Britų muitinė pasiruošti nespėjo
Kaip rašoma pranešime spaudai, po „Brexit“ visos tarp žemyno ir salos keliaujančios prekės, nors ir nėra apmokestinamos, turi būti deklaruojamos muitinėje. Procesas, kuriuo britams nereikėjo rūpintis pastaruosius 30 metų, šiandien kelia rimtų sunkumų iki tol laisvai vykusiam krovinių judėjimui iš Didžiosios Britanijos į ES.
„Akivaizdu, kad britų pasienio punktai nebuvo pasiruošę „Brexit“ – trūksta postų, vežėjams talkinančių muitinės tarpininkų, o paruošti deklaravimo dokumentai turi klaidų. Vežėjai skundžiasi dėl papildomo laukimo laiko ir padidėjusios biurokratijos. Eilės ilgos nepaisant to, kad metiniai krovinių srautai Jungtinės Karalystės (JK) kryptimi yra sumažėję apie 20-30 procentų.
„Brexit“ sukėlė visą eilę problemų logistikos grandinėje, kuri dabar bando prisitaikyti realiu laiku. Prireiks laiko, kol nusistovės naujos tvarkos ir muitinėse atsiras pakankamai „rankų“ sklandžiam prekių judėjimui užtikrinti“, – sako krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.
Britų pasienyje su ES įsikūrę muitinės tarpininkai ir agentai iki „Brexit“ tvarkydavo formalumus tik į trečiąsias šalis gabenamoms prekėms. Kadangi jie neturi sukaupę žinių ir kompetencijų, kaip teisingai deklaruoti į ES gabenamas prekes, daugelis jų tiesiog atsisako suteikti tokią paslaugą vežėjams ir sukelia papildomo vargo.
„Paradoksalu, bet šiandien sklandžiau vyksta prekių eksportas iš Didžiosios Britanijos į trečiąsias šalis, tokias kaip Baltarusiją, Ukrainą ar Rusiją, į kurias pervežimo tvarka nesikeitė, nei į ES“, – sako J. Cimanavičienė.
Pasak jos, dėl sunkumų pasienyje vežėjai sugaišta papildomas 3-4 valandas. Tai – pakankamai reikšmingas laikas pristatymo grandinėje, dėl to kenčia ir prekių pristatymo greitis, ir sąnaudų eilutės.
Į JK vykstančių vežėjų sumažėjo
Ekspertės teigimu, dauguma eksportuotojų, baimindamiesi nesklandumų dėl „Brexit“, 2020 m. pabaigoje eksportavo žymiai didesnes krovinių apimtis. O nuo šių metų pradžios daug vežėjų, taip pat ir gan stiprūs rinkos žaidėjai, pristabdė savo maršrutus JK kryptimi, kol sumaištis nurims, nes muitinės formalumai komplikuoja pervežimus ir didelė dalis dokumentų nepraeina muitinės patikros.
„Pasitaikė atvejų, kai prekių siuntėjams tenka atgal į sandėlius grąžinti krovinius, nes jie nebuvo paruošti pagal naujus reikalavimus, kad būtų sklandžiai įvežami į JK. Pavyzdžiui, mediniai padėklai, ant kurių supakuotos prekės, nebuvo fumiguoti, t.y. termiškai apdoroti nuo galimų kenkėjų. Krovinio siuntėjui to nepadarius, prekės turėjo būti grąžintos atgal ir gabenamos tik išpildžius šį reikalavimą“, – aiškina J. Cimanavičienė.
Pasak jos, iššūkiu logistikos grandinėms tampa ne tik muitinės formalumai, bet ir sumenkusi vairuotojų motyvacija vykti į JK, nes jie gauna panašų atlygį dirbdami ES viduje ir skirdami mažiau laiko kelionei. Taigi, atsiranda pagrįstos prielaidos pervežimo tarifams kilti.
Tarifai kyla 5-30 proc.
Dėl sudėtingesnių transportavimo sąlygų ir neapibrėžtumų, rinkoje jau pastebimas tarifų brangimas.
„Nors dėl tarifų vežėjai derasi individualiai, atsižvelgdami į situaciją, šiai dienai nedidelio krovinio transportavimo kaina gali būti apie 20-30 proc. brangesnė, o didesnių krovinių – apie 5-10 proc.“, – sako J. Cimanavičienė.
Kelių transportu iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą daugiausia importuojami drabužiai, įvairi įranga, o į JK eksportuojama nemažai baldų, maisto produktų, gėrimų, buitinės chemijos.
„Kol kas sunku teigti, ar brangstantis pervežimas gali padaryti įtaką galutinėms produktų kainoms. Šiandieninė situacija labiau vertinama kaip trumpalaikis chaosas, kuris, tikimasi, susitvarkys. Produktų kainoms įtakos galėtų turėti tik, jeigu nesklandumai pasienyje užsitęs ilgesniam laikotarpiui“, – mano „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė.
Formuojasi pavojinga situacija
Krovinių ekspedijavimo specialistai jau garsiai kalba ir apie tai, kad dėl prekybos disbalanso tarp JK ir ES krovinių pervežime formuojasi situacija panaši į tą, kuri pernai susidarė jūros konteinerių gabenimo grandinėje tarp Kinijos ir ES. Joje dėl prekybos disbalanso padiktuoto konteinerių trūkumo transportavimas jūra pabrango net 500 procentų.
„Prekybos disbalansas matomas ir JK bei ES santykiuose – JK daugiau importuoja prekių iš ES, nei į ją eksportuoja. Todėl vežėjams, nugabenusiems krovinį į JK, atgalios gali tekti vykti tuščiomis. O tai – brangus malonumas. Tad neretai Europos sunkvežimių vairuotojai atsisako vykti į JK, nebent yra garantuotas atgalinis krovinys arba importuotojas sutinka padengti tuščio vilkiko grįžimo išlaidas.
Pritrūkus vairuotojų, vis labiau nerimaujama ir dėl to, kad JK paliktos priekabos gali sumenkinti bendrą priekabų balansą ir pajėgumus Europoje, todėl tai gali neigiamai atliepti krovinių pervežimo kainoms abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse“, – aiškina „Balti Logistika“ atstovė.
Didžiosios Britanijos Parlamento duomenimis, 2019 m. 43 proc. Jungtinės Karalystės prekių ir paslaugų eksporto – 294 mlrd. svarų sterlingų (334 mlrd. Eur) – sudarė eksportas į ES. Tuo tarpu importas iš ES į JK buvo 374 mlrd. svarų sterlingų (424 mlrd. Eur).
