Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo, kad problemų kelia pasikeitusios dokumentų ir patikros procedūros pasienyje.

Jungtinės Karalystės tapimas trečiąja šalimi įvedė tam tikrų korekcijų, kas liečia vilkiko patikrą. Išsprendus klausimą dėl patekimo į rinką, vairuotojai, pervežimo įmonės susidūrė su naujais reikalavimais. Reikalavimai įvairūs, priklauso nuo to, iš kokio uosto yra patenkama: ar iš JK uosto į kontinentinę Europą, ar iš kontinentinės Europos į JK uostus. Priklauso iš kokio uosto išvežamas krovinys, atitinkamai vežėjas turi prieš vykstant visada užpildyti tam tikroje informacinėje sistemoje krovinio deklaracijas, kad gautų tą vadinamą leidimą vykti į keltą.

Taip pat iš kitos pusės, iš JK, yra visai kiti reikalavimai, vien kad patektum į Kento grafystę turi užsiregistruoti tam tikroje informacinėje sistemoje, tada visi kiti reikalavimai norint deklaruoti krovinį. Šitie visi dalykai įnešė tam tikrą neaiškumą.

Žinome, kad šiuo metu eilės nors ir yra išsisklaidžiusios, bet tai susiję vien su tai, kad laikotarpis pošventinis. Šiandien dienai žinom, kad apie 2 tūkst. vilkikų kerta Doverio uostą, išvykstantys į vieną ar kitą pusę, kai normaliomis sąlygomis spalio- lapkričio mėnesį buvo vien 5-6 tūkst. per šitą uostą“, – pasakojo P. Drižas.

Anot jo, vilkikų skaičiui sugrįžus į buvusį ritmą, neatmestina, kad pasienyje vėl nusidrieks eilės.

„Neatmestinas variantas, kad pasiekus normalų vilkikų skaičių – tą kasdienį srautą, tam tikri trikdžiai gali atsirasti. Daug kas priklauso, kaip pasienio postai bus tam pasiruošę. Turiu omenyje, ar visi žmogiškieji ištekliai, pareigūnų, kurie tikrina, skaičius padidintas, informacinių sistemų nestrigimai, taip pat aiškumai dėl tų reikalingų dokumentų. Nes dabar, nekalbant apie Lietuvos įmones, bet apskritai daug pasitaiko atvejų, kai vilkikai tiesiog apsukami ir jiems neleidžiama kirsti Lamanšo“, – teigia P. Drižas ir priduria, kad taip yra dėl neteisingai ar neaiškiai užpildytų dokumentų.

P. Drižo nuomone, tikėtina, kad procesas po pirmų savaičių ar mėnesio taps sklandesnis, kai visi apsipras su naujaisiais reikalavimais.

Pasiteiravus, ar yra tokių įmonių, kurios nutraukia sutartis su JK arba bent laikinai atsisako vežti prekes, P. Drižas patikino, kad tikrai taip.

„Mes netgi savo kai kuriems nariams, kurie veža, kurie dirba su JK, net buvome rekomendavę gruodžio mėnesio pirmą ar antrą sav pristabdyti operacijas ir pasižiūrėti, kas vyksta sausio pirmomis savaitėmis abiejose Lamanšo pusėse. Nežinau Lietuvoje atvejų, bet girdėjome Europoje atsisakymų vežti krovinius, galbūt laikinai sustabdė ir sutarčių nenutraukė su JK ir laukia, kas dabar bus, kai visa situacija paaiškės, kai reikalavimai apsišlifuos, visi supras, ką reikia daryti, kai procedūros bus aiškios ir nebeužtruks nežinomą laiką. (…) Manau, kad tas srautas atsistatys ir įmonės toliau vykdys pervežimo paslaugą. Mes žinome, kad JK berods vos tik 15-20 proc. savo prekių veža, apie 80 proc. patenka ES vežėjų pagalba“, – nurodė jis.

Jis priminė, kad prieš „Brexit“ buvo padidėjęs krovinių srautas, dalis užsakovų bandė užpildyti sandėlius nujausdami, kad sausį gali susidurti su keblumais.

P. Drižo teigimu, kol kas negalima teigti, kad krovinių gabenimo kaina išaugs. Tačiau taip įvykti gali.

„Susitarimo reikalas tarp užsakovo ir paslaugos vykdytojo, bet tokios situacijos neatmetame nes kaštai gali išaugti dėl didesnių prastovų ar ilgesnio laiko praleidimo vienoje ar kitoje Lamanšo pusėje. Dabar tik pirmos savaitės, pirmos dienos, bet, manau, kad tokia galimybė neatmetama“, – teigė jis.