Liepą Konkurencijos taryba skyrė 43 tūkst. eurų baudą rinką prižiūrinčiai Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) ir įpareigojo ją per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su vežėjais. Tarybos vertinimu, 2018 metais, pratęsiant sutartis su vežėjais, buvo ribojama konkurencija ir į rinką negalėjo patekti nauji dalyviai, todėl juos būtina atrinkti iš naujo.
Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas nuogąstavo, kad iš vežėjų bus atimtas verslas, nors vežimus vykdančios įmonės nepadarė jokių nusižengimų.
„Kas labiausiai kelia nerimą ir kodėl svarstymas kelia emocijas, esmė tokia, kad vežėjai, kurie dirba, jie nepažeidę jokių įstatymų, mokame mokesčius, investuojame ne tik į autobusus, bet statome stotis, infrastruktūrą. Bet institucijos dabar vieną kitą nubaudžia ir išeina taip, kad yra atimamas verslas iš vežėjų“, – Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo L. Skardžiukas.
Įmonės direktoriaus teigimu, vykdoma reforma labiau primena rinkos perskirstymą.
„Turime labai daug klausimų, nes bijome, kad ta reforma, kuri yra daroma kabinetuose, kai bus svarstomi konkursai, jų sąlygos nėra aiškios, ir tas (...) įvardijimas, kad privatus kapitalas, privatininkai nuneša savivaldybių pinigus ir gal valstybės pinigus, – šiuo atveju mums labiausiai nerimą kelia kontekstas. Bijome, kad tai bus ne reforma, o rinkos perskirstymas“, – teigė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ragino neskubėti su sprendimais bei siūlė palikti galiojančias sutartis su vežėjais iki jų pabaigos.
„Manau, kad skubėti neverta. Matome, kad privatus kapitalas jau daugelį metų dirba, moka mokesčius, investuoja į autobusus, negauna jokių subsidijų, tik tas pačias subsidijas, kurios susijusios su kitais keleivių pavėžėjimais – studentai, pensininkai ir kiti. Visa kita tai yra komercinė veikla.
Dabar kalbėti, kad privatus verslas turėtų konkuruoti su valstybiniu galimai per savivaldybes, tai šiandien yra tikrai nelogiška, klausimas yra neišspręstas, neišdiskutuotas, reikia visiems pasigilinti ir suprasti. Bet veikiantis verslas, kuris šiadien išgyvena tikrai sunkius laikus – autobusų apkrova yra maža, karantinas, tai faktas, kad jie dirba dabar į minusą“, – komitete teigė V. Janulevičius.
„Prašymas arba palikti galioti esančias sutartis, jeigu įmanoma, iki jų pabaigos, arba išdiskutuoti per ateinančius mėnesius detaliau su visais socialiniais partneriais“, – pridūrė jis.
Konkurencijos tarybos nuomone, atliktos vežėjų investicijos, kurias akcentuoja Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA), negali būti priežastis uždaryti rinką nuo potencialių jos dalyvių ir sudaryti galimybes veikti tik jau investicijas atlikusiems ūkio subjektams, nes tai prieštarautų sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principui, o nauji rinkos dalyviai negalėtų patekti į rinką, net jei būtų pasirengę pasiūlyti kainos ir kokybės požiūriu vartotojams patrauklesnes paslaugas.
LKVA atkreipia dėmesį, kad nutraukus sutartis su vežėjais ir skelbiant naujus konkursus „galimai pablogėtų valstybės mobilizaciniai (karo atveju) ar evakuaciniai (Astravo AE avarijos ar Covid-19 atvejais) resursai“.
Tolimojo susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje pervežama apie 8,5 mln. keleivių.
Konkurencijos tarybos nutarimas yra apskųstas teismui.
