginti nukreipti per Baltarusiją ar Lenkiją.

„Kovo pabaigoje deramės dėl leidimų šiems metams, kai tai turėjo būti padaryta praeitų metų pabaigoje. Suprantu teisingą poziciją, kad mes turime derėtis dėl specialiųjų terminalinių leidimų, dėl trečiųjų šalių leidimų, bet man niekaip nėra suprantama, kaip yra paskaičiuoti tie nuostoliai, kuriuos teikia „Linava“. Aš dalyvavau šiose derybose keturis metus, puikiai žinau tos šalies mentalitetą ir žinau kuo dažnai visos derybos pasibaigia. Suprantu, kad „Linavoje“ yra pasikeitę derybininkai ir tik gal vienas derybininkas turi šiokią tokią patirtį. (…) Problema didžiulė, nes mes derėtis turime, bet bijau, kad gausime atvirkštinį efektą, tuos krovinius jei mes galvojame, kurių neduosime Rusijos leidimui, jei išvešime lietuviai, tai labai abejoju, nes juos paprasčiausiai išveš kitų šalių, Lenkijos, Baltarusijos vežėjai. Taip pat mes prarasime tranzitą, juk pagrinde Rusijos vežėjai ir kitų šalių vežėjai, jie važiuoja per Lietuvą tranzitu, mes daug metų siekėme tranzitinės šalies statuso“, – komentavo E. Mikėnas.

Z. Buivydo argumentai, kad Rusija nukreips tranzitą kitur, neįtikina.

„Jie sakė mes nukreipsime, nebevažiuosime, nebedarysime. Paskutinį kartą, kuris buvo penktadienį pasitarimas, jie jau šito nebesako, jie supranta, kad yra tam tikras kanalas, kuris gali pravažiuoti pro Lietuvą ir, kad jūs suprastumėt, įvažiuojant į Lenkiją, per Baltarusiją, jie gali atsivežti tik apribotą kuro kiekį, o jiems yra naudinga su pilnais bakais – važiuojant per Latviją ir Estiją šie apribojimai netaikomi ir ekonomika visada nugali. Niekur jie nedings, jie turės važiuoti per mus“, – įsitikinęs Z. Buivydas.

Susisiekimo ministerija stiprins bendradarbiavimą

Pirmadienį išplatintame pranešime spaudai Susisiekimo ministerija tvirtino, kad bus stiprinamas dialogas su šalies vežėjams atstovaujančiomis organizacijomis. Atsižvelgdama į vežėjų sektoriaus atstovų susitikimuose su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu bei Seimo Ekonomikos komiteto nariais išsakytą lūkestį, artimiausiu metu ministerija suburs naują bendradarbiavimo iniciatyvą – vežėjų asociacijos ir Vyriausybė spręs svarbiausius transporto sektoriaus klausimus.

„Konstruktyvus, dalykiškas ir į sprendimus orientuotas dialogas su vežėjais yra būtina sąlyga palaikyti kelių transporto verslo gyvybingumą, padidinti šalies konkurencingumą, taip pat paskatinti investicijas į inovacijas ir plėtrą. Siekiant kuo geriau įsiklausyti į vežėjų lūkesčius, bus parengtas sektoriaus konkurencingumo didinimo planas. Jau išsigryninome svarbiausius klausimus, yra parengta svarbiausių klausimų atmintinė ir esame pasiruošę kartu ieškoti geriausių sprendimų“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Pagrindinės sritys, dėl kurių bus organizuojami atskiri susitikimai su vežėjais, apima kelionės leidimų apsikeitimą su trečiosiomis šalimis, vežėjų kontrolės Lietuvos keliuose didinimą, vizų išdavimo procedūrų spartinimą, piliečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo Lietuvos kelių transporto įmonėse kvotas, darbo užmokesčio koeficiento klausimą vairuotojų minimaliajai mėnesinei algai apskaičiuoti.

Tarp prioritetinių iššūkių taip pat išskiriamas neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonių įgyvendinimas pagal ES Žaliojo kurso gaires, ne visuomet pakankamas Lietuvos pasienio punktų prie išorinių ES sienų pralaidumas, dvišalių leidimų ir kvotų su trečiosiomis šalimis nustatymo problematika. Daug dėmesio numatoma skirti ir Mobilumo paketo klausimams. Vykdant iniciatyvą, bus laukiami vežėjams atstovaujančių asociacijų siūlymai kitais vežėjams aktualiais klausimais.