Koronaviruso keliamą chaosą maksimaliai išnaudojo tarptautinis Šiaulių oro uostas, išnuomojęs visas 16-a turimų orlaivių stovėjimo aikštelių.
Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad COVID-19 infekcijai agresyviai plintant toliau, su keleivių pervežimu dirbančių skrydžių bendrovių padėtis nuo pavasario anaiptol nepagerėjo.
„Milžiniška lėktuvų parkavimo vietų paklausa rodo, kad aviacija šiuo metu išgyvena ypač sunkų ir sudėtingą laiką – tai yra labai apmaudu. Orlaiviai negali būti palikti bet kur ir bet kaip, net ir neskraidantiems jiems bent kartą per mėnesį turi būti atlikta techninė apžiūra.
Štai todėl lėktuvams parkuoti reikia tinkamos infrastruktūros, specialistų priežiūros, o oro uostai daug tokių laisvų vietų paprastai pasiūlyti negali. Dėl to neregėto masto nuosmukį aviacijoje lėmusi pandemija mus kaip tik sugrąžino į „žaidimą“, – teigia A. Kuezada.
Tarptautinė kelionių sektoriaus analitikos agentūra „Cirium“ šiemet pavasarį suskaičiavo, kad iš maždaug 26 tūkst. keleivinių lėktuvų visame pasaulyje pandemija ant žemės privertė nuleisti apie 16,6 tūkst., arba 64 proc. viso keleivinių orlaivių parko. Situacija, kuomet vienu metu ant žemės prireikia tokio kiekio stovėjimo vietų lėktuvams, laikoma beprecedente.
Vien Lietuvoje metų pradžioje šalies oro uostuose per mėnesį pakildavo ir nusileisdavo apie 4,5 tūkst. lėktuvų, o spalį lėktuvų judumas sudarė tik apie 2,2 tūkst. nusileidimų bei pakilimų. Liūdniausia situacija mūsų šalyje buvo balandį ir gegužę, kuomet kilo ir leidosi vos keli šimtai lėktuvų per mėnesį.
NATO bei Lietuvos kariškiams paslaugas teikiančio Šiaulių oro uosto civilinėje dalyje esančias orlaivių stovėjimo aikšteles įdarbino Estijos kapitalo bendrovė „AviaticMRO“.
„Išsinuomojome visas Šiaulių oro uosto turimas lėktuvų stovėjimo aikšteles, kadangi parkuojamų užsienio klientų orlaivių skaičius kinta. Jas naudojame nuo 2020 metų pradžios. Buvo laikotarpis, kai čia vienu metu parkavome 13 orlaivių. Šiuo metu aviacijoje labai sunku planuoti, tad koncentruojamės į netolimą ateitį ir stengiamės būti kuo lankstesni savo klientams“, – sako „AviaticMRO“ generalinis direktorius Povilas Padaiga.
Jo teigimu, lėktuvų parkavimo kaina dažniausiai nėra pagrindinis veiksnys, nes vertinama visuma: kiek iš viso lėktuvų galima parkuoti, kokia techninio aptarnavimo kokybė, kaina, klimato zona, kaip toli vieta nutolusi nuo savininkų pagrindinių bazių ar būsimų skrydžių krypčių.
Ilgiausią Baltijos šalyse – 3,5 kilometro ilgio – kilimo-tūpimo taką turintis Šiaulių oro uostas 2019 metus užbaigė nuostolingai, tačiau dėl orlaivių parkavimo šiemet galutinė eilutė oro uosto biudžete jau yra su pliuso ženklu.
„Ėmę teikti orlaivių parkavimo paslaugą pradėjome gauti pajamų iš antžeminio aptarnavimo, degalų pardavimo, taip pat iš sandėliavimo ir aviacijos saugumo užtikrinimo.
Pernai Šiaulių oro uostas patyrė 139 tūkst. eurų nuostolių, tačiau šiemet per devynis mėnesius mūsų pajamos daugiausiai dėl orlaivių parkavimo išaugo 69 proc. iki 199 tūkst. eurų, uždirbome beveik 45 tūkst. eurų ikimokestinio pelno. Po ilgo tylos laikotarpio esame pasiruošę augti ir plėstis“, – sako Šiaulių oro uosto vadovė.
Oro uosto savininkė Šiaulių savivaldybė šiuo metu beveik 10 mln. eurų investuoja į oro uosto infrastruktūrą. Numatoma, kad iki 2021 metų vidurio bus nutiesta nauja vidinė gatvė, rekonstruotas riedėjimo takas, įrengti inžineriniai tinklai.
Savo ruožtu darbus lygiagrečiai atlieka ir strateginė investuotoja „AviaticMRO“, kuri Šiaulių uoste už 20 mln. eurų ketina pastatyti 23 tūkst. kvadratinių metrų ploto orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą. Jis turėtų pradėti veikti 2022 metais ir įdarbinti apie 1 tūkst. specialistų.
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas.
Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus. Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Oro uoste rugsėjo pabaigoje dirbo 13 darbuotojų.
