Šiuo nuosprendžiu sustiprinamos keleivių teisės Europos Sąjungoje ir atmetamas Skandinavijos oro linijų SAS argumentas, kad 2019 m. vykęs šios kompanijos pilotų streikas sukėlė „neeilines sąlygas“, kurios nepriklausė nuo bendrovės valios.
Kadangi streikų organizavimas yra pagrindinė darbuotojų teisė, tokios akcijos turi būti laikomos įvykiais, „būdingais“ bet kurios bendrovės funkcionavimui, o tai reiškia, kad darbdaviai gali juos numatyti ir imtis veiksmų sumažinti jų poveikį keleiviams, teigė teismas.
ESTT atmetė oro linijų SAS poziciją, kad jos neturi būti kaltinamos dėl sprendimo, kurio ėmėsi profsąjunga.
Aviakompanija skundėsi, kad jei tektų išmokėti kompensacijas visiems 380 tūkst. keleivių, kuriuos paveikė savaitės trukmės pilotų streikas 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais, bendrovei tektų išmokėti net 117 mln. eurų.
Ieškinį prieš SAS pateikė vienas keleivis, prašęs 250 eurų kompensacijos už tą pačią dieną atšauktą skrydį Švedijos viduje.
Pagal ES taisykles dėl oro transporto keleivių teisių, keleiviai gali prašyti kompensacijų už ES viduje turėjusius vykti, tačiau atšauktus ar smarkiai atidėtus skrydžius, nepaisant to, ar juos vykdo ES, ar ne ES oro linijos.
Įstatymas taip pat apima į bloką iš kitur atskrendančius ES oro linijų skrydžius ir į bet kurią ES ar ne ES šalį skrendančius skrydžius iš ES oro uostų.
Dėl „Brexito“ šios taisyklės neapima ne ES vežėjų, skraidinančių į ES šalis iš Didžiosios Britanijos.
ESTT teigė, kad nuosprendis bus taikomas ten, kur oro linijų darbuotojams atstovaujančios profsąjungos laikysis teisinių streikų procedūrų, ir tik tuomet, kai jų reikalavimus galės patenkinti pačios oro linijos, o ne valdžios institucijos.
Teismas taip pat nurodė, kad nuosprendis nebus taikomas streikams, kurių „kilmė yra išorinė“, kaip, pavyzdžiui, skrydžių vadovų streikams ar veiksmams, kurių gali imtis kiti vežėjai ar kitos bendrovės.
