Kadenciją baigiantis Seimas antradienį tik iš antro karto priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 76 Seimo nariai, o buvo prieš ir susilaikė po vieną.
Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais.
Valstybiniai krašto ir rajoniniai keliai taip pat galės būti apmokestinami, jeigu vežėjai, siekdami išvengti mokesčių, rinksis juos. Važiavimas vietinės reikšmės keliais nebus apmokestinamas.
Ribinis mokestis autobusams ir lengvoms (iki 3,5 tonos) krovininėms transporto priemonėms sieks 3,5-7 cento už nuvažiuotą kilometrą, sunkesnėms – 5-16 centų. Rinkliavos dydis konkrečiai transporto priemonei priklausys nuo jos didžiausios leidžiamosios masės ir taršos.
Nuo mokesčio bus atleistos specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos transporto priemonės, vietinio susisiekimo autobusai, neįgaliesiems vežti ar vairuoti pritaikyti automobiliai ir autobusai.
Minimalūs tarifai bus taikomi ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, jeigu iš žemdirbystės jie gauna daugiau kaip pusę pajamų bei gabena savo krovinius. Mažiausi tarifai galios ir tolimojo susisiekimo autobusams.
Kelių rinkliavos sistemai Vyriausybė skirs iki 90 mln. eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano arba suteiks valstybės garantiją paskolai.
Nauja kelių apmokestinimo tvarka turėtų veikti nuo 2023 metų, o investicijos į ją, kaip prognozuoja Susisiekimo ministerija, atsipirks per trejus metus. Pasak ministerijos, Lietuva taip pereis prie pažangios europinės kelių rinkliavos (angl. e-tolling) sistemos, kuri atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“.