Prieš 8-erius metus savo veiklą pradėjusi lietuviška mobilumo paslaugų platforma „CityBee“, priklausanti „Modus grupei“, šiuo metu veikia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„CityBee“ paslaugas Lietuvoje teikia bendrovė „Prime Leasing“, jos vadovu nuo praėjusių metų lapkričio tapo K. Kaikaris, pakeitęs nuo 2017 m. vadovavusį Luką Ylą. Apie savo ankstesnę karjerą naujasis įmonės vadovas papasakojo kitame interviu. Jį galite perskaityti ČIA.

„CityBee“ visose keturiose rinkose 2019 m. vidutiniškai turėjo 1351, pernai – 1934 automobilius. Kelionių skaičius automobiliais pernai dėl pandemijos sumažėjo nežymiai – iki 2,2 mln., kai 2019 m. buvo 2,35 mln.

Unikalių vartotojų, naudojusių automobilių dalijimosi paslaugą, skaičius pernai augo iki 201 tūkst., 2019 m. siekė – 176 tūkst. Pajamos iš automobilių dalijimosi paslaugų taip pat didėjo – nuo 13,7 mln. Eur 2019 m. iki 15,3 mln. Eur pernai.

Vis dėlto bendrovė pernai vasarą į Lietuvos miestų gatves nepaleido elektrinių paspirtukų, nepavyko ir naujas itin greitai sukurtas projektas – el. parduotuvė ir e. pristatymo paslauga. Maža to, spalį „CityBee“ pranešė nutraukianti krovininių automobilių dalijimosi paslaugą Lenkijoje.

Nepaisant šių nesėkmingų bandymų, bendrovės vadovas K. Kaikaris optimistiškai žvelgia į ateitį ir sutelkęs visą dėmesį į pagrindinę įmonės veiklą – dalijimąsi automobiliais – šiemet planuoja augimą Baltijos šalyse, o 2022 m. su visa jėga ir naujais partneriais tikisi žengti į kelias dideles užsienio rinkas.

– Į „CityBee“ atėjote pernai lapkritį, praėjus pusantrų metų nuo „Small Planet Airlines“ bankroto. Po tokios pertraukos karjeroje ar jau spėjote apsiprasti su naujomis pareigomis?

– Atrodo, „CityBee“ dirbu pusmetį, o gal jau ir visus metus. Manau, įvyko abipusis greitas susijungimas. Komanda ir visa veikla iškart tapo sava ir artima. Galbūt dėl to, kad atėjau iš aviacijos, kur yra daug problemų ir iššūkių, viskas yra didelio masto. Tikrai nejaučiu, kad atėjau į naują nepažįstamą vietą, kur yra nejauku ir kažko nesuprantu. Galbūt todėl, kad turiu patirties transporto industrijoje, automobiliuose ir informacinėse technologijose, o „CityBee“, galima sakyti, visa tai vienija po vienu stogu.

Kristijonas Kaikaris

– Per pandemiją dėl karantino ribojimų stipriai sumažėjo gyventojų mobilumas. Kaip tai atsiliepė „CityBee“?

– Pandemija paveikė visus, per antrąją bangą dirba tik maisto parduotuvės, žmonės nebevaikšto į bibliotekas, kiną, teatrus, įvairių paslaugų salonus, gyventojai dirba, o mokiniai mokosi iš namų. Akivaizdu, kad poreikiai labai stipriai pasikeitė, bet jie neišnyko, žmonės ir toliau keliauja. Vertindami lapkričio ir gruodžio automobilių užimtumus pastebėjome, kad jie labai panašūs į ankstesnių metų. Automobilių turime ketvirčiu mažiau, nes pavasarį atėjus krizei, šiek tiek sumažinome jų skaičių. Kitas dalykas – nebuvo įmanoma įgyvendinti augimo planų, nes pasikeitė rinkos poreikiai.

Nepaisant to, pastebime, kad formuojasi bendruomenė, kuriems priimtina automobilių dalijimosi paslauga. Gyventojai pradėjo skaičiuoti ir suprasti, kad galbūt ne visada reikia turėti du ar vieną nuosavą automobilį. Automobilių dalijimasis nėra tik pakaitinis automobilis, kai nuosavas sugedęs, ar alternatyva taksi. Tai yra tavo automobilis, tik kita forma.

Pasikeitė ir keliavimo tipas: jei anksčiau būdavo daugiau trumpų važiavimų, atsiradus viruso sukeltiems pokyčiams, važiavimai tapo šiek tiek ilgesni – žmonės pasiima automobilį ilgesniam laikui.

– Juk šiuo metu yra judėjimo ribojimų tarp miestų. Kur tuomet gyventojai vyksta ilgesnių kelionių?

– Žmonės vyksta savivaldybės ribose, kiti darbo reikalais važiuoja į kitą miestą. Gyventojai nesėdi visiškai užsidarę namuose, jiems reikia judėti. Todėl ėmėmės įvairių iniciatyvų. Pavyzdžiui, šventiniu laikotarpiu dalijome žemėlapius: nesibūriuodami vilniečiai su „CityBee“, savo automobiliu ar pėsčiomis galėjo aplankyti gražias šventines vietas. Kai prisnigo, į 50 automobilių įdėjome rogučių, tad be papildomos kainos galima išsirinkti automobilį su rogutėmis, nuvažiuoti kur nors toliau pačiuožinėti ir nesibūriuoti.

– Kaip pernai pavyko užbaigti metus, kokios „CityBee“ pajamos iš dalijimosi paslaugų? Kaip jos kito pastaraisiais metais?

– Atėjus koronavirusui, mes ir toliau ūgtelėjome bendrai per visas rinkas. 2020 m. iš dalijimosi paslaugų 4-iose rinkose, nes šiek tiek dar turėjome Lenkijoje, gavome pajamų beveik 16 mln. Eur. Lenkija sudarė šiek tiek daugiau nei milijoną eurų. Pernai viršijome 2019 m. lygį, kai pajamos sudarė 14,828 mln. Eur, įskaitant ir paspirtukus.

Tuo metu 2018 m. mūsų pajamos buvo beveik 7,6 mln. Eur. Nuo 2018 iki 2019 metų augimas buvo tikrai didžiulis, tai atspindi įmonės ambicijas ir rinkų galimybes.

Foto: CityBee

– Bendrai visiems startuoliams praėję metai buvo itin sėkmingi – augo tiek jų pajamos, darbuotojų skaičius ir atlyginimai. Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 35 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas – 961 Eur „popieriuje“. Kaip pagal šiuos du rodiklius sekėsi augti?

– „CityBee“ jau nebėra startuolis. Paslaugas teikiame jau 7-erius metus, negalime amžinai būti kūdikiu. Kaip pernai parodėme su e. pristatymo ir e. prekybos projektais, turime startuolišką dvasią, galime startuoliškai sureaguoti į rinkos poreikį ir sukurti naujas paslaugas per fantastiškai trumpą laiką ir jas įgyvendinti. Tačiau pagal tai, kas susiję su „CityBee“ paslauga, tikrai nebesame startuolis. Chaotiškai, kaip dažnai būna startuoliuose, dalykai vykti nebegali. Toks yra mūsų planas – viską sustyguoti, kad pagrindinis variklis suktųsi kaip šveicariškas laikrodis.

Kalbant apie atlyginimus, lyginant 2020 m. ir 2021 m., jie visumoje augo ir toliau augs. Tačiau kai atėjo koronavirusas, su visais „Modus grupės“ darbuotojais buvo sutarta laikinai sumažinti atlyginimus. Kitos įmonės atleidinėjo darbuotojus, išleido nedarbingumo atostogų, mes su visais sutarėme, kad šiek tiek laikinai sumažinsime atlyginimus, jie po dviejų mėnesių buvo atstatyti. Taip pat toliau priimame naujų darbuotojų, šiuo metu ieškome ne vieno.

– 2019 m. startavo nauja „CityBee“ paslauga – el. paspirtukai, bet pernai vasarą jų Vilniaus gatvėse nebematėme. Kas nutiko?

– Koronavirusas užgriuvo Kiniją dar gruodį, o kadangi daugelis paspirtukų ar jų dalių gaminama Kinijoje, tuo metu sutriko jų gamyba ir tiekimas, matėme, kad sunku arba neįmanoma gauti paspirtukų ateinančiam vasaros sezonui, nes planavome ateiti su kito modelio paspirtukais. Tada nusprendėme, kad jei negalime pakeisti, atsikratome senais ir nebesiūlome naujų.

Man atėjus, persvarstėme mūsų prioritetus. Vis dėlto, man atrodo, kad paspirtukai yra labiau mados reikalas, o ji ateina ir praeina, gal visai neišnyksta. Manau, kad tokio pirminio susižavėjimo nebebus. Kas norės važinėti paspirtukais, jų bus, bet „CityBee“ fokusuojasi į mūsų pagrindinę veiklą – dalijimąsi lengvaisiais ir komerciniais automobiliais, todėl neplanuojame grįžti su paspirtukais.

Citybee paspirtukų pristatymas

– Kitas projektas, kuris pernai taip pat nepasisekė, – „CityBee“ el. parduotuvė. Startavote balandį, tačiau ji veikė tik porą mėnesių. Kodėl projektas nepavyko?

– Atėjus koronavirusui, pakito žmonių poreikiai, sumažėjo poreikis važiuoti automobiliais, todėl dalį automobilių pastatėme į parkavimo aikšteles, nes tuo metu jie neturėjo darbo. Tuomet atsirado klausimų – galbūt šie automobiliai gali turėti kitą darbą – įmonė su savo IT ir kitais specialistais gali sukurti kitą sprendimą ir tokiu būdu gyventojams teikti kitokias paslaugas.

Vienas iš tokių priimtų sprendimų buvo e. prekyba ir e. pristatymo paslauga. Labai greitai sukūrėme sprendimus, pradėjome teikti paslaugas, bet vis dėlto supratome, kad ne ten fokusuojamės, turime orientuotis į dalijimąsi automobiliais, todėl padirbėjus su e. prekyba ir pristatymu buvo priimtas sprendimas nebetęsti tos veiklos.

– Tačiau matėme, kad pernai e. prekybai buvo pats bumas, rekordiškai augo užsakymų skaičius, pagrindiniai žaidėjai samdė daug naujų darbuotojų, tad, atrodytų, kad kaip tik čia yra nemažai naujų galimybių. Ar „CityBee“ pavėlavo į šį traukinį ir per vėlai įsitraukė?

– Ne vienas verslas daro kažką daugiau – pabando, pažiūri, ko reikia, kad patektų į rinkos penketuką, taptų lyderiu, įvertina, kiek reikia pastangų ir investicijų, kokios yra galimybės, tikimybės, rizikos, ir visame savo veiklų sąraše dėlioja prioritetus.

Nauji projektai buvo pradėti kaip atsakas į koronaviruso krizę, kadangi automobilių dalijimosi poreikis buvo stipriai sumažėjęs, ypač prasidėjus krizei. Iškilo klausimas, ką darome: atleidžiame darbuotojus, kol situacija pasikeis ir praeis COVID-19, ar visgi įdarbiname visas žinias ir patirtį į naujas sritis. Tada vertinome, kas iš to išėjo: projektus pavyko įgyvendinti greitai ir labai gerai, tačiau panagrinėjus, kas gali būti su jais toliau ir kokią įtaką turės kitoms veikloms, bendrai buvo priimtas sprendimas koncentruotis į pagrindines veiklas.

– Kur dabar koncentruojasi „CityBee“ ir kokių tikslų turi ateinantiems metams?

– Šiemet fokusuojamės į automobilių dalijimąsi Baltijos šalyse ir augimą. Ruošimės 2022 metams: žiūrėsime į kitas rinkas ir ieškosime, su kuo į jas žengsime. Šiemet stengsimės visas paslaugas padaryti tvarias, susitvarkyti visus procesus, juos optimizuoti ir paaugti, nes esame suplanavę stiprų augimą visose Baltijos šalyse. Pusantrų metų veikiame Latvijoje ir Estijoje. Jei šiose šalyse šiuo metu lengvųjų automobilių yra maždaug po 300, tai juos dvigubinsime. Taip pat yra po 50 krovininių automobilių, jų kiekį taip pat didinsime.

Lietuvoje šiuo metu turime apie 900 lengvųjų ir apie 150 krovininių automobilių. Lietuvoje taip pat planuojame stipriai ūgtelėti, nes tikime, kad pasibaigus koronavirusui, žmonės tikrai bus išsiilgę kelionių. Galbūt dar bus sunku nukeliauti į užsienio šalis, todėl matome šviesią perspektyvą.

Foto: P.Gvildžio nuotr.

– Pernai „CityBee“ veikė 4-iose rinkose, be Baltijos šalių, su krovininių automobilių turėjote Lenkijoje, tačiau vėliau iš šios šalies pasitraukėte. Kodėl nepasisekė šis bandymas?

– Pabandęs analizuoji: nori pasitraukti arba toliau plėstis ir augti. Lenkijos rinka – didžiulė, konkurencinga, mums besvarstant, ką daryti toliau, atėjo pandemija. Iš tikrųjų labai sudėtinga eiti į didelio augimo fazę, kai negalima keliauti, kai žmonėms yra apribotos galimybės naudotis paslauga, todėl tai yra pauzė, bet ne pasitraukimas. Kai bus tinkamos aplinkybės, kai bus paklausi automobilių dalijimosi paslauga, sugrįšime.

– Anksčiau „CityBee“ turėjo paspirtukų net kitoje Europos pusėje – Ispanijoje. Kodėl pasitraukėte iš šios rinkos?

– Ispanijoje taip pat buvo įmonės pabandymas. Čia buvo labai įdomi reakcija – labai greitai vos ne pusė paspirtukų kažkur pradingo, buvo išvogti. Trumpai tariant, ispanai nebuvo pasiruošę šiai paslaugai.

– O kodėl tuomet nebandėte šios rinkos su automobilių dalijimusi? Galbūt ispanams tai būtų buvusi labiau priimtina paslauga.

– Norint bandyti eiti į kitą rinką su automobilių dalijimusi, ką ruošiamės daryti 2022 m., reikia susirasti partnerį, investuotoją, su kuriuo eitume į naują rinką, nes automobiliai yra brangūs. Galima paskaičiuoti, kiek kainuoja ateiti su 300, 500 ar 1000 automobiliu į naują rinką. Atėjęs su 50 ar 100 automobiliu nieko nepadarysi, nes toks skaičius automobilių dideliame mieste pasimes, klientai nematys galimybės ja pasinaudoti. Todėl turi ateiti su kritine mase paslaugos vienetų, šiuo atveju – automobilių, kad jie būtų prieinami paslaugos gavėjams. Jei automobilių – per mažai, paslauga neveikia.

– „Modus grupės“ 2019 m. finansinėje ataskaitoje rašoma, kad įmonė „Prime Leasing“ („CityBee“), be dalijimosi automobiliais paslaugų, užsiima ir didmenine prekyba naujais ir naudotais automobiliais. Kur ir kokius automobilius parduodate?

– Kiekvienas automobilis turi savo ciklą: pradedame su nauju automobiliu, jis padirba „CityBee“ parke tam tikrą laiką, po to dažniausiai iškeliauja į kitas rinkas, parduodamas kaip naudotas automobilis. Po vieną dažniausiai nepardavinėjame, automobiliai juda didelėmis partijomis verslo klientams.

Senus pakeičiame didesniu kiekiu naujų automobilių. Kai augame su „CityBee“, atitinkamai daugiau perkame ir parduodame automobilių. Viskas veikia vienoje grandinėje. Tai yra visos „Modus grupės“ viena iš stiprybių – kai kurios įmonės viena kitą papildo.

– Praėjusių metų pradžioje po lietuviško startuolio „Vinted“ sėkmės – pritrauktų milijoninių investicijų ir tapimo vienaragiu – ekspertai prognozavo, kad Lietuvoje 2020 m. jų turėsime ir daugiau. „CityBee“ buvo įvardytas kaip potencialus kandidatas, bet, žinoma, pandemija viską sujaukė. Ar „CityBee“ vis dar turi potencialo tapti vienaragiu ir kada tai įvyks?

– Neturime siekiamybės, kad būtinai turime užsiauginti ragą ir kad tai reikia padaryti po pusantrų metų, dvejų ar trejų. Ne tai mus veda į priekį, bet tikrai neatmetu tikimybės, kad taip gali būti, potencialas tam tikrai yra. Žinoma, ne Baltijos šalyse, nes jos taip greitai su savo poreikiu neišaugs, jei kalbame apie automobilių dalijimąsi. Tačiau, kaip minėjau, tikrai matome galimybę automobilių skaičių padvigubinti. Kiek iki to mes nueisim, kol kas dar sunku pasakyti.

– „Small Planet Airlines“ akcininkas Vytautas Kaikaris, kalbėdamas apie įmonės bankrotą, yra sakęs, kad ją „nužudė“ nepavykęs augimas. Neturite tokių baimių dėl „CityBee“?

– Kas yra baimė? Kai kažko nesupranti, nežinai, kas atsitiks ir kodėl. „Small Planet Airlines“ buvo nepavykęs augimas. Visur kiekvienas verslas turi savo riziką, ją reikia valdyti. Todėl žiūrime į ateitį pozityviai, netikime, kad virusas užsibus. Turime ne tik planą A, bet ir B, ir C. Šiuo metu ruošiamės, užsakome naujų automobilių, nes neabejojame, kad poreikis judėti didės, ypač kai ateis vasaros sezonas. Jei matysime, kad kažkas blogai, – vykdysime planą B, dalis automobilių bus parduoti, nes ši rinka nemiršta.

– Ačiū už pokalbį.

Juridinių asmenų registro duomenimis, „Prime Leasing“ 2019 m. gavo apie 12,985 tūkst. Eur pardavimo pajamų, o jos grynasis pelnas sudarė 325,36 tūkst. Eur. Tuo metu 2018 m. pardavimo pajamos sudarė apie 11,849 tūkst. Eur, o grynasis pelnas – 139,129 tūkst. Eur.