Štai kad ir jau atslūgstantys šalčiai - kažkur trūkinėjo ištisų miestų apšildymo vamzdynai, sutriko energetikų darbas, o visi keliaujantys automobiliais norom nenorom prisiminė, kad net ir patys naujausi ir tobuliausi automobiliai spustelėjus tikram speigui gali tapti bejėgiais. Visgi, šaltis yra didelė jėga - neveltui dar Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sakoma, kad vokiečių armiją prie Maskvos sustabdė ne tik rusų ryžtas, bet ir “generolas šaltis”. Tą senų laikų žiemą speigas privertė sustoti beveik visą vokiečių armijos techniką. Praėjo gerokai daugiau nei pusė amžiaus, tačiau rimtas speigas ir dabar yra sunkus išbandymas visiems važiuotiems.

Nors orai jau atšyla, tačiau visose automobilių remonto dirbtuvėse lankosi gerokai daugiau bėdų prispirtų automobilininkų - tenka “gydyti” šalčio padarytus automobilių sužalojimus. Taigi, kas kenkia automobiliui šalčiausiomis metų dienomis, kokie gali grėsti pavojai? Nors ir mažumėl po laiko, tačiau kartu su automobilių remonto specialistais panagrinėsime šalčiausiomis dienomis automobilininkams atsitikusias bėdas. Kaip sakoma, geriausia mokytis yra iš kitų padarytų klaidų…

Mus konsultavęs automobilių remonto dirbtuvių vadovas inžinierius Žydrūnas Janušauskas pastebėjo, kad šiais metais spustelėjus šaltukui kaip niekada daug problemų kilo dėl aušinimo skysčio. Panašu, išlepinti šiltesnių žiemų vairuotojai pamiršo, kad bent prieš prognozuojamus didesnius šalčius reikėtų pasirūpinti tokia aušinimo skysčio koncentracija, kad jis variklyje neužšaltų. Be to, pasak Ž.Janušausko, nemažai automobilininkų be reikalo aklai pasitiki ir ant etikečių užrašyta skysčio užšalimo temperatūra - neaiškios kilmės pigesnių produktų gamintojai gan dažnai mulkina pirkėjus akivaizdžiai meluodami dėl savo gaminių savybių. Todėl net ir pakeitus aušinimo skystį nauju, vertėtų patikrinti jo užšalimo temperatūrą bet kuriose remonto dirbtuvėse ar pačiam nusipirkus nebrangų prietaisą.

Visa tai turėtų atpirkti gerokai didesnes problemas ir išlaidas, kai aušinimo skystis užšąla. Pasak mūsų konsultanto, užšalęs aušinimo skystis labai retai suskaldo variklius iš vidaus kaip įšalęs vanduo, tačiau pridaro kitų gan nemalonių bėdų. Bene brangiausia - tai tirštu tapusio aušinimo skysčio sukelti vandens siurblio gedimai. Ar pastebėjote, kiek daug šiomis dienomis ant asfalto žalių dėmių? Net ir neužšalus aušinimo sistemai vandens siurblio diafragma jau gan sunkiai susitvarko su savo darbu ir labai dažnai esant šalčiams “spjaudosi”. Todėl siautėjant speigams nedidelės aušinimo skysčio dėmelės po mašina neturėtų pernelyg šokiruoti. Tačiau, kai aušinimo sistema užšąla, ledo kristaliukai gali tiesiog sudraskyti vandens siurblio diafragmą - tuomet jau tektų keisti gan nepigią detalę. Užšalęs aušinimo skystis gali prakiurdyti ir sukietėjusias aušinimo sistemos šlangutes ar ne pirmos jaunystės radiatorių - o tai irgi gresia neplanuotu vizitu pas meistrus. Taigi, net ir prieš speigą vertėtų pasidomėti variklio aušinimu.

Kita problema - variklio užvedimas po šaltos nakties. Termometro stulpeliui nukritus iki mūsų kraštams neįprastų ribų, dažnai “miršta” net ir neblogai tarnavę senesni akumuliatoriai. Vienos sostinės automobilių detalių parduotuvės vadybininkas Saulius Kaminskas mums papasakojo, kad antrą didžiųjų šalčių dieną jo parduotuvė išpardavė net 40 automobilinių elektros baterijų vietoje įprastų dviejų ar trijų. Tačiau net ir tada, kai naujas ir galingas akumuliatorius suka starterį, ne kiekvienas motoras pabunda iš ledinio miego. Viena iš problemų - sustingęs tepalas. Savo savybių keičiantis temperatūroms praktiškai nekeičia tik sintetinis tepalas, o mineralinės ar pusiau sintetinės alyvos šaltyje daugiau ar mažiau stingsta. Taigi, jei automobilio variklis “nevalgo” tepalų, tai bent jau žiemą verta pagalvoti apie sintetinės alyvos naudojimą.

Tačiau net ir tuomet, kai starteris “prasuka” įšalusį motorą, nevisuomet pavyksta išgirsti bent ir sunkią, springstančią pabudusio variklio melodiją. Kaip tvirtino variklių priežiūra ir remontu užsiimantis mūsų konsultantas Ž.Janušauskas, čia nėra nieko nuostabaus, tai elementarus fizikinis reiškinys - esant žemoms temperatūroms net ir benzininiuose varikliuose skystą kurą paversti garais ar pro purkštukus paskleidžiamu tolygiu rūku, būna gan problematiška. Tai sunkus darbas net ir naujausių automobilių purkštukams, o ką jau kalbėti apie visko mačiusius ir gerokai pasinešiojusius senų variklių purkštukus. Dar daugiau bėdų kyla su dyzeliniais motorais - senesniuose automobiliuose prastai veikia purkštukai, dažnai neveikia ar prastai šyla senos kaitinimo žvakės, streikuoja kuro siurblys ar filtruose stingsta prastesnės kokybės dyzelinas. Tai bėdos vertos atskiro straipsnio.

Todėl nenuostabu, kad šaltais rytais daug automobilių bandoma atgaivinti tempiant juos trosu. Tai užtikrintas, tačiau ir gana pavojingas būdas - kaip tvirtina visi be išimčių specialistai, taip užvedant variklį galima gerokai apgadinti. Kaltas čia vis tas pats sustingęs tepalas. Prieš bandant užvesti motorą, tempiant automobilį reikia pasukti variklį starterio pagalba, vėliau, jau tempiant automobilį, rekomenduojama variklį prasukti įjungiant aukštesnę pavarą. Jokiu būdu negalima užvesdinėti automobilio tempiant, jei starteris visai neprasuka įšalusio variklio. Po nepavykusių bandymų užvesti variklį tempiant automobilį gali tekti remontuoti prasuktus indėklus, keisti trūkusius dujų skirstymo mechanizmo diržus ar sugadintą vandens siurblį. Tai gresia gan rimtais ir brangiais remontais, todėl kartais yra sveikiausia automobilio tiesiog “nežadinti”, kol lauke speigas ir jis pats nerodo jokio noro užsivesti.

Pabaigai dar keletas ne tokių esminių, tačiau dėmesio vertų pastebėjimų. Ar atkreipėte dėmesį, kiek šiomis dienomis kiemuose stovėjo automobilių su viena ar keliomis tuščiomis padangomis? Kaltos čia tikrai ne vinys. Laiko veikiama padangų ventilių guma sukietėja, joje atsiranda mikroįtrūkimų. Toks susidėvėjimas esant normalioms temperatūroms didesnės įtakos neturi, tačiau spustelėjus rimtam šaltukui tokie ventiliai orą pradeda leisti jau kaip reikiant.

Atrodytų, koks čia kriminalas, tačiau spėjame, kad retas kuris iš garbių skaitytojų norėtų atsidurti vieno iš mūsų kolegų, žinomo Lietuvos automobilių žurnalisto kailyje. Prie kavos pudelio jis mums papasakojo tokią istoriją, kurią dabar pacituosime: “Penktadienio naktis, iš Vilniaus su savo gyvenimo drauge išvažiuojame link Kauno. Šaltis lauke labai solidus, tačiau motoras dirba kaip bitutė, viskas veikia normaliai, važiuojame be jokio didesnio diskomforto. Tačiau vos pravažiavus Grigiškes mūsų opeliukas pradėjo keistai reaguoti į kiekvieną vairo rato pajudinimą, o sustojus pakelės aikštelėje įtarimai pasitvirtino - galinėse automobilio padangose oro praktiškai nėra.

Dėkui Dievui, automobilyje buvo tebūnie pigi kinietiška, tačiau stebuklingai veikianti pompa. Kelionės tikslą mums pavyko pasiekti su trimis oro papildymo sustojimais. O ką būtų tekę daryti kitu atveju, jei patys sau nebūtume sugebėję padėti? Pakelės degalinėse visi oro kompresoriai užšalę, kelyje automobilių vos vienas kitas.”

Taigi, garbūs važiuotieji, nenuvertinkite šalčio, ne veltui net ir tokioje civilizuotoje ir pakankamai šiltoje valstybėje, kaip Vokietija, vietinis automobilininkų klubas ADAC pataria vairuotojams žiemą savo automobilių bagažinėse vežiotis bent jau storą užklotą. Tiesiog, dėl šventos ramybės…

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją