Pernai „Air Baltic“ patyrė 7,73 mln. eurų grynąjį nuostolį, palyginti su užpernai uždirbtu pelnu. Tai reiškia, šių metų nuostolis gali būti 32-36 kartais didesnis.

„Dabar „Air Baltic“ per savaitę atlieka apie 300 skrydžių, perveža 10-15 tūkst. keleivių. Pajamos per savaitę siekia 1,1-1,5 mln. eurų, o tai – žymiai mažiau nei vasarą. Aviakompanija padengia skrydžių išlaidas, tačiau neuždirba“, – sakė jis.

M. Gaussas pabrėžė, jog antroji koronaviruso pandemijos banga – sunkesnė nei prognozuota, ir, jei padėtis nepagerės, aviakompanija kitais metais kreipsis į vyriausybę papildomos finansinės paramos.

„Bet jei pavasarį veiklos apimtys ims augti, o vasarą normalizuosis, tikėtina, kad antrosios paramos neprireiks. Kitu atveju vėl kreipsimės dėl jos į vyriausybę – jei pavasarį padėtis nepasikeistų ir COVID-19 toliau siaustų“, – pripažino „Air Baltic“ vadovas.

Pasak M. Gausso, rugpjūtį valstybės skirti 250 mln. eurų buvo panaudoti fiksuotoms išlaidoms padengti bei kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams.

„Iki pavasario naujų atleidimų nebus, bendrovėje liks apie tūkstantis darbuotojų. Jei situacija nepasikeis, teks planuoti naują išlaidų mažinimą“, – pridūrė jis.

„Air Baltic“ taryba balandį patvirtino bendrovės vadovybės parengtą naują verslo planą laikotarpiui iki 2025 metų, orientuotą į priemones COVID-19 pandemijos krizės padariniams įveikti. Atnaujintas verslo planas numato lėktuvų parko mažinimą artimiausiais metais ir skrydžių atnaujinimą iš pradžių tik 22 „Airbus A220-300“ orlaiviais, atsižvelgiant į keleivių srautų sumažėjimą. Tuo pat metu numatytas grįžimas į augimo laikotarpį bei 50 A220-300 orlaivių naudojimas 2023-ųjų pabaigoje.

Latvijos vyriausybė rugpjūčio pradžioje, sulaukusi Europos Komisijos pritarimo, „Air Baltic“ akcinį kapitalą padidino nuo 256,473 mln. iki 506,473 mln. eurų.

Dabar 96,14 proc. „Air Baltic“ akcijų priklauso Latvijos valstybei, 3,86 proc. – Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonei „Aircraft Leasing 1“.