„Užbaigus visus teisinius formalumus, mums užsidega žalia šviesa statyboms darbams šioje atkarpoje“, – pranešime sakė „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis.

Registrų centre įregistravus 60 valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise sutarčių, „LTG Infra“ gavo teisę statyboms šiame ruože.

Sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtą žemę Vyriausybė priėmė rugsėjį. Vėliau „LTG Infra“ pasirašė sutartis su Nacionaline žemės tarnyba dėl teisių žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti, o praėjusią savaitę baigtos procedūros Registrų centre.

Anksčiau Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams buvo išpirkti 1365 privatūs sklypai, jų savininkams išmokėtos kompensacijos. Dar apie 1200 sklypų buvo paimta privažiavimo prie „Rail Baltica“ keliams bei kitai infrastruktūrai. Šis procesas bus baigtas kitų metų pradžioje.

Tiesiant „Rail Baltica“ kitų metų antrąjį ar trečiąjį ketvirtį šio ruožo pirmuose 66-se kilometruose bus pradėta įrengti nauja geležinkelio sankasa, inžinerinių statinių bei privažiuojamųjų automobilių kelių statyba. Trečiąjį ketvirtį planuojama pradėti ir ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Nerį rangos darbus.

Be to, antrąjį ketvirtį bus baigti rangos darbai ruože Kaunas-Palemonas, o tai reiškia, kad Kauno intermodalinis terminalas taps toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių taškas.

Iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje, Latvijoj ir Estijoje turėtų būti nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km per valandą greičiu.