Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sakė, kad siekiama atkurti ir užtikrinti susisiekimą su šiais strateginiais oro uostais (HUB): Amsterdamas, Barselona, Berlynas, Briuselis, Dublinas, Frankfurtas, Kijevas, Kopenhaga, Londonas, Madridas, Maskva, Milanas, Miunchenas, Paryžius, Ryga, Stambulas, Stokholmas, Talinas, Tel Avivas ir Viena.

„Kalbant apie naująją realybę, kas šiuo metu vyksta aviacijoje, ko galima tikėtis iš oro uostų, bendrovių – visas planavimas yra pradėtas nuo nulio. Industrija pandemijos metu restartavosi, visas įdirbis daromas iš naujo. Oro uostai aktyviai konkuruoja, o oro bendrovės iš naujo vertina kryptis ir skrydžius, kuriuos gali atkurti.

Oro bendrovės renkasi šalį ar rinką, į kurią gali vykdyti skrydžius. Kas pirmiau – skrydžiai ar keleiviai? Bendrovės vertina, ar rinkoje yra paklausa. Jei jos nėra, tada šansų, kad skrydžiai bus atkurti mažai“, – sakė jis.

Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad taikant patvirtintą diversifikuotą oro bendrovių skatinimo strategiją, 2021 metais bendras keleivių skaičius gali pasiekti 2,7 mln., visuose trijuose oro uostuose būtų aptarnauta apie 30 tūkst. skrydžių, o tiesioginių krypčių skaičius siektų 82.

„Gegužės pabaigoje bendrovės planuoja 70 krypčių, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Atsistatymas, kaip žinia, vyksta palaipsniui. 38 kryptys yra planuojamos balandžio mėnesį. Žinoma, tai priklausys ir nuo pandeminės situacijos, nuo keliavimo ribojimų, ar tai realizuosis“, – kalbėjo A. Stikliūnas.

2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Naujos kryptys

A. Stikliūnas dar papasakojo, kad šiemet galima tikėtis ir naujų krypčių.

„Natūralu, kad gali ne visos kryptys būti tokios pačios kaip 2019 metais. Kalbant apie naujus maršrutus, tokių planuojame. Atsižvelgiant į naują realybę, jų yra paskelbta keli, tai – Vilniaus oro uoste bus pasiūlyta kryptis su „Wizz Air“ į Santorino salą, Kauno oro uoste pavyko suderėti su „Ryanair“ dėl naujos krypties į Liverpulį.

Dar tęsiame derybas su vežėjais. Tiek vasaros metu, tiek rudenį naujų krypčių galima tikėtis. Tik kol nėra sutarta ir oficialu, susitarimas yra nekalbėti apie konkrečias kryptis“, – sakė jis.

Aurimas Stikliūnas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Priemonių planas

A. Stikliūnas spaudos konferencijoje dar pasakojo apie tai, kad 2021 metais planuojamos bendros investicijos oro bendrovių vykdomiems skrydžiams skatinti turėtų didėti ir sudaryti apie 10,6 mln. eurų, kai 2020 metais jos sudarė apie 8 mln. eurų.

„Jaučiamas didžiulis keleivių ryžtas skristi jau artimiausiu metu, tad skrydžių atsigavimą šiemet lems globaliu mastu įsibėgėjantis vakcinacijos procesas ir su tuo siejamas skrydžių paklausos didėjimas, keliavimo ribojimų panaikinimas Europos sąjungos (ES) šalyse, būsimi technologiniai sprendimai keliautojų sveikatos patikrai (imuniteto sertifikatas), pasikeitę keleivių segmentai ir geografiškai nutolusių tolimesnių maršrutų galimybės“, – sakė jis.

A. Stikliūnas nurodė, kad 5,8 mln. eurų įvardintos 10,6 mln. eurų sumos sudaro Lietuvos oro uostų investicijos ir planuojamos nuolaidos, o likusią dalį per įvairias programas skiria partneriai.

Skaičiuojama, kad 2020 metais keleivių skaičius Europos oro uostuose krito vidutiniškai 66 proc., o nuostoliai siekė apie 118 mlrd. dolerių. COVID-19 pandemija reikšmingai paveikė ir Lietuvos oro uostų aviacijos rezultatus. Lyginant su 2019 metais, keleivių skaičius pernai smuko 72 proc., o skrydžių mažėjo perpus.

Vieninteliai rodikliai, kurie pagerėjo – pervežtų krovinių skaičius, augęs 16 proc., ir nepakitęs veikusių oro bendrovių skaičius.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.