„2020 metai uosto krovos požiūriu buvo fantastiniai metai. (...) Klaipėdos uoste išliko geri rodikliai ir pasiektas rekordinis skaičius krovinių – 47,74 mln. tonų, tokio skaičiaus nėra buvę. Kreivė eina į viršų“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.

Anot Klaipėdos uosto generalinio direktoriaus, tokiam geram rezultatui didžiausią įtaką darė birių krovinių krova.

„Ne visi kroviniai buvo kraunami taip gerai. Turėjome ir probleminių krovinių, tai pirmiausia naftos produktai, (...) skystieji ir generaliniai krovinių krova visgi praeitais metais krito ir darė įtaką rezultatui, kuris galėjo būti dar geresnis. Tačiau didele dalimi šitą gerą rezultatą sąlygojo birieji kroviniai – trąšos, grūdai ir t.t., kurie Klaipėdos uoste darė rekordinius skaičius. Iš rekordinių reikėtų paminėti ro-ro krovinius ir suskystintas dujas“, – sakė A. Latakas.

„Jei ne pandemija, su skystaisiais, ypač naftos produktais, būtų visai kita padėtis, nes tikrai naftos produktų paklausa sumažėjo (...). Toliau – plataus vartojimo prekės. Konteinerių krova taip pat sumažėjo ir turėjo neigiamos įtakos bendrai krovai“, – pridūrė jis.

A. Latakas pažymi, kad Klaipėdos uoste kraunami įvairaus tipo kroviniai, o tai – viena iš priežasčių, leidusių pasiekti minėtą krovos lygį.

„Krovinių portfelis Klaipėdos uoste yra labai įvairus. (...) Šis paketas krovinių tiesiog leidžia vienų krovai krentant, kitų išlaikant, išlaikyti ir tą bendrą rodiklį. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuris Klaipėdai leidžia būti tokio krovos lygio.

Pažiūrėjus į Šiaurės uostus, kurie yra specializuoti (...), ten apyvartos krito apie 60 proc., šie specializuoti uostai tikrai didelius nuostolius“, – sakė jis.

Kita priežastis, lemianti sėkmingą Klaipėdos uosto darbą, pasak A. Latako, yra investicijos, skiriamos uostui.

„Labai didelė įtaka ir labai didelė tos sėkmės dalis tenka Klaipėdos uosto vystymosi tradicijai. Turbūt nuo 2007 metų iki dabar į Klaipėdos uostą yra investuota daugiau nei pusė milijardo eurų infrastruktūros gerinimui“, – sakė jis.

A. Latakas kaip vieną iš projektų, į kurį artimiausiu metu bus investuojama, minėjo uosto kanalo gilinimą, dėl kurio sutartis buvo pasirašyta praeitų metų gruodžio 28 dieną.

„Šiam projektui buvo numatyta 20 mln. eurų, bet aplinkybės ir įdėtas darbas leido projektą nupirkti už 16,2 mln. eurų. Projektas yra finansuojamas ES lėšomis“, – sakė jis žurnalistams.

Tuo tarpu konferencijoje dalyvavęs uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, paklaustas apie krovinių iš Baltarusijos krovos pokyčius, teigė, kad pernai buvo stebima baltarusiškų krovinių augimo tendencija.

„Baltarusijos krovinių apyvarta pernai augo. Ir jos augimas, dar ne galutiniais duomenimis, siekia 11 proc. Kol kas indikacijų (...) dėl žiniasklaidos priemonėse minimų grėsmių mes realybėje (nejaučiame – ELTA), džiaugiamės, kad jos nėra įgyvendintos, ir darome viską, kad taip būtų ir ateityje“, – teigė A. Drungilas.

Pernai Klaipėdos uoste daugiausia krauta trąšų – 32,2 proc., palyginti su 2019 metais, jų krauta 2,6 proc. punktais daugiau. Taip pat augo ir grūdų (2 proc. punktais) bei ro-ro (0,5 proc. punkto) krovinių krova. Didelę dalį – 15,4 proc. – krovos pernai užėmė konteinerių krova, tačiau ši, palyginti su 2019 metais, krito 2,2 proc. Tuo tarpu naftos produktų krova smuko daugiausia – 21 proc.