Kaip numatoma Seimo priimtuose Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimuose, šiuo metu taikomą kelių naudotojo mokestį turi pakeisti kelių rinkliava.
Dabar transporto priemonių valdytojai mokestį moka už laikotarpį, kuriuo kelių infrastruktūra yra naudojamasi, o įvedus rinkliavą bus mokama už keliais nuvažiuotą atstumą.
Teigiama, kad taip bus užtikrinti principai „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“.
„Laikinis mokestis nėra tinkamas vietiniams infrastruktūros naudotojams, kai už trumpą atstumą sumokamas nepagrįstai didelis mokestis, – rašoma dar 2017 metais tuometinio Seimo nario, dabar eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, pateikto projekto aiškinamajame rašte. – Kelių naudotojo mokestį galima sumokėti už dieną, savaitę, mėnesį ar metus ir jis visiškai nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo.
Įvedus kelių rinkliavas, būtų labiau atsižvelgiama į vietinius kelių infrastruktūros naudotojus, kurie dabar už trumpą atstumą sumoka nepagrįstai didelį mokestį, pavyzdžiui tiek už važiavimą tranzitu per Lietuvą, tiek už važiavimą keliu mažą atstumą, šiuo metu mokamas vienodas mokestis (11 eurų)“.
Aiškinama, kad įsigaliojus rinkliavai, kelių infrastruktūros naudotojai už važiavimą nustatytais keliais mokės proporcingai, t. y. važiuojantys ilgus atstumus ar važiuojantys tranzitu per Lietuvą, patirs didesnes išlaidas, tačiau besinaudojantys kelių infrastruktūra mažais atstumais, patirs ženkliai mažesnes išlaidas.
Nustatė ribinius tarifus
Priimtame projekte nurodoma, kad rinkliavos dydis priklausys nuo transporto priemonės tipo ir išmetamųjų teršalų kiekio pagal „Euro“ standartus.
Seimas nustatė tik ribinius tarifus, o konkrečius jų dydžius turės nustatyti Vyriausybė.
„Įstatyme nustatyti tik ribiniai (minimalūs ir maksimalūs) tarifai, o kelių rinkliavos mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
Įsigaliojus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimams, bus parengti poįstatyminiai aktai, kuriuose, atsižvelgiant į infliaciją ir kitus pasikeitimus, ir bus nustatyti konkretūs rinkliavos tarifai (ribinių tarifų ribose)“, – „Delfi“ informavo LAKD tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas.
Įstatyme numatyta, kad autobusai už nuvažiuotą kilometrą turės mokėti nuo 0,035 iki 0,07 euro. Krovininėms transporto priemonėms iki 3,5 tonos nustatyta 0,035–0,07 euro riba, sveriančioms nuo 3,5 iki 12 tonų – 0,05–0,1 euro, o daugiau nei 12 tonų – 0,08–0,16 euro.
Teigiama, kad tokie tarifai yra artimi kitoms kelių rinkliavą taikančioms Europos Sąjungos šalims, panašioms į Lietuvą pagal ekonominio išsivystymo lygį.
„Palyginimui, Lenkijoje minimali ir maksimali ribos automagistralėje A1 yra 0,039–0,39 euro, Slovakijoje magistraliniuose kelių ruožuose 0,08–0,234 euro. Ekonomiškai stipriose valstybėse šis tarifas yra didesnis. Pavyzdžiui, Vokietijoje 0,141–0,288, Austrijoje 0,162–0,4368 euro“, – rašoma dokumente.
Konkrečius tarifus nustatysianti Vyriausybė galės atsižvelgti ir į transporto priemonių kategorijas, klases ir grupes (M2, M3, N1, N2 ir N3), emisijos klases (nuo „Euro 0“ iki „Euro 6“).
Rinkliava bus mokama už naudojimąsi Vyriausybės nustatytais valstybinės reikšmės keliais.
Jos mokėti nereikės kovinėms ir ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėms, priešgaisrinės tarnybos transportui, neįgaliesiems, greitajai medicinos pagalbai, mokykliniams autobusams, vykstantiems likviduoti stichinių nelaimių ir vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančioms transporto priemonėms.
Įstatyme rekomenduojama mažiausius tarifus nustatyti žemdirbiams ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojančioms keleivinėms transporto priemonėms.
Reikės 90 mln. eurų
Įstatyme nurodoma, kad LAKD kuriamai rinkliavos sistemai Vyriausybė turi numatyti ne daugiau kaip 90 mln. eurų. Lėšos galėtų būti skirtos iš „Ateities ekonomikos DNR“ plano arba suteikiant valstybės garantiją.
Anksčiau skaičiuota, kad sistemos sukūrimui gali prireikti 130 mln. eurų, tačiau kaip informavo LAKD atstovas E. Tamariūnas, atlikus rinkos tyrimus ir detalius skaičiavimus, įvertinus keliuose įrengtos infrastruktūros panaudojimo galimybes ir naujas technologines galimybes, priklausomai nuo pasirinkto techninio sprendimo ir jo apimties, patikslinta, kad jos įdiegimui reikalingos investicijos gali siekti iki 90 mln. eurų.
Jis dar paaiškino, kad šiuo metu įstatymas dar neįsigaliojo, tačiau LAKD jau rengia investicinį projektą finansavimui gauti. „Kai minėto įstatymo pakeitimas įsigalios, institucijos pagal kompetenciją priims sprendimus dėl finansavimo šaltinių“, – sakė jis.
Surinks dvigubai daugiau
LAKD duomenimis, 2019 metais vinječių parduota už 48,69 mln. eurų.
„Prognozuojama, kad įdiegus elektroninės rinkliavos sistemą ir apmokius vartotojus, iš kelių rinkliavos bus surenkama apie 110 mln. eurų per metus.
Įdiegus elektroninę rinkliavos sistemą, gautos pajamos už naudojimąsi mokamais magistraliniais keliais bus naudojamos šių kelių priežiūrai ir plėtrai“, – sakė E. Tamariūnas.
Numatyta, kad rinkliavos sistemos metiniai administravimo ir aptarnavimo kaštai neturės viršyti 10 proc. gautų metinių kelių rinkliavos pajamų.
Vengiantiems rinkliavą mokėti galės būti pritaikytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos.
„Važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio užtraukia vairuotojams baudą:
nuo 120 iki 340 eurų, kai važiuojama specialioms darbo funkcijoms atlikti, bet ne kroviniams vežti skirtomis kelių transporto priemonėmis arba žemės ūkio veiklos subjektų N1–N3 kategorijų iki 16 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės kelių transporto priemonėmis;
nuo 170 iki 350 eurų, kai važiuojama M2 arba N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis;
nuo 350 iki 750 eurų, kai važiuojama M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis“, – perdavė E. Tamariūnas.
Brangsta kartais
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis „Delfi“ komentavo, kad jų skaičiavimu, vežėjų sumokami mokesčiai didės kartais.
„Buvome suskaičiavę rinkliavos skirtumą pagal 2018 metais faktiškai sumokėtą naudotojų mokestį ir naują rinkliavą pagal nuvažiuotą atstumą. 2019 metų skaičiai būtų labai panašūs, bet akivaizdus pavyzdys – tarpmiestiniam autobusui maršrutu Vilnius–Palanga–Vilnius metų mokestis bus 10 kartų didesnis, t. y. vietoje dabar sumokamų 753 eurų, teks sumokėti apie 7,5 tūkst. eurų per metus“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, dėl to paslaugos brangs, o keleiviai, tikėtina, rinksis keliones lengvaisiais automobiliais, kurie dažnai yra taršūs. „Todėl šios rinkliavos tikslai mažinti taršą nebus pasiekti“, – apibendrino pašnekovas.
G. Nakutis dar pasakojo, kad asociacija Seimo nariams teikė raštus, kuriuos kalbama apie tai, kad mažiausiai aplinką teršiančios transporto priemonės apskritai turėtų būti neapmokestintos.
„Asociacija siūlo neapmokestinti transporto priemonių su „Euro 6“ emisijos varikliais ir taip tiesiogiai skatinti naujų ir mažiau taršių transporto priemonių įsigijimą ir kartu visos keleivių vežimo sistemos atsinaujinimą“, – siūloma dokumente.
Ten pat dar pastebima, kad po reformos gali susidaryti situacija, kai ir taip jau nuostolingi maršrutai taps dar labiau nuostolingais ir iškils reali grėsmė, jog jie bus nutraukti arba juos teks papildomai subsidijuoti valstybės ar savivaldybės lėšomis.
Į šiuos pasiūlymus pakeitimus priėmęs 2016–2020 metų Seimas neatsižvelgė.
Reformą neigiamai vertino ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Rimantas Martinavičius.
„Buvome pateikę pastabų, į kurias visiškai neatsižvelgta. Matėme, kad toks tarifų pakilimas – nuo 5 iki 10 kartų – sunkiai suvokiamas“, – kalbėjo jis.
Vežėjų atstovas dar sakė, kad koronaviruso pandemijos kontekste tokie mokesčių didinimai yra netinkami.
„Turint senesnes transporto priemones, brangsta dešimtimis kartų. Aišku, tai skatina pereiti prie mažiau taršių, bet nelygiaverčiai. 2 metai – gana mažai tam, kad būtų galima investuoti, atnaujinti. Dar porą metų išeidinėsime iš Covid-19 krizės“, – sakė R. Martinavičius.
Paveiks kainas
Savo ruožtu Lietuvos prekybos įmonių asociacija žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame pastebima, kad didesni mokesčiai gali turėti įtakos ir galutinėms paslaugų bei prekių kainoms.
„Šiuo projektu būtų ne tik keičiama mokesčio apskaičiavimo sistema, kai atsisakoma rinkliavos už laiką, o mokama už nuvažiuotus kilometrus, tačiau ir žymiai pakeliama pati rinkliavos kaina.
Įvedus mokestį už kilometražą, jis, lyginant su šiuo metu taikomais mokesčiais, išaugtų ne procentais, o kartais. Ne paslaptis, kad jei didės vežimo kaštai, tai gali turėti įtakos ir galutinėms produktų kainoms. Logistikos kaštai yra reikšminga prekės kainos sudedamoji dalis,“ – cituojama asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Ji dar pastebėjo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai, be kita ko, yra ir dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus.
„Akcizo mokesčio pajamos yra proporcingos sunaudotų degalų transporto priemonėms kiekiui, kuris savo ruožtu, tiesiogiai proporcingas transporto priemonių nuvažiuotam atstumui. Todėl siūlymas kelių rinkliavą skaičiuoti nuvažiuotam atstumui sukuria dvigubą transporto priemonių turėtojų apmokestinimą“, – nurodo asociacija.
