Gali trūkti darbuotojų

„Delfi“ jau anksčiau rašė, kad iki šiol į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jų profesija būdavo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Į šį sąrašą patekusiems profesijų atstovams paprastesne tvarka būdavo išduodama ir viza bei leidimas gyventi.

Nors anksčiau pagal šį sąrašą norinčių atvykti dirbti darbuotojų skaičius ribojamas nebuvo, nuo 2021-ųjų tvarka pasikeitė. 2021 metais kvotos lengvesne tvarka leis įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų: 11,6 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje (daugiausia vežėjai), 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst.– statybose ir 2 tūkst. žemės ūkyje.

Tiesa, kai kvotos bus užpildytos, tai nereikš, kad darbuotojas dirbti į šalį atvykti išvis nebegali, tačiau jo lauks daug sudėtingesnė įdarbinimo procedūra.

Apie tai, kad šiandien nustatytos kvotos vežėjų sektoriui, kurios siekia 11,6 tūkst., yra per mažos, sakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas.

Jo teigimu, vien 2019 m. Lietuvoje buvo įdarbinti 29 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių, o 2020 m. iki lapkričio 16 d. – 25,5 tūkst.

Sausio 15-osios duomenimis, kaip skelbia Migracijos departamentas, iš beveik 12 tūkst. šiais metais jau yra išnaudotos 136 kvotos (jų skaičių galima stebėti čia), o didžiausia baimė, anot vežėjų, kad jų paprasčiausiai pritrūks.

„Yra baimė ir noras apsidrausti, kad nebūtų taip, jog praeis 3-4 mėn., kvota pasibaigs ir mes turėsime susidariusį butelio kamštį, kai nebus greitų galimybių įdarbinti vairuotojų iš trečiųjų šalių ir tada pradės strigti visa logistikos grandinė su visomis pasekmėmis galutiniam vartotojui ir visiems procesams.

Jeigu įvyktų taip, kad nebebūtų kam vežti prekių, čia, turbūt, ne apie kainas reikėtų kalbėti, o nebebūtų prekių, bet mes tokių tyrimų dar nesame padarę.

Dabar tiesiog logiškai suvedame skaičius, kad jei pas mus kasmet yra įdarbinama tiek vairuotojų, o šiems metams kvota yra 11,6 tūkst., tai atsakymas aiškus, kad ji kažkada pasibaigs ir jų pradės trūkti“, – tikino jis ir pridūrė, kad nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, jog kvotos einant metams bus peržiūrimos ir galės būti didinamos, dar nieko nereiškia.

„Tai gerai, jeigu mes susizgribsime ir tą kvotą peržiūrinėsime praėjus trims mėnesiams.

Pagrindinis klausimas, ar valstybė tikrai yra pasiruošusi kvotų peržiūroms. Baimė, kad peržiūrėti kvotas nebūtų per vėlu“, – svarstė P. Drižas.

Turėtų didinti iki 50-60 tūkst.

„Linavos“ prezidentas Romas Austinskas taip pat teigė įžvelgiantis baimių dėl šiam sektoriui nustatytų per mažų kvotų ir tikino, kad jei jos laiku nebūtų padidintos, tai gali lemti ir verslo išsikėlimą iš Lietuvos.

Romas Austinskas

„Tada verslas paprasčiausiai išeis iš Lietuvos ir registruosis Lenkijoje. Valstybė prisidirbs šioje vietoje, nes jeigu mums čia netinka, mes išvyksime kitur, jeigu valstybei nereikia, kad pinigai liktų čia.

Visi, tiek didieji, tiek mažieji vežėjai nori likti Lietuvoje ir daryti čia verslą. Manau, kad kvota turėtų būti 50-60 tūkst. darbuotojų“, – komentavo jis.

Tiesa, tokios pačios nuomonės dėl kvotų skaičiaus didinimo buvo ir P. Drižas.

„Per metus įdarbiname apie 25-29 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Taip pat yra papildomi veiksniai, kaip COVID-19 pandemija, asmenys yra izoliuojami dėl susirgimų, kitas dalykas – reguliacinė aplinka iš Europos Sąjungos (ES), visiems puikiai žinomas Mobilumo paketas. Viskas priveda prie to, kad vienam vilkikui aptarnauti reikia nebe 1,5 žmogaus, o 2,5 žmogaus. Tai, mūsų skaičiavimais, ta kvota turėtų būti 50-60 tūkst. žmonių. Tai kvota, kuri jau būtų saugi“, – sakė atstovas.

Ministerija: kvotas didinsime pagal poreikį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė teigė, kad bendrai kvotų įvedimą nuo 2021-ųjų lėmė Lietuvos darbo rinkoje susiklosčiusi situacija, kai leidimus dirbti ne ES šalių piliečiams pakeitė trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašas.

„Užsieniečiams, kurie turi trūkstamą profesiją, nereikia įsigyti leidimo dirbti – jiems taikomos paprastesnės įdarbinimo sąlygos.

Tačiau dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai nežinojo, kur yra jų kviesti užsieniečiai. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta įvesti kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams. Tikimasi, kad tai padės įvertinti realų tokių darbuotojų poreikį.

Šiandien šalyje yra išaugęs nedarbas, todėl prieš įdarbinant užsieniečius pirmiausia reikia įsitikinti, kad tinkamos kvalifikacijos darbuotojų neradome savo šalyje“, – tikino atstovė.

Nors P. Drižas vardijo kitokius skaičius, Užimtumo tarnybos duomenimis, pagal „Sodrai“ pateiktus darbdavių pranešimus apie užsieniečių įdarbinimą, 2020 m. iš viso įdarbinta 14 072 užsieniečių, iš jų – 5523 vairuotojai.

„Jeigu kvota vis tik bus išnaudota, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Taigi, net ir viršijus kvotą, darbuotojus iš trečiųjų šalių įsivežti bus galima, tačiau jiems bus taikomas darbo rinkos testas, kuris paprastai užtrunka iki 7 darbo dienų. Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje“, – teigė SADM atstovė.

Pasiteiravus, kada tiksliau kvotos galėtų būti peržiūrimos ir kiek didinamos, patikslinta nebuvo.

„Kvotos dydis galės būti peržiūrėtas metų eigoje, įvertinus situaciją darbo rinkoje ir įdarbintų užsieniečių skaičių, kvotą pagal poreikį bus galima padidinti“, – komentavo ministerijos atstovė.