Nuo pirmadienio reisų skaičius gali gerokai sumažėti
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Transporto veiklos skyriaus vadovas Virginijus Čiškauskas Delfi informavo, kad kol kas nėra nė vieno sustabdyto maršruto ar reiso, išskyrus sezoninius. Tačiau šiuo metu esą derinamas Susisiekimo ministro įsakymas, kuriuo remiantis, karantino metu vežėjai gali stabdyti reisus ar maršrutus, jei keleivių srautas juose sumažėjo bent 50 proc.
„LTSA yra gavusi kelis pasiūlymus stabdyti maršrutus, tačiau nė vienam iki šiol nebuvo pritarta. Pavyzdžiui, sulaukėme „Kautros“ prašymo stabdyti 54 reisus. Yra tikimybė, kad juos stabdysime nuo kito pirmadienio“, – pažymi V. Čiškauskas.
Anot LTSA, per šį karantiną nebus uždaromi visi maršrutai, tačiau, kaip numato karantino nutarimas, keliavimas viešuoju transportu bus ribojamas. Tokia situacija esą buvo ir pirmojo karantino metu. Kiek tiksliai ir kokių maršrutų bus sustabdyta, LTSA kol kas neatsakė.
Paklaustas, kaip bus užtikrinamas gyventojų keliavimas, jei gerokai sumažės autobusų reisų, pašnekovas pažymi, kad tolimojo susisiekimo alternatyva galėtų būti traukiniai. Tiesa, „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) taip pat apribojo gyventojų judėjimo galimybes. Nuo šio pirmadienio sustabdyti 25 vietiniai traukinių reisai dešimtyje maršrutų. LG pažymi, kad keleivių srautas traukiniais krito iki 50 proc.
Maršrutus ir reisus optimizuos visi vežėjai
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis Delfi pasakoja, kad dėl reisų optimizavimo į LTSA kreipsis visi Lietuvos keleivių vežėjai. Tą padaryti jie norėjo jau rugsėjo pabaigoje, tačiau sprendimas gali būti priimtas tik šį trečiadienį.
„Vasarą buvo nutraukta apie 10 maršrutų. Vienos įmonės mažina apie 10 proc., kitos apie 20 proc. reisų, o kai kurios net perpus. Kiekviena bendrovė atskirai derina“, – sako G. Nakutis.
Šis karantinas esą kitoks – juntamas didesnis žmonių judėjimas į darbą. Pagal vežėjų duomenis, lyginant su praėjusių metų spalio pabaiga ir lapkričio pradžia, keleivių srautas krito apie 75 proc., o savaitgaliais keleivių išvis nebelikę. Negaudami dešimtis milijonų pajamų, patiriantys milijoninius nuostolius vežėjai esą stengiasi išlaikyti minimalų maršrutų tinklą, kad juose liktų bent kiek reisų.
„Vežėjai nori išlaikyti minimalų tinklą, tačiau jų resursai nėra begaliniai. Jei karantinas užsitęs, be valstybės paramos, neišsivers. (...) Bankrotų nėra, nes turi ne vien keleivių vežimo segmentą, verčiasi ir kitomis veiklomis. Visi nori išsaugoti verslą kiek galima ilgiau, bet riba kažkada gali ateiti“, – pažymi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas.
Vežėjai pajamų, nors ir nedidelių, esą gauna iš siuntų gabenimo. Kiti keleivių vežėjai turi savo autobusų stotis: „Įmonės gauna pajamų už tarpmiestinių autobusų važiavimą į kiekvieną stotį. Mažinamas reisų skaičius arba stabdomi laikinai maršrutai, tad autobusų stočių pajamos krenta, o jas reikia išlaikyti. Ant vežėjų pečių gula ir tokie nuostoliai.“
Dalį darbuotojų ruošiamasi atleisti
Paklaustas, ką keleivių vežėjai ruošiasi daryti su darbuotojais, G. Nakutis tikina, kad bendrovės stengiasi išlaikyti visus darbuotojus, pasinaudodamos valstybės parama – subsidijomis už prastovas. Tačiau sudėtingesnė situacija su užsakomųjų reisų vairuotojais, juos esą kai kurios įmonės ruošiasi atleisti.
„Vežėjai nenori prarasti darbuotojų, kol gauna prastovų subsidijas, jomis naudojasi, todėl jie nebus drastiškai nusiteikę darbuotojų atžvilgiu. Tačiau kai kurios veiklos visiškai sustojusios, pavyzdžiui, buvo vykdomi užsakomieji turistiniai vežimai užsienio šalyse – Skandinaviją, Italiją ir kt., su tuo dirba kelios didelės bendrovės.
Užsakomųjų nebėra, todėl autobusai stovi, darbo nėra, kai kurios įmonės pajamų nebeturi, yra priverstos atleisti savo darbuotojus. Atleidžia, kai mato, kad darbo dar ilgai nebus, ir nemato perspektyvų juos išlaikyti“, – pasakoja asociacijos prezidentas.
Retins 19 maršrutų
Apie 300 darbuotojų turinčios bendrovės „Toks“ vadovas Arūnas Indrašius atleisti darbuotojų kol kas neplanuoja, juos, kaip tikina, leis į prastovas.
Keleivių srautas, kaip pasakoja, kritęs daugiau nei 60 proc., lyginant su praeitais metais. Šiuo metu iš 90 „Toks“ autobusų 30 stovi nenaudojami. Tačiau situacija esą kasdien prastėja. Sumažėjus keleivių srautui, bendrovė LTSA pateikė 19 maršrutų, kuriuos planuoja praretinti. Kaip pavyzdį jis pateikia Vilnius-Mažeikiai maršrutą.
„Visi tarptautiniai pervežimai uždaryti, užsakomieji – sustoję. Dėl vietinių pervežimų kreipėmės į LTSA, pateikėme 19 maršrutų. Juos atrinkome pagal didžiausius nuostolius, kurie maršrutai neatneša pajamų nei kurui, nei darbo užmokesčiui.
Autobusai, pavyzdžiui, į Mažeikius važiuodavo 3 kartus, kiti vežėjai taip pat turi tris laikus, tai važiavimas bus ne kas valandą, o kas dvi ar tris“, – aiškina jis.
A. Indrašiaus teigimu, kasdien keleivių srautas vis mažėja – žmonės atsisako kelionių: „Studentai mokosi nuotoliniu būdu, įmonėse darbuotojai stengiasi taip pat dirbti iš namų, senjorai nekeliauja, darbininkai iš Baltarusijos ir Rusijos anksčiau keliaudavo po visą Lietuvą, nukrito ir žmonių srautas, vykstančių į gydymo įstaigas.“
Vadovas tikina, kad maršrutai, kuriais vyksta pradinių klasių mokinių, nestabdomi. Bendrovė taip pat iš dalies dengia nuostolius, siūlydama siuntų pervežimo paslaugas.
100 autobusų stovi
Kitos keleivių pervežimo bendrovės „Kautros“ direktorius Linas Skardžiukas, kad situacija panaši kaip ir viešbučiuose – keleivių srautas dramatiškai kritęs. Lyginant šių metų ir praėjusių metų Vėlinių laikotarpį, keleivių teliko tik ketvirtadalis. Iš 400 įmonės autobusų nebenaudojami stovi 100.
„Per pirmąją bangą buvome visiškai sustoję, sustabdėme visus maršrutus. Savaitę dar važiavome, bet tada buvo itin staigus kritimas – visiška viešojo transporto griūtis. Dabar kritimas – nuosaikesnis, spėjame, kad kritimas bus apie 70 proc.“, – sako jis ir priduria, kad per ateinančią savaitę srautas gali nukristi ir iki pirmojo karantino lygio.
Nors visą pandemijos laikotarpį įmonė dirba nuostolingai – nė vieno maršruto nėra pelningo, – vadovas tikina, kad šįkart bendrovė ėmėsi kitokių strategijų nei pirmojo karantino metu – ruošiasi palikti veikiantį maršrutų tinklą, tačiau reisų dažnis bus gerokai mažesnis.
Savaitės pradžioje L. Skardžiukas pasakojo, kad LTSA įmonė yra pateikusi apie 10 proc., arba 25 reisus, kuriuos planuoja stabdyti. Tačiau iškart pažymėjo, kad po poros dienų vėl kreipsis ir dėl kitų reisų mažinimo, mat keleivių srautas kasdien stipriai krenta. „Kautra“ turi 100 maršrutų ir 250 reisų. Vadovas numato, kad reisų skaičius šį karantiną gali sumažėti perpus.
„Tinklą bandysime išlaikyti, kad regionai nebūtų visiškai atskirti. Atsisakysime savaitgalinių reisų, dabar savaitgalinis važiavimas yra blogesnis nei darbo dienomis, todėl nebeteko prasmės. Gyventojai dabar keliauja tik darbo reikalais. Gatvėse – pilna automobilių, žmonės sėda į savo automobilius, labai nerimaujame, kad nepasikeistų žmonių įpročiai“, – viliasi pašnekovas.
Anot jo, itin stipriai nukentėjo maršrutas – Vilnius-Kaunas, todėl jį, kaip ir maršrutus į Jonavą, Klaipėdą, Šiaulius, Druskininkus ir Lazdijus, įmonė ketina retinti. Pavyzdžiui, jei kryptimi Vilnius-Kaunas autobusai važiuodavo kas 15 minučių, jie galėtų važiuoti kas valandą.
Skaičiuoja 2 mln. Eur nuostolių, dalį darbuotojų atleis
Sustabdžius kai kuriuos reisus, „Kautra“ planuoja dalį darbuotojų leisti į prastovas, tačiau kai kur ši priemonė esą nepadės, todėl dalis darbuotojų liks be darbo. Šiuo metu, Rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje dirba 657 darbuotojai.
„Visiškai sustoję tarptautiniai pervežimai, nevykdome jokių užsakomųjų reisų į Skandinaviją, mažiausiai metus nematome galimybių. Prastovos neturi jokios prasmės, nes ir patys žmonės išeina, ieško kitų profesijų. Kai kuriuos bandysime perorientuoti, turime kitų verslų“, – pasakoja L. Skardžiukas.
Vadovas skaičiuoja, kad šiemet iš tarpmiestinio susisiekimo įmonė patirs beveik 2 mln. Eur nuostolių. Šiuo metu jie jau perkopė 1 mln. Eur. Pašnekovas pažymi, kad šiuos nuostolius bandoma dengti, užsiimant kitomis veiklomis, mat „Kautra“ siūlo ir siuntų pristatymo paslaugas.
„Ši paslauga išsilaikiusi tokiame pačiame lygyje kaip ir anksčiau. Nejaučiame tokio bumo kaip tradiciniai siuntų tiekėjai. Daugiausiai – apie du trečdalius – mūsų paslaugų užsisako įmonės, joms aktualūs tos pačios dienos tiekimai, pradedant medicinos įranga, gyvulininkyste, baigiant servisais, kurie laukia automobilių detalių“, – pasakoja jis.
Jei ne COVID-19, pribaigs institucijų sprendimai
Maža to, keleivių vežėjai įsitikinę – ko nepadarys pandemija, užbaigs valstybinės valdžios institucijos. Vežėjų asociacijos prezidentas pažymi, kad Lietuvoje veikiančios bendrovės visiškai nesupranta Konkurencijos tarybos (KT) sprendimo, ypač šiuo itin sunkiu metu. Jau kitų metų pirmąjį ketvirtį gali būti nutrauktos galiojančios sutartys su 42 tarpmiestinius vežimus autobusais vykdančiomis bendrovėmis.
Liepą KT skyrė 43 tūkst. Eur baudą rinką prižiūrinčiai LTSA ir įpareigojo ją per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su vežėjais. Tarybos vertinimu, 2018 m., pratęsiant sutartis su vežėjais, buvo ribojama konkurencija ir į rinką negalėjo patekti nauji dalyviai, todėl juos būtina atrinkti iš naujo.
„Jei mūsų nenužudys COVID-19, tai padarys tarpinstituciniai ginčai. Ką tik tapome nelegalūs vežėjai. 30 metų dirbome, investavome į tinklus, kol Konkurencijos taryba išaiškino, kad nesilaikėme konkurencingų procedūrų, nors 42 vežėjai tarpusavyje konkuravo kokybe ir laisvomis kainomis. Ruošiamasi nutraukti visus leidimus, sutartis ir skelbti konkurencingą procedūrą. Tai, ką investavome 30 metų šiandien tapo kažkieno turtu“, – pažymi „Kautra“ vadovas.
Vežėjai įsitikinę, kad KT sprendimas gali sugriauti visą Lietuvos tarpmiestinių maršrutų tinklą, o nuo to kentės tik keleiviai. „Toks“ vadovas pažymi, kad kitų metų pavasarį iš 300 maršrutų gali likti tik 100.
