Kaip pranešime skelbia „Linava“,pernai Lietuva Rusijai suteikė 165 750 kelionės leidimų daugiau nei pati gavo, dėl to mūsų vežėjai neteko beveik 166 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas nesurinko daugiau kaip 10 mln. eurų vien tik GPM, „Sodros“ ir kelių mokesčių.

Teigiama, kad mūsų šalies vežėjai pajamas praras ir šiais metais, nes Lietuva jau apsikeitė kelionės leidimais su Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu bei Uzbekistanu po lygiai, t. y. tiek, kiek prašė šios šalys, bet nepaisant Lietuvos verslo prašymų apsikeisti mažesniais kiekiais lygiomis dalimis. Dėl to transporto įmonės praras pajamas, ko būtų nenutikę, jei šioms šalims pritrūkus kelionės leidimų lietuviai galėtų siūlyti savo pervežimo paslaugas ir konkuruoti.

Suteikiant nepamatuojamus kiekius leidimų trečiosioms šalims Lietuvos vežėjai išstumiami iš rinkos, nes mes laikomės aukštų Europos Sąjungos (ES) kokybės standartų, kas neprivaloma šių šalių vežėjams. Pavyzdžiui, dažnai mūsų šalies keliais važiuoja techniškai netvarkingos šių šalių transporto priemonės.

Tuo tarpu su Rusija kelionės leidimais apsikeista tik šių metų ketvirčiui šios šalies naudai, suteikiant jai kelionės leidimų daugiau nei gavo Lietuva. Dėl likusių mėnesių dar vyksta derybos, nes ši šalis nesutinka keistis po lygiai Lietuvos siūlomais kiekiais, o nori gauti tiek pat kelionės leidimų kiek 2020 m., t. y. kur kas daugiau nei siūlo keistis Lietuvos vežėjai, nes tai ekonomiškai naudingiau Rusijos vežėjams.

Tad Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vėl kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama kuo skubiau spręsti šią problemą iš naujo derantis dėl kelionės leidimų su minėtomis šalimis ir užtikrinti, kad derybose su šiomis valstybėmis būtų atsižvelgiama į Lietuvos interesus ir sprendimai priimami mūsų verslo naudai – keičiantis taip kaip siūlo Lietuva – po lygiai ir mažesniais kiekiais.

Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, praėjusiais metais, neįsiklausius į asociacijos poziciją, buvo apsikeista kelionės leidimais su Ukraina, Baltarusija, Rusija, Kazachstanu ir Uzbekistanu mūsų šalies verslui itin nepalankiomis sąlygomis.

„Šių užsienio šalių vežėjams Lietuva suteikė kur kas daugiau kelionės leidimų, nei siūlė Lietuvos transporto įmonės. Dėl to nukentės ne tik vėžėjai dėl prarandamų pajamų, bet ir valstybės biudžetas, kuris nesurinks pajamų iš prarastų kelionės leidimų. Tai dar labiau apsunkina sudėtingą šalies vežėjų situaciją, blogina konkurencines sąlygas ir tuština mūsų valstybės biudžetą“, – sako R. Austinskas.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, pernai buvusi Susisiekimo ministerijos vadovybė priimant sprendimus dėl apsikeitimo kelionės leidimais su minėtomis šalimis neatsižvelgė į asociacijos prašymus.

„Buvome ne kartą teikę siūlymus ir prašėme kelionės leidimais keistis taip kaip siūlo Lietuvos vežėjai – mažesniais kiekiais ir po lygiai kiekvienai šaliai bei kur kas dažniau – kas ketvirtį ar bent jau kas pusmetį. Tai suteiktų galimybę greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje, kurie yra dinamiški. Situacija Lietuvos vežėjų nenaudai pradėjo blogėti nuo 2015 metų, kuomet ėmė ryškėti vis didesni skirtumai tarp Lietuvos gaunamų ir jos suteikiamų kelionės leidimų kitoms šalims“, – sako Z. Buivydas.

Pavyzdžiui, pernai keičiantis leidimais šiems metams su Uzbekistanu, šiai valstybei leidimų padidėjo nuo 1300 iki 4000, Lietuvai irgi atiteko 4000 kelionės leidimų. Šių metų pirmam pusmečiui Kazachstanas ir Lietuva gavo vienodą kiekį kelionės leidimų – po 2750. Šiems metams Baltarusija ir Lietuva gavo po 125000 kelionės leidimų, o Ukraina ir Lietuva – po 25200 kelionės leidimų. T.y. šioms valstybėms kelionės leidimų suteikta tiek, kiek jos prašė, bet neatsižvelgiant į Lietuvos verslo poziciją – keistis mažesniais kiekiais po lygiai, nes tūkstančius nepanaudotų leidimų tiesiog išmetame.

Su Rusija praėjusiais metais kelionės leidimais apsikeista Lietuvai itin nepalankiomis sąlygomis. Mūsų šalies vežėjai gavo 113 250 Rusijos suteiktų kelionės leidimų, o Rusijos vežėjams Lietuva suteikė 279 000. Vien dėl to, jog mūsų šalis šiai valstybei suteikė 165 750 kelionės leidimų daugiau nei pati gavo, Lietuvos verslas neteko beveik 166 mln. eurų pajamų, o valstybės biudžetas nesirinko daugiau kaip 10 mln. eurų vien tik GMP, „Sodros“ ir kelių mokesčių.

Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, tokie suteikiamų leidimų skirtumai, kai nepaisoma Lietuvos interesų ir veikiama valstybės nenaudai, sukuria didžiulius ekonominius praradimus mūsų šalies vežėjams ir valstybės biudžetui.

„Kelionės leidimai yra puiki priemonė šalims reguliuoti ir apsaugoti savo rinkas, užtikrinant, kad pajamos liktų mūsų šalies viduje ir neiškeliautų svetur. Akivaizdu, kad dabartinę tvarką būtina kuo skubiau keisti, numatant, kad šalys leidimais keistųsi po lygiai taip, kaip siūlo Lietuva, pagal realius jos, o ne užsienio šalių poreikius. Juk sumažinus užsienio šalims suteikiamų kelionės leidimų, mūsų vežėjai galėtų krovinių pervežimus atlikti patys, suteikti kokybiškesnes paslaugas, gautų daugiau pajamų, taptų labiau konkurencingi. Be to, tai padėtų surinkti daugiau pajamų į šalies biudžetą“, – sako V. Bučinskas.

LINEKA: trumparegiška ir populistinė Lietuvos derybininkų pozicija gali skaudžiai smogti šalies ekonomikai

Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija (LINEKA) viceprezidentas Tautginas Sankauskas pabrėžia Lietuvos kaip tranzito šalies statusą ir nurodo, kad svarbiausia užduotis yra pasiekti, jog per šalies logistinę sistemą eitų kuo didesnis srautas krovinių.

„2021 metų kovo 16 dieną vyko derybos tarp Rusijos ir Lietuvos vežėjų asociacijų dėl šių metų leidimų paskutiniams trims ketvirčiams. LINAVA, kaip didžiausias vežėjų susivienijimas, aišku, turi garsiausiai skambantį balsą derybose, tačiau norime pabrėžti, jog derybos vyksta tarp atskirų asociacijų, o tarp valstybių – Lietuvos ir Rusijos. Taip pat reikia suvokti, kad logistikos verslo sistema apima ne vien vežėjų, bet ir ekspeditorių, ir terminalų paslaugų, ir muitinės tarpininkų, ir kitas susijusias paslaugas. Tad nekonstruktyvios derybos ir išprovokuotas „tranzito karas“ gali turėti skaudžių padarinių“, – nurodė T. Sankauskas.

Pasak T. Sankausko, tikrai neramu, kad šalys pirmame raunde dar nesusitars.

„Tuomet iš Rusijos pusės tikrai galima laukti negatyvių veiksmų Lietuvos atžvilgiu, jei bus nelabai prasmingai užsisipirta. Stebint derybas, analizuojant derybines pozicijas ir argumentaciją matoma tikrai keista nuostata. Neva, išstūmus Rusijos vežėjus mūsiškiams liks jų kroviniai ir bus galima saldžiai pasipelnyti. Deja, taip tikrai nebus. Rusija pykti moka ir tikrai gali srautus pemginti nukreipti per Baltarusiją ir Lenkiją, kuri jau dabar nieko prieš atsiriekti pyrago dalį“, – nurodo jis.

Pasak viceprezidento, dar blogiau tai, kad rusai, deryboms žlugus, galimai perkels ir tranzitinius krovinius į Lenkijos ar kitų šalių terminalus.

„Dabar, kaip taisyklė, Rusijos ekspeditoriai, brokeriai ir didieji vežėjai yra sudarę sutartis su Rusijos gavėjais, kuriems vežami rinktiniai kroviniai iš ES šalių. Tad praradus Rusijos tranzitinius krovinius mūsų šalies ekspeditoriai ir terminalai netektų pardavimo pajamų už terminalines ir muitinės brokerių paslaugas. Dabar, kaip žinia, Rusijos tranzitinius rinktinius krovinius iš ES šalių iki Lietuvos terminalų pagrinde atveža Lietuvos vežėjai, o iš jų išsiveža rusai arba lietuviai. Rusijos vežėjams savo terminalinius (rinktinius krovinius) perkėlus visos šios paslaugos atitektų Lenkijos vežėjams, terminalams, ekspeditoriams. Nuostoliai būtų nemenki“, – nurodė T. Sankauskas.

Anot T. Sankausko, nėra aišku, kas turima omenyje, kai formuojant Lietuvos derybinę poziciją kalbama apie „paritetines leidimų kvotas“.

„Daug kartų girdėjau tą žodį, bet taip ir nesupratau, kas tas „paritetas“, kurio siekiama? Nemačiau jokios pajėgumų analizės, kuri nurodytų, kiek turime pajėgumų didesniu mastu dirbti Rusijos rinkoje ir per ją išeiti į Vidurinę Aziją. Jokios analizės ar skaičiavimų. Vienas gali pasakyti, kad reikia papildomų 20 tūkst., kitas, kad 40 tūkst. Tik kad visi skaičiai paimami iš lubų. Toks įspūdis, kad kad norima tiesiog gan populistiškai parodyti, kaip mes aršiai giname nacionalinius interesus, tačiau iš tos gynybos gali plaukti liūdnas rezultatas. Pažįstant Rusijos lokį jis gali supykti ir net priimti sau pačiam nenaudingus sprendimus vien tam, kad atkeršytų. Tad nėra jokios prasmės dirbtinai jį provokuoti. Mat jis gali nukraujuoti pats vien tam, kad tas, kas supykdė, nukraujuotų labiau. Ambicijos ir įsivaizduojama trumpalaikė nauda nėra to verti,“ – pabrėžia viceprezidentas.

Asociacija LINEKA ragina susisiekimo ministrą Marių Skuodį užimti tvirtą ir konstruktyvią poziciją derybose, į kurias, reikalui esant, yra pasirengusi deleguoti ir savo atstovą. Derybų rezultatai yra aktualūs visoms logistinėms įmonėms ir šalies ekonomikai bei biudžetui.