Nurodoma, kad laikinai bus stabdomi dalis ankstyvosiose stadijose esančių projektų, o Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymas nuo kitų metų pradžios vyks centralizuotai. Pagrindiniu įmonės tikslu tampa keleivinės aviacijos srautų grąžinimas į ikipandeminį lygį – tikimasi, kad 2021 metais bus pasiekta iki 50 proc. 2019 metais turėto metinio keleivių srauto.
Pranešime teigiama, kad nuo sausio 1 dienos Lietuvos oro uostai keičia įmonės struktūrą, sujungiant dalį departamentų. Nuo sausio mėnesio atsisakoma atskirų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų vadovų – jų funkciją perima naujai kuriamo Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Dainius Čiuplys, iki šiol ėjęs Vilniaus oro uosto vadovo pareigas.
Dabartinė vykdomoji Lietuvos oro uostų direktorė Laura Joffė pradės vadovauti naujai suformuotam Finansų ir administravimo departamentui.
Kita dalis pokyčių susijusi su įmonės projektais. Informuojama, kad toliau bus plėtojami tik visiškai paruošti ar jau pradėti įgyvendinti projektai.
Vieni svarbiausių projektų, kuriems toliau ieškomos galimybės įgyvendinti, yra Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurio infrastruktūra paskutinį kartą atnaujinta 2007 metais, ir Vilniaus oro uosto naujo išvykimo terminalo projektas, apimantis 2 aukštų terminalo modulio statybas bei terminalo prieigų pertvarkymą.
„Tenka pripažinti, kad aviacijos sektorius pasikeitė kardinaliai – esame priversti imtis pokyčių, dėmesį bei jėgas paskirstyti ten, kur jų šiuo metu labiausiai reikia. Praradome keleivių srautus, be kurių keleivinė aviacija merdi, todėl dabar ją turime maksimaliai atstatyti. Mūsų prognozės rodo, kad per 2021 metus turėtume atgauti mažiausiai 40-50 proc. 2019 metais turėto keleivių srauto“, – sako Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
Jo teigimu, smarkiai susitraukę keleivių srautai bei siekis optimizuoti bendrovės sąnaudas padiktavo ir darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Per 2020 metus Lietuvos oro uostuose dirbančiųjų skaičius sumažėjo 25 proc.
