Aukščiausiasis ES Teismas savo sprendime Nyderlandų Aukščiausiajam Teismui nurodė iš naujo nagrinėti bylą, kurioje Nyderlandų profesinių sąjungų konfederacija reikalauja, kad įmonė „Van de Bosch Transporten“ savo darbuotojams – tolimųjų reisų vairuotojams – iš Vokietijos ir Vengrijos darbo užmokestį mokėtų atsižvelgdama į Nyderlandų kolektyvinę transporto sutartį.
„Remiantis Nyderlandų transporto kolektyvine sutartimi, automatiškai tai, kas yra išsiderėta tų pačių profsąjungų – visos tos teisės būtų taikomos darbuotojams.
Jei vežioji krovinius iš Nyderlandų į Daniją ir iš Danijos atgal – esi įdarbintas ten (Nyderlanduose) ir turi būti mokamas Nyderlandų minimalus valandinis atlygis.
Danijoje teismas irgi tokį sprendimą yra priėmęs ir nuo šiol bus taip, kad tas, kas vykdo krovinių vežiojimus iš Danijos ir į Daniją per Danijos įmones, jiems irgi bus taikomas minimalus Danijos valandinis atlygis. Prancūzija tai buvo nustačiusi nuo 2018 metų“, – „Delfi“ pasakojo A. Cuzanauskas.
Teigiama, kad po ESTT sprendimo turėtų būti mažiau interpretacijų dėl to, ar tolimųjų reisų vairuotojai yra komandiruojami darbuotojai, ar ne.
Pagal 1996 metų Direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo, į kitą ES šalį dirbti siunčiamiems asmenims turi būti mokama, pavyzdžiui, tos šalie minimali mėnesinė alga (MMA), taikomos tos šalies darbo valandos, socialinės garantijos ir pan. Svarbu pažymėti, kad taikomi šalies, kur šie reguliavimai yra palankesni darbuotojui, standartai.
Nors ESTT pažymėjo, kad ši Direktyva tolimųjų reisų vairuotojams paprastai nėra taikoma, nes jie tik kerta kitas ES šalis, tokiai interpretacijai yra ribos. Jeigu vairuotojas kitoje šalyje praleidžia daug laiko, tada Direktyva jam turėtų būti taikoma.
„Tai signalas Lietuvos darbdaviams, kurie per mūsų Vyriausybę kreipėsi į ESTT dėl Mobilumo paketo apskundimo ir t. t.
Vakarų profsąjungos visoms kitoms šalims, kurios dabar ruošiasi kreiptis į teismą (ar jau kreipėsi), nori pasakyti, kad jokių pakeitimų ir sąlygų bloginimo nebus.
Norima parodyti, kad Mobilumo paketas yra vienas dalykas, o dabar Danija įsivedė, Prancūzija jau turi, Olandija dabar įsives. Tai padarys visos šalys, ar tai Beneliukso, ar visos kitos Vakarų šalys. Jos užsitikrins savo rinkos apsaugą. Todėl dabar griežtinama dėl tų pačių Mobilumo paketo sąlygų, nes darbuotojai neturi galimybių apsiginti savo sąlygų dėl darbdavių manipuliavimo.
Jie gins savo rinką ir darbuotojų teises. Toks profsąjungų tikslas, užduotis – apginti savo vairuotojus, – aiškino A. Cuzanauskas. – Visos schemos ir machinacijos bus žlugdomos. Tai bus baudžiama. Kalbama apie skaidrų verslą, apie aiškias taisykles.“
Kaip žinia, rugsėjį Lietuvos Vyriausybė numatė kreiptis į ESTT su prašymu panaikinti šiemet priimtas Mobilumo paketo nuostatas.
„Mobilumo paketas, nustatydamas privalomą transporto priemonės grąžinimą į įsisteigimo valstybę ir kabotažo ribojimą, įveda tiesioginius rinkos apribojimus ES viduje, kurie kartu reikšmingai padidins komercinio krovininio kelių transporto aplinkos taršą.
Be to, jis neužtikrina vairuotojams būtinos poilsio infrastruktūros plėtros, ignoruojant pačios Europos Komisijos tyrimų išvadas. Kartu su bendramintėmis Europos Sąjungos šalimis, su kuriomis ne kartą ES lygmenyje kėlėme šiuos klausimus, numatome ginčyti šių konkrečių Mobilumo paketo nuostatų teisėtumą“, – Vyriausybės pranešime cituojamas laikinasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Pranešime dar pažymėta, kad Komisija šiuo metu atlieka Mobilumo paketo pasekmių vertinimą, kurio rezultatų laukiama iki šių metų pabaigos. Tikimasi, kad atliekant šį vertinimą bus atsižvelgta ir į naujus vežėjų veiklos ypatumus pandemijos sąlygomis.
„Atskiros Mobilumo paketo nuostatos turės neigiamos įtakos ir kitų ES valstybių, pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro ir Maltos interesams, kurios taip pat planuoja kreiptis į ESTT“, – nurodo Vyriausybė.
„Sodros“ duomenimis, spalį Lietuvos įmonėse dirbo 75,7 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų. Šios profesijos atstovų šalyje yra daugiausia.
