„Iš elektroninio deklaravimo yra pereita prie mechaninio, popierinio deklaravimo, kuris yra turbūt penkis kartus lėtesnis nei skaitmeninis būdas. Šiuo metu mes sulaukėme daug skambučių iš vežėjų, taip pat tiesiogiai bendraujame ir su muitine, jos vadovu Jonu Miškiniu, ir turime patikinimą, kad ta muitinė veiks. Bet tokį patikinimą turime jau keletą parų“, – žurnalistams penktadienį teigė jis.

„Vežėjai yra pasipiktinę, girdime reikalavimus kreiptis į valstybę dėl nuostolių kompensavimo“, – pridūrė R. Austinskas.

Anot jo, kyla klausimas, kas atsakys už vežėjų sutartyje numatytos krovinio pristatymo laiko nuostatos nesilaikymą.

„Dalis vežėjų vykdydami užsakymą turi sutartis, kuriose yra numatytas laikas, per kurį turi pristatyti krovinį. Ir kai valstybėje šiandien nėra jokio force majeure paskelbta, ir (...) apsiginti, kodėl tas krovinys neatvažiavo laiku, bus sunkiau, todėl automatiškai bus pradedama ieškoti, kas dėl to kaltas“, – teigė jis.

R. Austinskas pažymėjo, kad pasigendama dėmesio iš Vyriausybės ieškant šios problemos sprendimo būdų.

„Praeitais metais, kai sustojo Registrų centro serveriai, ministras į darbą buvo iškviestas jau antrą dieną, apie sprendimus buvo kalbama kas valandą dvi. Dabar mes penktą parą laukiame įstrigę eilėse ir sprendimų negirdime“, – akcentavo jis.

Net ir atkūrus IT deklaravimo sistemas spartaus vilkikų eilių sumažėjimo tikėtis neverta, teigė R. Austinskas.

„Visa sankaupa dar negreitai dings. Netgi ir pradėjus veikti IT sistemoms reikės visą atliktą mechaninį darbą sukelti į kompiuterį, ir didesnis žmonių kiekis nepadės, nors muitinė šiuo metu geranoriškai padidinusi darbuotojų skaičių“, – tikino jis.