Pasak Lietuvos oro uostų Turto valdymo skyriaus vadovės Justės Valančiauskienės, pastarajame aukcione buvo varžomasi dėl 11 transporto priemonių, buvo nupirktos visos. Didžiausio susidomėjimo aukcione sulaukė trys dideliu pravažumu pasižymintys pikapai „Mitsubishi L200“ – dėl vieno jų rungėsi per šimtą dalyvių.

„Aukcione taip pat buvo išstatyti du išskirtiniai egzemplioriai. Vienas jų – parduotas brangiausias turtas per visą Lietuvos oro uostų istoriją – naudota gaisrinė transporto priemonė „Mercedes Benz“, už kurią pirkėjas sumokėjo daugiau nei 70 tūkst. eurų, arba dukart daugiau, nei nustatyta pradinė kaina. Tuo tarpu sunkiasvorę sniego valymo mašiną „Ural“, greičiausia, padėjo parduoti šiųmetė sniego negailinti žiema. Kai kurių kitų automobilių kaina aukciono metu šoktelėjo net 4 kartus“, – sako J. Valančiauskienė.

Per šį paskutinį aukcioną už parduotą nebenaudojamą įmonės turtą surinkta daugiau kaip 124 tūkst. eurų. Per visus aukcionus, įskaitant ir paskutinį įvykusį, iš viso parduota per 680 įmonės nebenaudojamų daiktų už daugiau kaip 284 tūkst. eurų. Lietuvos oro uostai aukcionus organizuoja nuo 2018 metų.

„Sulaukėme daugiau nei 300 dalyvių – dešimt kartų daugiau nei įprastai atvykdavo į fizinius aukcionus“, – pažymi J. Valančiauskienė.

Parduoti net keleivių laipinimo laiptai

Pasak J. Valančiauskienės, prieš skelbiant viešus turto pardavimo aukcionus, yra atsakingai įvertinamas įmonės nenaudojamas turtas – teikiami sąrašai apie galimą turimos nuosavybės nurašymą arba galimybę juos parduoti aukcionuose. Turtas, kuris parduodamas viešuose aukcionuose, atrenkamas įvertinus patrauklumą rinkoje.

J. Valančiauskienės teigimu, aukcionai pasižymi parduodamų daiktų įvairove, kure pritraukia ne mažiau margą publiką: aukcionuose spėjo sudalyvauti baldus ir paveikslus įsigyti norintys žmonės, senąją techniką vertinantys ūkininkai, įvairaus verslo atstovai ar įdomius ir išskirtinius daiktus medžiojantys kolekcionieriai. Pasak jos, daugiausia dėmesio sulaukia seni, kartais net istoriniai automobiliai.

„Aukcionuose taip pat parduota neįprastų daiktų. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais daugiausia dėmesio sulaukė Palangos oro uosto velkamieji keleivių laipinimo laiptai. Jie įsigyti beveik už 11 tūkst. eurų. ir iki šių metų buvo brangiausias parduotas turtas. Pernai išskirtinio susidomėjimo sulaukė VIP terminalo baldai, ant kurių sėdėjo įvairios garsenybės, šalių vadovai“, – pasakoja Lietuvos oro uostų Turto valdymo skyriaus vadovė.

Pasak jos, pernai vykusio aukciono metu pasitaikė atvejis, kai dalyviai, atvažiavę aukcione pirkti automobilio, pagauti azarto įsigijo daugiau nei 10 metalinių keturviečių suolų.

Lietuvos oro uostų viešuose turto aukcionuose nuo 2018 m. buvo parduoti ir tokie daiktai kaip dešimtmečius menantis naudotas biliardo stalas, buvusio Vilniaus oro uosto medicinos kabineto įranga, pramoninė maisto ruošimo įranga, metalinės šiukšlių rūšiavimo dėžės, didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė gėlių vazonai.

Augantis elektroninių aukcionų populiarumas

Registrų centro Paslaugų valdymo direktorės Dianos Vilytės teigimu, centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale, kuris vienoje vietoje leidžia gyventojams ir verslui varžytis dėl įvairaus parduodamo turto, praėjusiais metais pastebimai augo paskelbtų aukcionų bei varžytynių kiekiai, jų metu parduoto turto vertė ir dalyvaujančiųjų skaičius.

Pasak jos, pernai iš viso portale paskelbta daugiau kaip 12 tūkst. elektroninių aukcionų ir varžytynių, kuriuose dalyvavo apie 12 tūkst. dalyvių, o bendra parduoto turto vertė viršijo 150 mln. Eur. tai – net trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais.

„Galimybe realizuoti turtą internetu elektroniniuose aukcionuose pasinaudoja vis daugiau institucijų: nuo valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ar įstaigų, iki švietimo įstaigų ar policijos komisariatų. Be to, praėjusiais metais dar labiau išryškėjo nuotolinių paslaugų nauda ir privalumai – e. aukcionų ir varžytynių sistema 2020 metais pradėjo naudotis per 40 įvairių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų“, – sako D. Vilytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)