Kaip „Delfi“ sakė Muitinės departamento procedūrų skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis, aptariamame konteineryje sumontuotas įrenginys yra taip vadinama dvejopos paskirties prekė.

„Dvejopos paskirties prekėms licencijos išduodamos tik eksportui. Nei importui, nei tranzitui licencijų pateikti nereikia

Jei būtų gabenamos karinės prekės (iš karinio sąrašo), tada reiktų licencijos iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, bet joms reikia tranzito licencijos (iš trečiosios šalies į trečiąją). Taigi, eksporto licencija turėjo būti pateikta Baltarusijos muitininkams, bet ne mums“, – dėstė jis.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje suplanuotas uždaras klausimas dėl strateginių ir dvejopos paskirties prekių kontrolės, tačiau jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Delfi“ negalėjo patvirtinti, kad tai susiję būtent su šiuo atveju.

„Nežinau, galbūt mums papasakos ir šią istoriją, gali būti ir taip. Tiesiog mes keliame klausimą, ar viskas tvarkoje. Ar gerai patikriname, ar nėra kažkokių apėjimų, kažkokių schemų“, – sakė jis.

Sutartis už 1,37 mln. dolerių

Iš Klaipėdos išplaukusio konteinerio istorija prasidėjo dar 2012 metais, kai Saudo Arabijos atstovas Turki Saudas Mohammedas Al-Saudas ir Baltarusijos atstovas Aleksandras Bildjukevičius Rijade pasirašė 1,37 mln. JAV dolerių vertės sutartį dėl objekto „The technology and pilot installation for electrochemical deposition of copper and it application for valuable products production“.

Į lietuvių kalbą tai galima išversti taip: elektrocheminio vario nusodinimo technologija ir bandomoji instaliacija bei jos taikymas vertingų produktų gamybai.

Beje, kaip išsiaiškino baltarusių žurnalistai, minimas Saudo Arabijos pilietis po 40 mln. dolerių investicijos taip pat yra tapęs Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos garbės nariu.

Dokumente nurodoma, kad Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos fizinės organinės chemijos institutas Karaliaus Abdulazizo mokslo ir technologijų miestui Saudo Arabijoje įsipareigoja pristatyti įrenginį, kurio sudėtyje turi būti ir azoto monoksido bei azoto dioksido koncentraciją nustatantis priedas.

Kaip žinia, azoto dioksidas taip pat yra naudojamas kaip raketų kuro oksidatorius. Taip pat yra žinoma, kad Saudo Arabija aktyviai kuria savo raketų programą, siekdama sukurti balistines raketas.

Sutartis
Foto: Baltarusijos tyrėjų aljansas

Jungtinių Valstijų leidinys „The Washington Post“ 2019 metų sausį paskelbė publikaciją pavadinimu „Ar Saudo Arabija gali gaminti balistines raketas? Palydoviniai vaizdai kelia įtarimų“.

Joje dėstoma, kad palydoviniai vaizdai rodo, jog Saudo Arabija, pasak ginklų ekspertų ir vaizdo analitikų, pastatė savo pirmąją žinomą balistinių raketų gamyklą.

„Jei veiktų, įtariama gamykla raketų bazėje al-Watah mieste, į pietvakarius nuo Rijado, leistų Saudo Arabijai gaminti savo balistines raketas, o tai paskatintų baimę dėl ginklavimosi varžybų su regioniniu konkurentu Iranu“, – rašoma tekste.

Tiesa, pažymima, kad iš palydovinių vaizdų neaišku, ar objektas baigtas statyti, ar jis funkciškai pajėgus gaminti raketas.

„Nepaisant to, kompleksas, kuris, kaip rodo palydoviniai vaizdai, paaugo 2013 metais, kai karalius Salmanas buvo gynybos ministras, pabrėžia valstybės ketinimą pasigaminti pažangias raketas po to, kai daugelį metų jas bandė įsigyti užsienyje, kartais sėkmingai“, – dėstoma publikacijoje.

Sumontavo konteineryje

Baltarusijos žurnalistai išsiaiškino, kad aptariamas įrenginys pagamintas Energetikos ir branduolinių tyrimų institute ir sumontuotas standartiniame 20 pėdų jūriniame konteineryje.

MSUU3410046
Foto: Baltarusijos tyrėjų aljansas
MSUU3410046
Foto: Baltarusijos tyrėjų aljansas

Svarbu tai, kad kiekvienas transportavimui skirtas konteineris turi savo unikalų numerį. Šiuo atveju jis yra MSUU3410046.

Kaip „Delfi“ sakė Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika, šis konteineris į terminalą atvyko su mašina (numeriai FGR 577), pakrautas kroviniu ir plombuotas, o tada nukrautas į saugojimo aikštelę.

„2018 metų rugpjūčio 11 dieną konteineris pakrautas į laivą „Frederik“, – sakė jis.

Kaip matyti iš V. Šileikos pateiktų dokumentų, konteinerio vežėjai buvo įmonė „Ridpus“ ir okeaninės linijos „Yang Ming“ atstovas Lietuvoje įmonė „OLA Overseas Liner Baltic“.

Konteineryje esanti prekė dokumentuose įvardijama taip: „Pramoninis organinių medžiagų oksidacijos įrenginys (konteineris MSUU3410046 įeina į įrenginio sudėtį)“. Siuntėjas – Baltarusija, o gavėjas – Saudo Arabija.

Foto: Baltarusijos tyrėjų aljansas

Patikrino ir praleido

„Delfi“ susisiekus su R. Jurgaičiu, jis jau buvo susipažinęs su konteinerio kelionės per Lietuvą aplinkybėmis.

„Konteineris atvyko 2018 metų liepos 28 dieną į Šalčininkų kelio postą. Prekės aprašyme yra „Pramoninis organinių medžiagų oksidacijos įrenginys“. Jis yra sumontuotas konteineryje. Taigi ir pats konteineris yra prekė. Tai ne eksportavimo tara – visas komplektas.

Šalčininkuose krovinys nukreiptas į „raudonąjį kanalą“ detaliam patikrinimui. Patikrinus, nieko neteisėto, nelegalaus, pažeidimų nenustatyta. Tai įforminta deklaracijoje, su kuria jis atvyko į Klaipėdą. Klaipėdoje „žaliu kanalu“ rugpjūčio 11 dieną pakrautas į laivą „Frederik“, išvyko į Saudo Arabiją. Siuntėjas – Baltarusija“, – dėstė pašnekovas.

Muitinės departamento atstovas perdavė, kad Baltarusijos atstovų teigimu, aptariamas konteineris yra dvejopos paskirties prekė – įrenginys skirtas raketinio kuro gamybai.

„Gali būti, kad jie teisūs. Kokie teisės aktai pažeisti? Baltarusija yra pasirašiusi tarptautinių sutarčių dėl masinio naikinimo ginklų ir pan. Baltarusijoje taip pat yra eksporto kontrolė, prekės turi būti gabenamos su atitinkamomis licencijomis. Kaip Baltarusija išduoda jas tiksliai pasakyti negaliu.

Klausimas, ar Lietuvoje kas nors pažeista? Mes vadovaujamės Europos Sąjungos reglamentu 428 dėl dvejopos paskirties prekių kontrolės. Licencijas išduoda Ekonomikos inovacijų ministerija ir čia yra niuansai“, – kalbėjo R. Jurgaitis.

Jo įvardinti niuansai yra tokie, kad dvejopos paskirties prekėms, jas gabenant per Lietuvą tranzitu, licencijos pateikti nereikia.

Klaipėdos konteinerių terminalas

„Taigi, eksporto licencija turėjo būti pateikta Baltarusijos muitininkams, bet ne mums. Mes galime paprašyti kaip papildomo dokumento, bet tai neprivaloma, neprašome tokių dalykų.

Reglamente 428 yra sąvoka „tranzitas“. Taip pat minima, kad šalis gali sustabdyti tranzitu gabenamus krovinius, jei turi žvalgybinės informacijos, kad tas krovinys, tos prekės yra skirtos masinio naikinimo ginklo kūrimo programoms.

Tas įrenginys gal ir skirtas raketų kuro gamybai, bet ar mes turėjome žvalgybinės informacijos? Iš teisinės pusės, mes galime jį tik sustabdyti ir apgręžti atgal“, – dėstė pašnekovas.

Jis dar priminė, kad, pavyzdžiui, 2019 metais į Lietuvą iš Baltarusijos bandytos įvežti raketų paleidimo sistemos, tačiau jos praleistos nebuvo.

Vertinimo nebuvo

Užsienio reikalų ministerija „Delfi“ teigė, kad negali įvertinti, ar deklaruota prekės paskirtis atitiko tikrąją ir ar Baltarusijoje buvo tinkamai atliktos šios šalies teisės aktais nustatytos strateginių prekių kontrolės procedūros, t. y., ar buvo reikalingas Baltarusijos išduotas eksporto leidimas.

„Dvejopo naudojimo prekių kontrolę reglamentuoja Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą.

Pagal šį teisės aktą, per ES teritoriją tranzitu gabenamoms trečiųjų šalių dvejopo naudojimo prekėms tranzito licencija nereikalinga. Tranzitą galima uždrausti, jeigu prekės galėtų būti skirtos masinio naikinimo ginklo ar jį gabenti pritaikytų raketų kūrimui, gamybai, priežiūrai, laikymui ir pan., taip pat galima reikalauti leidimų, jeigu prekės skirtos karinėms reikmėms arba siunčiamos į šalis, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos.

Saudo Arabija yra prisijungusi prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kitų tarptautinių susitarimų ir teisiškai įsipareigojusi neįsigyti branduolinių ar kitų masinio naikinimo ginklų.

Saudo Arabijai nėra taikomos tarptautinės sankcijos. Į šias aplinkybes būtų atsižvelgta sprendžiant dėl strateginių prekių eksporto licencijų į šią šalį. Visgi kiekvienas prašymas išduoti importo, eksporto, tranzito ar tarpininkavimo licenciją yra vertinamas individualiai, įvertinant visas Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų numatytas aplinkybes.

Šiuo konkrečiu atveju nebuvo prašymo išduoti tranzito licenciją ir vertinimas nebuvo atliktas“, – rašoma ministerijos komentare.

Kovo 23 dieną, antradienį, Baltarusijos tautos tribunolas savo „Youtube“ kanale publikuos vaizdo įrašą apie šį tyrimą.